pensininkai

Sulaukusieji pensijos paprastai renkasi vieną iš dviejų kelių. Vieni eina į užtarnautą poilsį, daugiau laiko skiria šeimai, augina anūkus, džiaugiasi pomėgiais. Tuo metu kiti lieka darbo rinkoje, nes iš pensijos nepragyvena arba tiesiog nori jaustis reikalingi. Nieko neveikiant, jokių mokesčių mokėti – kitaip nei daugelyje ES šalių, Lietuvoje pensijų išmokos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčių, nuo jų nereikia mokėti socialinio ar sveikatos draudimo įmokų.

Naujausios pensijų augimo prognozės rodo, kad per artimiausius porą metų šalies senjorai vidutiniškai gaus pusę šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2027 m. su būtinuoju stažu pensininkas turėtų gauti beveik 900 eurų, o vidutinė senatvės išmoka sieks 830 eurų. Tiesa, ekonomistai skuba raminti valdžią. Esą palankios sąlygos pensijų augimui Lietuvai ilgai nesitęs. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Kelios dešimtys mažomis pensijomis nepatenkintų senjorų susirinko į mitingą prie Seimo. Pensininkai prie Seimo atėjo su plakatais, kuriuose – tokie užrašai: „Premjere, ar galėtum išgyventi iš 445 eurų per mėnesį?“, „Mūsų pensijos – o „Sodros“ rezerve 3 mlrd. eurų“.  Naujienų portalo tv3.lt kalbinti senjorai apgailestavo dėl pensijų dydžio ir pasvarstė, kokia pensija leistų oriai gyventi.

Rūpinimasis vyresnio amžiaus giminaičiais nėra lengva pareiga, tačiau dar sudėtingiau tampa tada, kai į tai įsivelia sukčiai, o bendras būstas pradeda nirti į skolas. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje papasakojo, kad prieš kelerius metus iš giminaitės pirko būstą su uzufruktu, t. y. leidimu jai ten gyventi iki gyvos galvos. Viskas buvo gerai, kol pensininkė papuolė į sukčių nagus ir jau antrus metus „investuoja“ pas juos visą savo pensiją.

Naujausias finansų ekspertų tyrimas rodo, kad ketvirtadalis nuo 40-ies iki 60-ies metų amžiaus Lietuvos gyventojų, vienu metu remia ir savo pilnamečius vaikus, ir tėvus. Pasak ekonomistų, tokia situacija nėra normali, nes vyriausiems šalies dirbantiesiems nelengva ir patiems išgyventi, sunku gauti didesnį atlyginimą, šlubuoja sveikata, trūksta anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo žinių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Devyni iš dešimties lietuvių norėtų, kad antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus jie galėtų pasiimti sunkiai susirgę, atsiradus negaliai, iškilus pavojui prarasti būstą. Vis dėlto pensijų fondų valdytojai griežtai nesutinka pinigų atiduoti turintiesiems problemų dėl būsto. Gyventojų apklausą atlikusi ministerija žada parengti ir sąrašą priežasčių, kada žmonės galės nutraukti pensijų kaupimo sutartis.

Policija sulaukė ne vieno pranešimo, jog Panevėžyje siaučiantys vagišiai užpuldinėja moteris. Nukentėjusiosios pasakoja, kad vagišiai pribėga, čiumpa rankines ir nuskuodžia. Panevėžio policija jau sulaikė vieną įtariamąjį. Aiškėja, kad į močiutes tinkančias moteris apvogdavo nepilnametis. Anot pareigūnų, įtariamųjų gali dar daugėti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Romoje (Italija) buvo sulaikyta šešių pensininkų, kurių amžius siekia 60-70 metų, gauja. Garbaus amžiaus vyrai apkaltinti ginkluotų apiplėšimų vykdymu ir pašto skyrių grobstymu. Daugelis jų įvykdytų apiplėšimų pateko į vaizdo kamerų įrašus.

Didieji prekybos tinklai turi lojalumo korteles arba programėles, dėl kurių pirkėjai gali gauti daugiau nuolaidų, kaupti pinigus, o vėliau juos panaudoti. Vis tik, kol vieni pirkėjų pagal amžių neskirsto, kiti jau kurį laiką papildomai siūlo 10 ar 20 proc. nuolaidas būtent pensininkams. Vienur pigiau senjorai gali apsipirkti būtent pirmadieniais, kitur – kiekvieną dieną iki 11 val. Vienas prekybos tinklas siūlo nuolat aktyvią net 20 proc. nuolaidą būtent gyvūnų prekėms.

Tyrimai rodo, kad, visuomenei senstant, o gimstamumui mažėjant, pensininkų ir dirbančiųjų santykis Jungtinėje Karalystėje (JK) tampa netvarus, rašo portalas „Euronews“. Prognozuojama, kad iki 2023 metų gyventojų skaičius šalyje išaugs 6,7 mln., o vien pensijos už 2023–2024 m. JK kainuos apie 161,9 mlrd. eurų. Būtina laipsniškai didinti pensinį amžių Remiantis naujausiu „Longevity Centre“ pranešimu, visiems, gimusiems JK po 1970 metų balandžio mėnesio, gali tekti dirbti iki 71 metų.

Ukmergėje gyvenanti Sofija Rindzevičienė gali pasigirti solidžiu jubiliejumi. Moteriai sausio 22-ąją sukako šimtas metų. S. Rindzevičienė gali pasigirti ne tik triženkliu metų skaičiumi, bet ir tuo, kad pati vis dar užsiaugina daržoves ir gėles.  Ilgaamžės moters gimtadienio proga atvyko pasveikinti Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė.

Eltos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad daugėja tvirtinančių, jog reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę – taip teigusių žmonių praeitų metų gruodžio mėnesį buvo 27 proc., o kiek daugiau nei septyni iš dešimties (72 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Sotesnio gyvenimo pensijoje siekusi penkių vaikų mama iš Širvintų rajono gavo valstybės antausį. Moteris padirbėjo kelerius metus Didžiojoje Britanijoje, tačiau vos jai buvo paskirta apie 90 eurų britiška pensija, „Sodra“ jai nustojo mokėti šalpos pensiją. Atėmė sveikatos draudimą ir dabar ji net į polikliniką negali nueiti – turės susimokėti.

Gyventojai pasakoja, kad ilgus metus kaupę pinigus antroje pensijų pakopoje, sukaupė reikšmingas sumas. Už sukauptus pinigus išeitų netgi butas, tačiau vietoje jo pensininkė kas mėnesį gauna 200 eurų išmokas. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietės Romos mama. Moteris pasakojo, kad mama antroje pensijų pakopoje sukaupė beveik 65 tūkst. eurų, tačiau šiuo metu ji gali gauti tik 200 eurų periodines išmokas. „Nesąmonė, kad tie pinigai tiesiog stovi, negalime jų niekur investuoti.

Pensijos sulaukę gyventojai piktinasi, kad pradirbę beveik 40 metų gauna mažiau už tuos, kurie neturi net būtinojo darbo stažo. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja, kad didžiausias pensijas, daugiau nei 2 tūkst. eurų, gauna gyventojai, kurie turi sukaupę net 60 metų darbo stažą. Tačiau aiškina, kad pensijų dydis priklauso ne tik nuo sukaupto stažo, bet ir buvusio atlyginimo.

Ką tik iškepta bandelė ar sotus kibinas, kurį rasi tiesiog pakabintą lauke. Taip vienas Utenos kepyklėlės šeimininkas sugalvojo kasdien gardesniu kąsniu vaišinti vargstančiuosius. Ir jei uteniškis tiesiogine to žodžio prasme pakabina gardėsius ant sienos prie kepyklėlės, kai kurios kavinės ar valgyklos stokojančius kviečia užsukti „pakabintos“ kavos ar sriubos. Tai yra – nemokamai pasimėgauti nepažįstamojo nupirkta kava ar pietumis.

Lietuvos piliečiams, kuriems suteiktas Garbės donoro vardas, sukakus senatvės pensijos amžių arba netekus 60-100 proc. darbingumo, gali būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija.

Vidutinė senatvės pensija Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 18,7 proc. didesnė nei prieš metus – 711 eurų per mėnesį, pranešė Estijos statistikos departamentas. Vidutinė mėnesio pensija, įskaitant išmokas dėl neįgalumo ir panašias, išaugo 18,3 proc. iki 702 eurų. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) abu rodikliai nežymiai sumenko.

Kai kurie gyventojai piktinasi dabartine pensijų sistema Lietuvoje. Pasak jų, žmonės yra raginami kuo ilgiau dirbti, kaupti pinigus papildomai, kad tik užsitikrintų orią senatvę. Tačiau galiausiai senatvėje pensijas gauna visi – tiek sukaupę ir 40 metų darbo stažą, tiek jo iš viso neturintys. Socialiniame tinkle kilo diskusija, kokią pensiją gaus žmogus, kuris neturi sukaupęs reikiamo darbo stažo. „Mano brolis visą gyvenimą gėrė, vertėsi atsitiktiniais darbais.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, nuo kiekvienų metų pradžios skaičiuojamas kaupiamasis kompensuojamųjų vaistų krepšelis. Kaip pažymi ligonių kasos, klaidinga manyti, kad ši priemonė skirta tik pensininkams, neįgaliesiems ar turintiems mažas pajamas.

Nemaža dalis gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, neskuba pateikti prašymų gauti pensijai. Tačiau pavėlavę pusmetį, jie savo pensijos pinigus praranda, jie išmokami kitiems. Panašu, kad valdžia atsižvelgė į gyventojų skundus ir prašymų pateikimo datą prailgino nuo 6 iki 12 mėnesių. Tačiau pensininkai apskritai norėtų panaikinti šiuos prašymus.

„Koks bus mano pensijos dydis?“ – šis klausimas aktualus daugeliui. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. „Sodra“ primena, kaip apskaičiuojama senatvės pensija ir kas lemia jos dydį.

Šalia Panevėžio, Berčiūnuose, dviejų aukštų, 200 kv. m ploto name gyvenantis Juozas su žmona skaičiuoja, kad artėjanti žiema gerokai patuštins pinigines. Viskas dėl siūlomo naujo NT mokesčio. „Brangu, visam namui kūrenti mums reikia vos ne 30 kubų malkų, įsivedėm dujas, džiaugėmės, o dabar nežmoniškai sukėlė kainas ir atsisakėm dujų“, – tikino senjoras Juozas. Tačiau ne tik artėjanti žiema verčia senjorus skrupulingai skaičiuoti savo išlaidas.

Pensininkams, neturintiems pinigų sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, savivaldybės galėtų jį atidėti, o po jų mirties skolą padengtų paveldėtojai arba naujieji būsto savininkai. Tai numatančios pataisos skinasi kelią Seime.  Savivaldybių asociacija sako, kad daugeliui menkas pajamas gaunančių žmonių iš viso nebūtų prievolės mokėti šio mokesčio, o pensininkų pajamų vertinimas numatytas siekiant neskatinti masinių atidėjimų.

Seimas atmetė opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės pateiktą iniciatyvą senjorams vieną kartą per metus mokėti periodinę išmoką, dar vadinamą 13-ąja pensija. Per opozicinę Seimo darbotvarkę pateiktas tai numatantis Periodinės pensijos išmokos įstatymo projektas nesulaukė pritarimo po pateikimo.

Kelionių agentūros trina rankas – daugėja turistaujančių senjorų, tačiau jų atostogoms svečiose šalyse koją kiša, kaip skundžiasi patys keliaujantys, draudikai. Žmonės piktinasi esantys diskriminuojami, mat draudikai esą nenori drausti vyresnių dėl jų garbaus amžiaus. Draudikai tokias kalbas kategoriškai neigia, esą nė vienam žmogui jokia draudimo bendrovė nėra atsakiusi draudimo tik dėl amžiaus.

Vis daugiau žmonių net ir sulaukę pensinio amžiaus nusprendžia neišeiti iš darbo. Dirba netgi 90 metų ribą peržengę gyventojai. Vis tik specialistai nesutaria, kodėl žmonės toliau dirba – pensininkams trūksta pinigų ar veiklos? „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 75 tūkstančiai dirbančių pensininkų.

Antrosios pakopos pensijų fondų valdytojai peikia prezidento siūlymą leisti išsiimti ketvirtį sukauptų pinigų. Fondų valdytojai prognozuoja, kad žmonės iš viso pasiims apie milijardą eurų, pinigus iššvaistys ir dėl to sumažės jų būsima pensija. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė skaičiuoja, kad išmoka vienam žmogui vidutiniškai siektų apie pusantro tūkstančio eurų, tad prezidento siūlymą vadina populistiniu. Antros pakopos pensijų fondų grąža liūdina lietuvius.

Gyventojai skundžiasi, kad kažkada patikėję pensijų fondų valdytojų ir bankų pažadais, dabar tapo įkaitais ir nebegali valdyti savo pinigų. Žmonės piktinasi, kad negali nutraukti kaupimo antroje pensijų pakopoje ir pasiimti savo pinigų. Kai kurie politikai siūlo pokyčius pensijų kaupimo sistemoje. Tačiau pensijų fondų atstovai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymus keisti sistemą atmeta. Anot jų, gyventojams nutraukti kaupimą – nenaudinga.

Nekilnojamo turto (NT)  bendrovė siūlo naujovę – daugiabutį pensinio amžiaus žmonėms, kuriame jie galėtų ne tik gyventi, bet ir gauti medicinines paslaugas ar įvairias pramogas. Nuoma tokiame daugiabutyje atsieitų 1,2 tūkst. eurų, todėl patys pensininkai naujovę vertina skeptiškai. Anot jų, gal ir būtų įdomu ten gyventi, bet nebūtų iš ko susimokėti nuomą, kai pensija siekia vos 500 eurų.

Gyventojai piktinasi, kad kažkada patikėję pažadais apie sotesnę senatvę, dabar per mėnesį papildomai gauna vos po 30 eurų. Antrojoje pensijų pakopoje sukauptų pinigų gyventojai negali naudoti taip, kaip patys nori. Tuo metu pensijų fondų valdytojai tikina, kad žmonės patys kalti, kad per mažai sukaupė, investavo į mažiau rizikingus fondus. Portalui tv3.lt vilnietė Regina skundėsi, kad į antros pakopos pensijų kaupimą pateko apgaule.

Lietuvos bankas užsimojo iš apyvartos išimti 1 ir 2 centų monetas. Jas gaminti ir tvarkyti esą atsieina brangiau nei jų vertė, o lietuviai neva ir taip jų didžiąją dalį išbarsto. Tačiau iš apyvartos monetas šalinti bankas siūlo pamažu – tiesiog uždrausti jomis mokėti grąžą, tam prireiks ją apvalinti. Žmonės jau nerimauja, kad apvalinimas vyks ne pirkėjų naudai ir centų šalinimas taps dar vienu kainų didinimu.

Pernai gyventojų turtas, kaupiamas II pakopos pensijų fonduose mažėjo. Tačiau Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) tikina, kad šiemet pensijų fondai pirmąjį šių metų pusmetį skaičiavo teigiamą investicijų grąžą. Anot jų, rinkos pakilo nuo pernykščių žemumų. Būsimųjų Lietuvos pensininkų kaupiamo turto vertė II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmąjį pusmetį padidėjo iki 6,456 mlrd. eurų, investicijų grąžai išaugus +8,72 proc., rodo LIPFA duomenys.

Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių pensija yra vienintelis pajamų šaltinis. Tačiau jos mokėjimą „Sodra“ tam tikrais atvejais gali nutraukti, pavyzdžiui, žmogui pakeitus gyvenamąją vietą.  Su tokia situacija susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Angelė. Moteris pasakojo, kad neseniai pardavė savo būstą ir nusipirko kitą. „Gyvenau dideliame trijų kambarių bute, mokėjau didžiules sąskaitas už šildymą, vos pakakdavo pensijos komunaliniams mokesčiams sumokėti.

Naujas siūlymas Seime: kiekvienas dirbantis žmogus savo tėvams išlaikyti kas mėnesį turi skirti 5 procentus algos. Tokį įstatymo projektą registravo parlamentaras Valdemaras Valkiūnas. Anot jo, vaikai turi pareigą ir prievolę senatvėje finansiškai išlaikyti savo tėvus. Todėl ir siūlo tokią prievolę įtvirtinti įstatymu. Esą gavę vaikų finansinį išlaikymą žmonės pradės gimdyti daugiau vaikų.

Lietuvoje dalis vyresnių žmonių gyvena skurde. Kai kuriems padeda jau suaugę vaikai. O tie, kurie pagalbos iš vaikų nesulaukia, gali kreiptis į teismą ir prisiteisti išlaikymą. Advokatai pažymi, kad pilnamečiai vaikai privalo rūpintis tėvais ir vardija sumas, kurias pavyksta jiems prisiteisti. Tačiau vienišos mamos stengiasi vaikus apsaugoti nuo prievolės rūpintis tėvu. Kartais jos nesiteisia alimentų, kad vaikams suaugus tėvas neprisiteistų iš jų išlaikymo.

Lietuviai svajoja apie skandinaviškas ar vokiškas pensijas, kurios tris kartus didesnės nei lietuviškos ir viršija tūkstantį eurų. O dabar pensija, kurią gauna senjorai Lietuvoje,  tenkina tik kas dešimtą lietuvį. Anot šalies investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo, tam, kad išpildytume skandinavišką svajonę, turime papildomai kaupti patys. O taip pat įtraukti darbdavius, kad šie dalį algos mokėtų tiesiai į pensijų kaupimo sąskaitą.

Lietuvoje dažnam pensininkui trūksta pinigų net būtinosioms išlaidoms. Ypač šiuo metu, kai prekių ir paslaugų kainos auga sparčiau nei pensijos. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) tikina, kad reikia tobulinti pensijų sistemą, tada žmonės gaus skandinaviškas išmokas ir pas mus. LIPFA vadovas Tadas Gudaitis pripažino, kad žmonių lūkesčiai, augant algoms ir kainoms, pastaruoju metu didėja. „Žmonės nori skandinaviškų pensijų.

Kauno senjorai ieškojo tikros romantikos ir naujų pažinčių. Kelios dešimtys jų susirinko į greitųjų pasimatymų popietę. Tiesa, moterims teko nusivilti dėl romantiškų pažinčių, mat vyrų pasimatymo popietėje liko vos vienas. Roma atėjo į pirmą kartą Lietuvoje surengtą senjorų greitųjų pasimatymų popietę. „Greiti pasimatymai – mane taip suintrigavo tas pavadinimas, galvoju einu pažiūrėsiu, kas čia taip greitai vyksta“, – kalba Roma. Moteris sako norėtų susirasti sielos draugą ar draugę.

Sulaukę pensinio amžiaus gyventojai turi užpildyti prašymus pensijai gauti. To nepadarę jis negaus pensijos, o uždelsę pusmetį pinigus apskritai praras. Jų pinigai liks biudžete ir bus panaudoti kitų gyventojų pensijoms ar kitoms išmokoms. Prašymą pensijai pavėlavo parašyti ir vilnietė Eugenija. Sulaukusi pensinio amžiaus ji toliau dirbo, o dėl pensijos tikėjosi, kad pati „Sodra“ ją susiras ir pinigus perves.

Visi dirbantys gyventojai moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Tiesa, jas dažniausiai sumoka darbdavys, išskyrus tuos atvejus, kai žmonės dirba savarankiškai. Tačiau egzistuoja kelios išimtys, kai PSD įmokų mokėti nereikia. Tokiais atvejais kas mėnesį gyventojai sutaupo beveik 60 eurų. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl PSD įmokų.

Lietuviai pasakė kokia šiai dienai jų svajonių pensija – tai kiek daugiau nei 900 eurų. „Swedbank“ tyrimo duomenimis, dar trečdalis norėtų ir daugiau nei tūkstančio eurų. Ekonomistai tokias lietuvių svajones laiko nerealiomis. Mat vidutinė šiuo metu skiriama pensija siekia vos 500 eurų. Ekonomistai norintiems didesnės pensijos ragina kaupti papildomai ir taupyti.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų nėra tikri, ar jiems užteks santaupų senatvėje. Tuo metu ekonomistai tikina, kad pensijas leistų padidinti didesni mokesčiai. Todėl, anot jų, Finansų ministerijos užmojis padidinti mokesčius savarankiškai dirbantiems, padėtų gyventojams užsitikrinti turtingesnę senatvę.

Pensijų fondai vėl tapo pelningi. Po metų kritimo duobėn fondai pirmuosius tris metų mėnesius demonstruoja geresnius rezultatus: vidutinė ketvirčio grąža svyruoja tarp 3 iki 4 procentų. Tiesa, Lietuvos banko ekspertai perspėja: šie metai esą visiškai nenuspėjami – pelną greitai gali pakeisti nuostoliai. Dalies gyventojų nuotaikos taip pat pesimistinės: jei ne valdžios nustatyti draudimai, iš karto pasitrauktų iš antrosios pensijų pakopos ir su savimi pasiimtų visus suneštus pinigus.

Daugelis pastebi, kad pastaruoju metu kainos parduotuvėse auga kur kas sparčiau nei jų pajamos. Ypač sunku pragyventi vyresniems žmonėms, gaunantiems pensiją. Gyventojai skaičiuoja, kad visą gyvenimą dirbę dabar turi tenkintis vos 300–400 eurų pensija, iš kurios pragyventi beveik neįmanoma. Todėl kai kurie pensininkai jau prašo, kad „Sodra“ jiems iš naujo perskaičiuotų seniau paskirtą pensiją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti antrosios pakopos pensijų sistemą, švelninti automatinį žmonių įtraukimą – jo nekartoti kas trejus metus, o, piliečiui atsisakius, vėl įtraukti tik vieną kartą. Ministerija siūlo dvigubinti sumą, kurią, sulaukę pensinio amžiaus, vietoje periodinių mokėjimų galėsite pasiimti – nebe 5 tūkstančius, o beveik 11 tūkstančių eurų.

Pajūryje gyvena moteris, kuri vos keliomis dienomis jaunesnė už 1918-siais atkurtą Lietuvą. Zofija vasario 22-ąją sutiko savo 105-ąjį gimtadienį. Anot ja besirūpinančių žmonių, pati moteris yra tarsi Lietuva – praėjo sunkų, pilną negandų kelią, tačiau optimizmo ji nepraranda iki šiol. Šalia Žemaičių Naumiesčio gyvenanti Zofija yra vos šešiomis dienomis jaunesnė už atkurtą Lietuvos valstybę. Mat moters gimtadienis vasario 22-ąją ir jai šiemet sukako 105-eri.

Socialdemokratai jau bombarduoja Seimą pasiūlymais keisti antrąją pensijų pakopą. Ir siūlo ne tik naikinti automatinį įtraukimą į privatų kaupimą, bet ir leisti iš kaupimo bet kada gyventojams pasitraukti ir atsiimti savo pinigus. Tiesa, Lietuvos bankas pasisako už švelnesnes korekcijas. Lietuvos bankas žada, kad po dabartinio nuosmukio ir įmokų nuvertėjimo, kada nors ateis geresni laikai ir esą privačių pensijų vertės atsistatys. Štai kaip šiauliečiai kalba apie pernai 15 proc.

Įmokas pensijai Lietuvoje žmonės vidutiniškai moka apie 40 metų, iš jos išgyventi neretai būna iššūkis. O pensijoje lietuviai vidutiniškai pragyvena 20 metų. Norint pensijoje gyventi, o ne tik išgyventi, reikia pradėti apie tai galvoti kuo anksčiau. 70 proc. savo pajamų – tokią dalį pajamų rekomenduojama užsitikrinti senatvėje. Specialistai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį atsidedant po 500 eurų, senatvėje būtų galima kas mėnesį gyventi už 1 tūkst. eurų.