Raketų salvė tęsėsi apie pusvalandį, paleistos 22 raketos ir 17 į Al Asado bazę ir 5 į Erbilio. Maždaug pusė antros nakties Irane. Terorizmą remiantis režimas į orą vieną po kitos paleidžia raketas.
Raketos skriejo ir į Al-Asado ir Arbilio karines bazes. Kaip tik tuo metu, kai Irane vyksta paskutinis atsisveikinimas su amerikiečių nukautu įtakingu režimo generolu Kasemu Suleimaniu. Teroristinio režimo kariuomenė gedintiems skelbia džiugią žinią.
„1 val. 30 min. šį rytą bazei smogėme raketomis. Tuo pat metu smogta ir antrai bazei – Arbilyje“, – sako Irano revoliucinės gvardijos generolas Ramezan Sharif.
Į Teherano gatves išėjo džiūgaujantys vietiniai:
„Tai tik pradžia. Mūsų lyderis sakė – jei jie smogs kartą, mes smogsime dešimteriopai.“
„Džiaugiuosi, tikiuosi, Trumpas žlugs!“
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei rytą pradeda kreipdamasis į keršto ištroškusią tautą:
„Naktį amerikiečiams buvo skeltas antausis.“
Bet įaudrintų vietinių keršto troškimo patenkinimas – panašu, bent kol kas buvo vienintelis juntamesnis raketų smūgių rezultatas.
Al Asado bazė, į kurią skriejo didžioji dalis iš maždaug 20-ies raketų – didžiausia JAV koalicijos bazė Irake. Čia 2018 m. per Kalėdas karius lankė ir pats prezidentas Donaldas Trumpas. Po naktinio apšaudymo jis tviteryje paskelbė „Viskas gerai“. Kad aukų išvengta, netrukus ėmė skelbti ir kitos Aljanso narės.
Į kitą – Arbilio bazę – kai kuriais pranešimais, iraniečiai net dorai nepataikė. Karinėse bazėse atakos metu raketų saugojosi ir mūsų – Lietuvos kariai. Šiuo metu Irake įvairiose bazėse dislokuoti 13 lietuvių.
Krašto apsaugos ministerija ir Gynybos štabas suskubo raminti, kad mūsų kariai saugūs. O po pietų ministrai suskubo į neeilinį susitikimą prezidentūroje.
„Lietuvos kariai yra nenukentėję ir preliminari informacija, kad nėra sužeistų ar žuvusių ir kitų koalicijos partnerių“, – pasakoja krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Visi kariai vakar vakare paliko bazę, persidislokavo į atsarginį rajoną, nes buvo gauta informacija dėl galimos balistinių raketų grėsmės visoms bazėms. Ir šiandien ryte kariai saugiai sugrįžo į bazės vietą“, – teigia Gynybos štabo vadovas Gintautas Zenkevičius.
„Lietuvos įsipareigojimai mūsų tarptautiniams partneriams ir mūsų dalyvavimas tarptautinėse misijose lieka galioti“, – kalbėjo Prezidento patarėjas Vytautas Jonas Žukas.
„Ta ataka, kuri buvo Irano visiškai neseniai prieš karines bazes, dislokuotas Irake, yra tikrai smerktina. Ir mes taip pat ją smerkiame. Ne tik todėl, kad ten yra mūsų kariai, bet todėl, kad Iranas žadėjo nesiimti tokių veiksmų, žadėjo būtent deesakluoti situaciją. Reikalaujame, kad jis taip, kaip žadėjo, taip ir elgtųsi“, – sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Bet praėjus vos kelioms valandoms po raketų atakos – lyg chaoso ir įtampos būtų negana, Teherano pašonėje danguje nušvinta ugnies kamuolys – žemėn krenta degantis lėktuvas su kone 200 žmonių.
Sutapimas ar ne – bet vos prieš dvi dienas verdant Vašingtono ir Teherano žodžių ir keršto pažadų karui – Irano prezidentas Donaldui Trumpui priminė, kaip amerikiečiai 1988 m. numušė Irano keleivinį lėktuvą su 290 žmonių.
Tik štai Teherano pašonėje sudužęs lėktuvas skraidino ne amerikiečius. Ukrainos avialinijoms priklausantis „Boeing 737“ gabeno 167 keleivius ir 9 ukrainiečių įgulos narius. Į Kijevą skraidino 82 Irano, 63 Kanados, 10 Švedijos, ir po kelis JK, Vokietijos, Afganistano, Ukrainos piliečius.
Lėktuvas 8 val. ryte turėjo nusileisti Kijeve. Deja, netikėtai sprogo ore. Nuolaužos plačiai išsibarstė už 10 km nuo Teherano Chomeinio oro uosto. Ir nors Irano režimas suskubo paskelbti, kad lėktuvas dužo dėl techninių priežasčių – avarijos aplinkybės mįslingos.
Naujutėlaitis, gedimų neturėjęs ir vos prieš 2 dienas visiškai patikrintas lėktuvas iš radarų dingo praėjus vos kelioms minutėms skrydžio. Buvo pakilęs į 2,4 km aukštį. Įgula – patyrusi, o lėktuvas prieš katastrofą nė nepakeitė skrydžio krypties, nebandė apsisukti.
„Lėktuvas yra 2016 m. vidurio gamybos, gautas tiesiai iš „Boeing“ gamyklos, prieš tai niekur neeksploatuotas. Techninių problemų neturėjo. Paskutinė patikra atlikta sausio 6 d., nieko nerasta. Lėktuvas buvo puikios būklės, įgula apie jokias problemas nepranešė nei atskridus į Teheraną, nei prieš kelionę atgal“, – pasakoja avialinijų atstovas Igor Sosnovskij.
„Lėktuvas normaliai kilo iš oro uosto, ir paskui mes visi matėme, kaip jis krito degdamas. Aš sunkiai įsivaizduoju kas turi nutikti techniškai šiuolaikiniam lėktuvui – tai yra visiškai naujas Boeing 737-800, labai patikimas modelis, ne tas Max‘as kurie krenta – ir kad jis staiga užsiliepsnotų ore ir kristų. Vat, kai pataikymas raketos, ypatingai vidutinio galingumo raketos, pavyzdžiui, kurios pritaikytos raketoms numušinėti. O lėktuvas lėtai kylantis – jis skrido maždaug tokiu greičiu tuomet, kaip skrenda sparnuotosios raketos. Ir galėjo kažkam iš Irano oro gynybos vadų pasivaidenti“, – kalbėjo gynybos ekspertas Audrius Bačiulis.
Be to, Iranas vėliau dar paskelbė, kad neatiduos lėktuvo juodųjų dėžių nei gamintojams „Boeing“, nei amerikiečiams tirti. Taigi kyla klausimų ar išties naktiniai raketų apšaudymai ir lėktuvo katastrofa tokie jau nesusiję.
Įtampa tarp Irano ir Amerikos kaista jau daugiau nei metus. Vašingtonui gražinus režimui sankcijas, Iranas tiesiogiai ir netiesiogiai regione rengė įvairius išpuolius ir prieš naftos gamyklas Saudo Arabijoje, tanklaivius Persijos įlankoje, JAV droną virš tarptautinių vandenų. Kol galiausiai teroristinio režimo generolas Suleimanis, anot Vašingtono, planavo išpuolius prieš JAV diplomatus Irake ir buvo nukautas.
