„Nors iš tikrųjų, tai unikali galimybė kalbėti ir apie energetinę nepriklausomybę, apie mokestinius ilgalaikius pertvarkymus, nes iš tikrųjų tai, kas dabar vyksta Ukrainoje su karu, bus poveikis ir Lietuvos ekonomikai. Natūralu, kad taip bus, vadinasi, turime dėl mokesčių galvoti“, – nurodo jis.
Žadėtas socialinis paketas, jo teigimu, visiškai „nejuda iš vietos“.
„Kalbant apie žmonių būklės palengvinimą, kas susiję su kainų kilimu, su infliacija. Tai tiesiog jau kelinta sesija, kai tikiuosi kažko sulaukti konkretaus iš Vyriausybės, nes tai, ką jie pateikė darbų programoje, tai turbūt 80 proc. yra neregistruoti įstatymų projektai“, – sako S. Skvernelis.
Rusija paskelbė karą prieš Ukrainą
Putinas paskelbė karą prieš Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų vasario 24 d. rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams padėti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. Ukrainoje paskelbta karo padėtis.
Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius. Iš Ukrainos jau pabėgo apie milijoną žmonių.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo civilių gyvybių.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais.
Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.
NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija, Švedija.
