Tiesa, pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, šiemet Lietuvai vis dar prognozuojamas ne tik ekonomikos augimas, bet ir spartus atlyginimų kilimas.
Marijampolietė Inesa su drauge ne tik dalijasi motinystės džiaugsmais, bet ir kasdien yra priverstos skaičiuoti savo finansus. Jaunos mamos pripažįsta, kad jau kuris laikas atsisakė stambių pirkinių – buities daiktų, o svajones apie keliones kol kas palieka geresniems laikams.
„Šiaip nepasakyčiau, kad labai gera, kadangi viskas pabrangę. Tai tikrai nėra taip jau labai gerai. Gal kokių kelionių reiktų atsisakyti, jau nebekeliauti – tiek pinigų nėra“, – sako mama Inesa.
O dvynukus dukrai padedanti auginti Sigita sako pasvajojanti apie koncertus, išvyką į teatrą ar kelionę, kurioje moteris jau seniai nebuvo.
„Kurie važiavo, tie ir važiuos, mes irgi prieš septynerius metus keliavome, bet dabar tai tikrai ne“, – kalba močiutė Sigita.
Tiesa, infliacijai mušant rekordus ir pučiantis kainoms, tautiečiai linkę neišlaidauti. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, pirmą karo Ukrainoje mėnesį dėl neapibrėžtumo lietuviai nusprendė daugiau taupyti. Ypač tie, kurių pajamos mažos ir siekia 500–600 eurų į rankas. Žmonės ketina atsisakyti pramogų, stambių pirkinių, neleisti pinigų atostogoms. Tokias gyventojų nuotaikas apibūdina „Kog“ instituto atliktas tyrimas.
„Pradžioje – šoko būsenoje daugelis namų ūkių elgiasi kaip karantino metu. Pusė maždaug respondentų sako – sustojome bet kokius nebūtinus pirkinius daryti, pramogas, atostogas atidėjome. Ilgesnius įsipareigojimus. Tai yra ta tokia sustojimo būsena, ji ir dabar atsispindi“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Ant stalo tris Lietuvos ekonomikos raidos scenarijus pateikia centrinis šalies bankas. Šoko atveju, Lietuvos ekonomikos augimas šiemet tesiektų 0,4 procento, vidutinė metinė infliacija – 11 proc. O dar blogesniu atveju akys krypsta į didesnio šoko scenarijų. Pagal jį eksporto į agresores šalis – Rusiją ir Baltarusiją išvis nelieka, importuojamos žaliavos skaičiuojamos didžiausiomis kainomis. Tada Lietuvos ekonomika tiesiog susitrauktų, infliacija būtų dviženklė.
„Skaičiavimai rodo, kad šalies ekonomika susitrauktų maždaug šiais metais –1,2 procento. Mes skaičiuojame, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais bus 10,5 ir šiek tiek daugiau iki 11 proc“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
O dėl savo finansų gyventojai jaučia nerimą – tą rodo ir apklausų duomenys.
„Nerimą dėl finansų šiuo metu jaučia tikrai didžioji dauguma Lietuvos gyventojų. Tai yra 7 iš 10, ar 8 iš 10. Tokių ramių visiškai nėra“, – sako J. Cvilikienė.
Tiesa, į Lietuvos banko prognozes sureagavo ir Finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ministerija šiemet vis dar planuoja ekonomikos augimą, tiesa, mažesnį nei prognozuota iki Putino karo Ukrainoje.
Tiesa, Skaistės teigimu, nepaisant šiemet prognozuojamo sulėtėjusio ekonomikos augimo, atlyginimai didės ir toliau.
„Prognozuojama, kad atlyginimų augimas išliks spartus ir infliacija išliks sparti. Todėl papildomos priemonės taip pat bus rengiamos ir drauge su atnaujintų ekonominės raidos scenarijumi pristatysime. Pristatysime priemonių paketą, kuris padės amortizuoti karo poveikį žmonių gyvenimui“, – teigia Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
O infliacijos dedamojoje pagrindinę dalį sudaro energetikos ir maisto kainos. Todėl papildomos priemonės, kurias valdžia siūlys, bus nukreiptos į energijos kainų augimo amortizavimą ir papildomas pajamas žmonėms, kad šie galėtų įsigyti būtiniausių maisto produktų. Pasak premjerės Šimonytės, kitą savaitę Finansų ministerijai atnaujinus ekonomikos prognozes, Vyriausybė pateiks infliaciją mažinančius pasiūlymus.
„Taip pat bus teikiami ir Vyriausybės pasiūlymai dėl to, kokių sprendimų reikėtų, kad infliacijos pasekmės būtų amortizuotos toms socialinėms grupėms, kurioms jos yra skaudžiausios“, – sako I. Šimonytė.
Lietuvos banko teigimu, padidėjęs neapibrėžtumas greičiausiai bent trumpuoju laikotarpiu stabdys ir verslo investicijas, skatins gyventojus mažiau vartoti ir daugiau taupyti.
