tadas gudaitis

Lietuviai svajoja apie skandinaviškas ar vokiškas pensijas, kurios tris kartus didesnės nei lietuviškos ir viršija tūkstantį eurų. O dabar pensija, kurią gauna senjorai Lietuvoje,  tenkina tik kas dešimtą lietuvį. Anot šalies investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo, tam, kad išpildytume skandinavišką svajonę, turime papildomai kaupti patys. O taip pat įtraukti darbdavius, kad šie dalį algos mokėtų tiesiai į pensijų kaupimo sąskaitą.

Lietuviai pasakė kokia šiai dienai jų svajonių pensija – tai kiek daugiau nei 900 eurų. „Swedbank“ tyrimo duomenimis, dar trečdalis norėtų ir daugiau nei tūkstančio eurų. Ekonomistai tokias lietuvių svajones laiko nerealiomis. Mat vidutinė šiuo metu skiriama pensija siekia vos 500 eurų. Ekonomistai norintiems didesnės pensijos ragina kaupti papildomai ir taupyti.

Pensijų fondai vėl tapo pelningi. Po metų kritimo duobėn fondai pirmuosius tris metų mėnesius demonstruoja geresnius rezultatus: vidutinė ketvirčio grąža svyruoja tarp 3 iki 4 procentų. Tiesa, Lietuvos banko ekspertai perspėja: šie metai esą visiškai nenuspėjami – pelną greitai gali pakeisti nuostoliai. Dalies gyventojų nuotaikos taip pat pesimistinės: jei ne valdžios nustatyti draudimai, iš karto pasitrauktų iš antrosios pensijų pakopos ir su savimi pasiimtų visus suneštus pinigus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti antrosios pakopos pensijų sistemą, švelninti automatinį žmonių įtraukimą – jo nekartoti kas trejus metus, o, piliečiui atsisakius, vėl įtraukti tik vieną kartą. Ministerija siūlo dvigubinti sumą, kurią, sulaukę pensinio amžiaus, vietoje periodinių mokėjimų galėsite pasiimti – nebe 5 tūkstančius, o beveik 11 tūkstančių eurų.

Lietuvoje dalis dirbančių ir netoli pensinio amžiaus esančių mūsų tautiečių ėmė piktintis II pakopos pensijų fondais ir abejoti jų nauda, nes praėjusiais metais visi papildomai kaupiantys pensijai prarado net 800 milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Žmonių sunešti šimtai milijonų išgaravo, nes esą buvo prasti metai.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Pensijų fondai stengiasi visais įmanomais būdais išsaugoti savo klientus, dėl to skuba raminti gyventojus.

1,4 mln. lietuvių kaupia pensiją II pakopos pensijų fonduose. O šiemet stebimas trumpalaikis pensijų fondų vertės, vadinasi, ir žmonių pensijai sukaupto turto, sumažėjimas kelia pagrįstų klausimų. Tačiau pensijų fondų valdytojai pabrėžia, kad net ir didesni svyravimai finansų rinkose yra normalus reiškinys ir dėl to nereikėtų baimintis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Privačiuose pensijų fonduose kaupiantys lietuviai šiemet neteko pusės milijardo, mat pensijų fondai šiemet dirba į minusą. Gyventojai ir biudžetas toliau į juos perveda savo pinigus, tačiau sukaupto turto vertė mažėja. Fondų valdytojai dėl tokių prastų rezultatų kaltina karą Ukrainoje, visame pasaulyje prasidedančią ekonominę krizę ir sąmyšį.

77-iems tūkstančiams Lietuvos gyventojų liko vos pora dienų apsispręsti, ar jie nori papildomai kaupti senatvės pensijai 2-ojoje pakopoje. Pavėlavusieji įmokas nuo atlyginimo pradės mokėti automatiškai visą gyvenimą. „Sodra“ taip pat skelbia, kaip karas ir infliacija paveikė privačiai kaupiančiųjų pensijų anuitetus – kas pralošė, o kas išlošė? Vilnietis Alvydas „Sodros“ aptarnavimo skyriuje laukia savo eilės.

Maždaug kas antras darbingo amžiaus šalies gyventojas (48 proc.) į pensiją norėtų išeiti, sukaupęs daugiau kaip 100 tūkst. eurų papildomų lėšų. Daugelis dirbančiųjų nurodo, kad papildomam kaupimui pensijai vidutiniškai galėtų mokėti apie 25 eurus per mėnesį, tačiau tokia suma yra gerokai mažesnė, nei reiktų skirti minėtam tikslui pasiekti, pranešime žiniasklaidai rašoma apie „Swedbank“ užsakymu atliktą šalies gyventojų apklausą.

Karinė Rusijos invazija į Ukrainą daugelį gyventojų privertė sunerimti dėl ateities. Tie, kas reguliariai domisi savo pensijų fonduose kaupiamo turto ar investicijų verte, greičiausiai pastebėjo pirmosiomis karo savaitėmis įvykusią tam tikro dydžio korekciją. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad kaupiantieji pensijai šįmet gerų rezultatų nematys.

Šiuo metu II ir III pakopos pensijų fondų dalyvių turtas siekia daugiau kaip 5 mlrd. eurų, o vieno gyventojo sukaupta suma vidutiniškai sudaro apie 4 tūkst. eurų, rašoma komentare žiniasklaidai. Žinojimas, kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos, neretai padeda apsispręsti kaupti papildomai ir pasirūpinti finansiškai saugesne senatve.

Kasmet į II pakopos pensijų sistemą automatiškai įtraukiama kelios dešimtys tūkstančių darbingo amžiaus šalies gyventojų. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nauji dalyviai turi galimybę nukelti kaupimo pradžią 3 metams. Ir nors kelis dešimtmečius trunkančiame kaupimo procese tai neatrodo kaip labai ilgas laiko tarpas, tačiau ilgalaikė tokio sprendimo kaina daugeliui gali tapti nemaloniu siurprizu.

Daugelis darbuotojų antrosios pakopos pensijų fonduose kaupia turtą senatvei. Ne visi jos sulaukia, tad ir sukauptomis lėšomis nepasinaudoja. Užuot atitekęs gyventojams ar valstybei, turtas už nustatytą mokestį lieka fondų valdytojams, jeigu šiems niekas nepraneša apie kaupusiojo mirtį. Šių metų pradžioje buvo apie 1,37 mln. gyventojų, kurie kaupė pensiją antrosios pakopos fonduose – tai yra apie 80 proc.

Šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija šiandien turėtų siekti 700–800 eurų, rodo gyventojų apklausos duomenys. Tokį lūkestį dėl orios pensijos sumos nurodo kone kas ketvirtas šalies gyventojas (23 proc.). Visgi toks pensijos dydis yra apie 2 kartus didesnis už vidutinę šiuo metu šalyje mokamą senatvės pensiją, rašoma apklausą užsakiusio „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Šalies gyventojų lūkesčiai dėl orios pensijos išlieka pakankamai aukšti – tik 7 proc.

Šalies gyventojų II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto vertė pasiekė naują ribą – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, rugpjūčio pabaigoje II pensijų kaupimo pakopoje valdomas turtas sudarė 4,09 mlrd. eurų, o vienam gyventojui teko beveik 3 tūkst. eurų vertės turto. Asociacija išplatintame pranešime informuoja, kad II pakopos pensijų fondai 3 mlrd. eurų ribą peržengė kiek daugiau nei prieš dvejus metus – 2018 m. birželį.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) nuo birželio 1 d. vadovauja „Swedbank“ investicijų valdymo vadovas Tadas Gudaitis, kurį asociacijos valdybos nariai išrinko ir paskyrė naujuoju asociacijos direktoriumi, rašoma asociacijos pranešime. Pirmą kartą suformuotoje LIPFA valdyboje taip pat dirbs „INVL Asset Management“ vadovė Laura Križinauskienė, „Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė bei „SEB investicijų valdymo“ vadovas Tadas Peciukevičius.

Daugelis dalį savo atlyginimo kas mėnesį perveda į pensijų fondą. Šias lėšas draudžiama išleisti bet kaip – ką gali pirkti fondų valdytojai, nustato įstatymas. Jį siūloma keisti ir leisti investuoti, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą (NT). Kai kurie specialistai įspėja, kad taip didės rizika prarasti gyventojų pinigus. Apie 1,3 mln. Lietuvos gyventojų dalyvauja antros pakopos pensijų fonduose. Kovo 31 d. juose sukaupto turto vertė buvo 3,38 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė nei metų pradžioje.

Šalies gyventojų informuotumas apie papildomą kaupimą senatvei pastebimai pagerėjo, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Šiuo metu 8 iš 10 šalies gyventojų žino, kurioje II pensijų pakopos fondus valdančioje bendrovėje jie kaupia lėšas senatvei ir sumą, kiek jiems yra pavykę sukaupti. Be to, gyventojai kur kas labiau ėmė vertinti valstybės ar darbdavio suteikiamas paskatas kaupimui, rašoma pranešime spaudai.

Po kelių savaičių pasibaigsianti pensijų kaupimo reforma daugeliui dirbančiųjų iš tiesų fiksuos naujo etapo pradžią – pasirengimą finansiškai saugesnei senatvei. Užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje kaupdami antroje pensijų pakopoje šiuo metu jau siekia daugiau nei 1,3 mln. lietuvių.

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka mažėjantis dirbančių gyventojų skaičius, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Kitas dažniausiai įvardijamas grėsmės šaltinis būsimai pensijai yra numatoma pensijų sistemos reforma. Tuo metu asmeniniams sprendimams žmonės teikia kur kas mažiau reikšmės, nors būtent nuo jų priklauso, kiek lėšų papildomai pavyks sukaupti senatvei.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigiamai vertina dalį Vyriausybės parengtų mokesčių reformos pasiūlymų ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių, tačiau siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą iš esmės bei kritikuoja būsimą pensijų kaupimo reformą. LVK ekspertai taip pat ragina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), apmokestinti valstybės nekilnojamąjį turtą, padidinti valstybės įnašą į pensijų kaupimą.

„Swedbank“ pirmasis Lietuvoje pristato naują kaupimo pensijai priemonę, kuri II pensijų pakopos dalyviams nuo kovo 1 d. leis pasirinkti naujus pensijų fondus, paremtus gyvenimo ciklo investavimo strategija. Ši strategija pasižymi tuo, jog gyventojams pagal savo gimimo metus vieną kartą pasirinkus pensijų fondą, jo investicijų strategija laikui bėgant bus dinamiškai keičiama − investavimo rizika palaipsniui mažinama, pritaikant ją kaupiančiojo amžiui.

Vilniaus kamerinis teatras (VKT) papildo lapkričio mėnesio repertuarą komedija šeimai „Strakaliukas ir Makaliukas“. Kosto Kubilinsko miško anekdoto inscenizacija bus rodoma paskutinį lapkričio sekmadienį – 29 d. 16 val. Tai buvo pirmasis Rolando Boravskio, kaip režisieriaus, darbas su VKT. Teatro kūrėjai nusprendė parodyti šį mažųjų žiūrovų pamėgtą spektaklį, norėdami išreikšti susirūpinimą ir paramą šiuo metu ligoninėje gulinčiam ir operacijų laukiančiam 44 metų R. Boravskiui.

Miuziklas komedija „Meilė be akcento“ - tai originalus bandymas rasti kūrybiškas sąsajas tarp JAV ir Lietuvos kultūrų, suvedant į vieną sceninę erdvę grafiko Stasio Krasausko kūrybą ir amerikietiškų miuziklų šedevrus, tai optimistinė odė meilei ir gyvenimui. Neeilinio projekto režisierė Alicia Gian juokiasi, jog ir jos pačios gyvenimą lydi meilė be akcento. Kanzase gimusios amerikietės tėvas - persas, kuris 1978 metais emigravo iš Irano per šalyje vykusią revoliuciją, mama - airė.

Šeštadienį įvyksianti sostinės "Elfų teatro" premjera "Spragtukas ir Pelių karalius" bandys "reabilituoti" nepelnytai kitų šios istorijos perpasakotojų užmirštą mergaitę Mariją Štaltbaum, kuri iš tiesų nugalėjo "blogietį" pelių karalių. "Elfų teatras" įsikūręs Vilniaus Konstitucijos prospekte.

Sostinės "Elfų teatro" premjera - "Spragtukas ir Pelių karalius" bandys "reabilituoti" nepelnytai kitų šios istorijos perpasakotojų užmirštą mergaitę Mariją Štaltbaum, kuri iš tiesų nugalėjo "blogiuką" pelių karalių.