Institucijos sako, kad tarifai keičiasi taip greitai, kad gyventojai jau pavargo stebėti kainas. Esą užtenka, kad didesnę nei 28 centų už kilovatvalandę sumą padengia valstybė, o ar sumažės vienu ar dviem centais – nesvarbu. Tačiau energetikos kainų reguliuotojas primena – tai greitai gali baigtis.
Gyventojai pavargo sekti elektros tarifus:
„Kai tos kainos kilo aukštyn, leidosi žemyn, vėl kilo žemyn, vėl kilo aukštyn. Turbūt gyventojai jau pavargo sekti.“
„Betvarkė, matot, kas čia yra. Dabar čia tie rinkimai. Visi čia sako, kad pakels ir padarys, – eikit, jūs, eikite. Galbūt, Zuokas, galbūt ką.“
Šios savaitės pradžioje biržoje elektra kainavo apie 21 centą už kilovatvalandę, tačiau gyventojai moka pagal senus aukštus tarifus iki 28 centų, mat virš šios kainos esantį skirtumą vis dar kompensuoja valstybė.
Apklausos duomenimis, kurią užsakė „Elektrum Lietuva“, kone kas ketvirtas gyventojas moka 28–30 centų už kilovatvalandę, kas penktas 30–40 centų už kilovatvalandę, o kas dešimtas – net daugiau nei 40 centų už kilovatvalandę.
Žvelgiant į statistiką, skirtumas tarp kainos biržoje ir tos, kurią pagal senas sutartis moka gyventojai, jau darosi gana reikšmingas.
„Mažmeninė kaina, t. y., tarifas gyventojams, yra nukritęs, priklausomai nuo mėnesio, iki 21, 22, 23 centų“, – teigia Energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.
Paskaičiuokime, kiek vienam gyventojui vidutiniškai galėtų sumažėti sąskaita, jei šis atkreiptų dėmesį į besikeičiančius tarifus. Įprastai vidutinis gyventojas per mėnesį sunaudoja 150 kilovatvalandžių. Viena kilovatvalandė jam atsieina daugiausiai 28 centus, nes kas virš – kompensuojama. Tai reiškia, kad kainai sumažėjus vienu centu – šeima sutaupo pusantro euro.
„Tai skirtumas, tarkime, yra šeši centai. Tai nuo 28 iki 22 centų. Na, tai taupai 10 eurų per mėnesį. Tai neprastai... Jei per metus toks skirtumas yra, tai jau 120 eurų“, – aiškina V. Poderys.
Apklausos taip pat rodo, kad maždaug penktadalis gyventojų apskritai nežino, kiek moka už elektrą.
„Na, greičiausiai gali būti, kad šita respondentų dalis buvo ta, kuri išvis nemoka už elektrą, netvarko namų sąskaitų, jie dėl to nežino, kiek moka už elektrą. Kitas variantas – galbūt jie fiksavo labai seniai tas kainas“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovė Milda Basijokienė.
O rinka, kaip matome, keičiasi greitai. Paklauskime, ar žino Vilniečiai kiek moka už kilovatvalandę elektros:
„Ne, negaliu dabar pasakyti.“
„Ai, perkūnas jį žino ten. Kiek ten mokame? Daug mokame, žiauriai.“
„Na, 0,28 eur.“
„Už elektrą? Nežinau, o ką?“
„Šiuo klausimu net neįsivaizduoju.“
Seimo socialdemokratai tai, kuo virto elektros rinkos liberalizavimas, vadina vienu dideliu nesusipratimu. Ir dėl to kaltina institucijas, kad šios vartotojui pateikia per mažai informacijos.
„Ne visokiomis rinkodarinėmis akcijomis, nes elektros tiekėjais pasitikėjimas yra smarkiai smukęs ir vartotojai kartais į tokius informacinius laiškus žiūri nepasitikėdami. O būtent valstybės institucijos turi prisiimti atsakomybę ir naštą“, – tvirtino Seimo socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Tai vieną iš pagrindinių rolių vaidina nepriklausomi tiekėjai. Šitas procesas ir vien daugiau nei 1,7 milijono vartotojų informavimas nėra tik reguliuotojo uždavinys“, – kalba VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Šiuo metu vos dešimtadalis gyventojų yra pasirinkę biržos planą.
Energetikos agentūra sako, kad geriausias variantas šiuo metu yra pereiti prie biržos plano. Kadangi kainai kritus – visą naudą pajaučia vartotojas. Tiesa, rudenį prieš šildymo sezoną kainos gali kilti: „Vis tiek aukščiau 28 centų tikrai nepakils, nes tave valstybė apdraudžia iš viršaus.“
Energetikos kainų reguliuotojas sako, kad valstybė jokių sprendimų dėl kompensacijos už elektrą pratęsimo dar nepriėmė.
„Šiai dienai sutarčių nepakeitimas ir to nepadarymas iki liepos 1 dienos gali ženkliai išauginti mokėjimus už elektros energiją nuo liepos 1 dienos“, – tikian R. Pocius.
Valstybė didesnę nei 28 centų už kilovatvalandę sumą kompensuos tik iki liepos 1 dienos.
