Anot šalies investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo, tam, kad išpildytume skandinavišką svajonę, turime papildomai kaupti patys. O taip pat įtraukti darbdavius, kad šie dalį algos mokėtų tiesiai į pensijų kaupimo sąskaitą.
Vidutinė lietuvio senatvės pensija siekia vos 540 eurų per mėnesį. Už tiek pensininkas turi sumokėti komunalinius mokesčius, apsirūpinti maistu, būtinomis prekėmis ir vaistais.
Pensininkai nuogąstauja, kad apie normalų gyvenimą šiandien be tūkstančio eurų kalbėti neįmanoma:
„Tokiu laikotarpiu būtų gerai kokį tūkstantį eurų turėti mažiausiai, mažiausiai. Senatvėj, kai reikia vaistų, kai visai kitokie poreikiai, labai sudėtinga.“
„Apie tūkstantį būtinai reikia žmogui, nes čia yra žmogus, reikia gyventi. Norisi ir į kavinę nueiti, šukuoseną padaryti, tu gi dar gyvas... Sėdėti, skaičiuoti kiekvieną centą... Aš už eutanaziją tada.“
„Išgyventi oriai Lietuvoje mažiausiai reikia apie 1,5 tūkst. Kadangi maistas brangus ir už butą reikia susimokėti.“
„Jei būtų apie tūkstantį... užtektų.“
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos užsakyta apklausa parodė, kad daugiausiai – virš 50 proc. Lietuvos gyventojų – norėtų gauti švediškas ar kitų Skandinavijos šalių pensijas.
Virš 40 proc. rinktųsi pensijas, kaip Vokietijoje, o likę – kaip JAV ar Kanadoje.
„Kitas galbūt toks objektyvesnis kriterijus, kai pradedam matuoti proporciškai, dalinam pensiją iš vidutinio atlyginimo. Tai matom, kad Lietuvoje tas santykis, jei kalbam iš „Sodros“, apie 45 proc. Kitaip šnekant, jei gavau 1 tūkst. atlyginimą – aš gausiu 450 pensiją, kas mažai“, – aiškina Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Palyginimui: Švedijoje vidutinė pensija siekia kiek daugiau nei 1300 eurų. Vokietijoje – virš 1100 eurų, o štai Amerikoje – virš 1700 eurų.
Lietuvių gaunama pensija – perpus mažesnė nei vokiečių ir net triskart mažesnė nei Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Anot Gudaičio, tiek Vakarų Europoje, tiek Skandinavijoje pensijų kaupimas turi tris dedamąsias. Tiek pensijos gavėjas stengiasi investuoti į ateities pensiją daugiau, be to, prisideda valstybė ir patys darbdaviai. Asociacijos vadovas sako, kad tai įmanoma įgyvendinti ir Lietuvoje.
„Reikia užsitikrinti senatvei daugiau nei vieną šaltinį. Tikrai „Sodros“ pensija niekur nedings. Bet tikrai pirma pensijų pakopa išlįs. Ir tada reikia galvoti – kur gausiu papildomai lėšų. Tai yra dauguma mūsų gauna reguliarų atlyginimą, tai reikėtų atsidėti į antrają pakopą ir tada žiūrim, kiek dar įtraukti darbdavius“, – sako Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Taip pat esą reikėtų susitarti su darbdaviais.
„Kaip išnaudoti trečia pakopą, gal išnaudoti iš savo kišenės, susitarti su darbdaviais gal pridėtų ir jie, ir tada gal jau galėtume tikėtis didesnių pensijų“, – tvirtina T. Gudaitis.
O viena investicijų ir pensijų kaupimo bendrovių pastebi, kad nors ir po truputį, bet norinčių pensijas kaupti papildomai savarankiškai – daugėja.
„Savanoriškai kaupiančių yra nedaug, mes kalbame apie vienaženklį proc. nuo dirbančiųjų. Bet ką mes matome – didėjantį susidomėjimą, augančius srautus, ir tiek iš pačių žmonių, tiek iš darbdavių. Vis daugiau ir daugiau darbdavių prisideda“, – tikina „INVL Asset Management“ atstovas Vaidotas Rūkas.
Lietuvoje į antrosios pakopos pensijų kaupimą gyventojai įtraukiami automatiškai.
.jpg)
