Po susitikimo komentuodamas situaciją, prezidento patarėjas Jonas Vytautas Žukas sakė, kad prezidentas aktyviai stebi situaciją ir paprašė Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministrų pateikti visą naujausią informaciją.
Stebi situaciją
„Mūsų įsipareigojimai tarptautiniams partneriams, dalyvavimas tarptautinėse misijoje lieka toks pat. Prezidentas išreiškė susirūpinimą mūsų karių, tarnaujančių Irake ir kitose Artimųjų Rytų regiono šalyse, saugumu. <..> Prezidentas mano, kad geriausia nesiimti jokių veiksmų savarankiškai ir laukti sąjungininkų sprendimų, kas liečia karių saugumą ir perdislokavimą. Sulaukti partnerių iš JAV ir NATO partnerių konkrečių pasiūlymų dėl tolimesnių veiksmų“, – sakė šalies vadovo patarėjas J. V. Žukas.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pripažino, kad situacija Artimųjų Rytų regione yra įtempta. Tai po poros dienų aptars ir Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai, bet jau dabar L. Linkevičius sakė, kad yra rodomas ir pabrėžiamas solidarumas su JAV, dėl pastarosios kovos su terorizmu, vertinama JAV ir NATO misijų svarba.
„Poryt vyks neeilinė užsienio reikalų taryba, šiandien neseniai pasibaigė NATO taryba ambasadorių lygiu. Tiesą sakant, žinia gal ta pati, kurią girdėjome pirmadienį eilinio posėdžio metu: dar kartą pabrėžtas solidarumas su JAV, pabrėžta kovos tąsa su terorizmu ir misijų svarba akcentuota. Misijos svarbios, jos turi prasmę ir reikšmę, bet turi būti sąlygos, kad jos tęstųsi. <..> Jei kalbėti apie visą paveikslą, tai ten (Irane) yra ir ekonominiai ir prekybiniai interesai, yra susitarimas dėl branduolinės programos, kuris buvo ilgai derintas,bet pastaruoju metu yra užstrigęs. Kai kurie europiečiai ypatingai akcentuoja to susitarimo svarbą, o kai kurios šalys (JAV), labai kritikuoja šį susitarimą“, – kalbėjo L. Linkevičius.
ES užsienio reikalų ministrai po poros dienų diskutuos, kaip ES gali įsijungti į derinimo ir deeskalacijos procesą, kaip efektyvus tarpininkas.
„Įvyko tai, kas įvyko. Raginame susikoncentruoti ties taikių sprendimų paieška, raginame deeskaluoti situaciją, tikimės, kad panašiai kalbės ir JAV prezidentas, kuris netrukus kreipsis viešai. <..> Ataka (Irano) yra tikrai smerktina ir mes taip pat smerkiame, ne tik todėl, kad ten yra mūsų kariai, bet ir todėl, kad Iranas žadėjo nesiimti tokių veiksmų. <..> Dabar visos pastangos turi būti sutelktas į taikių, diplomatinių sprendimų paiešką“, – sakė ministras, patikinęs, kad Irano branduolinis susitarimas de facto neveikia, bet de jure jis dar egzistuoja ir Iranas nėra pasitraukęs iš šio susitarimo.
Kariai grįžo į bazes
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad į dvi bazės Irane buvo paleistos balistinės raketos, jų buvo tarp 13 ir 20. Taip pat būta ir vietinių incidentų greta bazės, kur dislokuoti mūsų kariai.
„Gera žinia ta, kad niekas nenukentėjo. Buvo imtasi maksimalių saugumo priemonių, pagrindinėje bazėje, kur dislokuoti mūsų kariai, [buvo gauta informacija] ir išvesti kariai iš bazės prieš kelias valandas iki atakos pradžios, įmamasi visų kitų saugumo priemonių. <..> Tikimės situacijos deeskalavimo, bet situacija lieka įtempta, visos saugumo priemonės bus išlaikomos. <..>
Nuolat informuojama apie situaciją karių šeimos narius, šiuo metu yra visiškai atviros linijos tarp karių ir šeimos narių. Šeimos nariai gali paskambinti visą parą į kariuomenės gynybos štabą, sužinoti naujienas, išgirsti patarimų“, – kalbėjo R. Karoblis.
Jis tikino, kad Lietuvos karių, esančių Irake vykdoma veikla šiuo metu yra sustabdyta, bet misijos nenutrauktos.
„Mokymas sustabdytas, bet misijos, jei kalbėti apie NATO misiją, jos nėra nutrauktos. <..> Gali būti tam tikras laikinas judėjimas [karių] iš Irako į Kuveitą ir Jordaniją, trys mūsų kariai šiuo metu yra Kuveite. Politinė pozicija ir koalicijos, NATO pozicija, kad misijos turi tęsti. Ministerijos siūlymu Lietuvos pozicija: nekalbame apie karių atšaukimo iš Irako. Misijos turi tęsti, turime rodyti savo solidarumą sąjungininkų atžvilgiu“, – sakė ministras.
Šiuo metu Irake yra 12 lietuvių karių, jie yra trijose bazėse, visos karių misijos yra susijusios su mokymu. Šiuo metu kariai yra bazėje, mokymas yra sustabdytas.
„Rotacijos vyksta, vienas iš sprendimų NATO buvo, kad rotacijas reikia planuoti ir toliau, bet jų fizinis pasikeitimas priklausytų nuo saugumo situacijos. Šiuo metu Danijoje yra ruošiami šeši lietuvių kariai-instruktoriai, kaip pakeitimas esantiems ten instruktoriams“, – sakė R. Karoblis.
Jis tikino, kad apsaugant karius apribotas jų išvykimas iš bazių, jiems gali tekti nešioti šarvines liemenes arba net išvykti iš bazių į saugesnes vietas.
Kariai spėjo pasitraukti
Lietuvos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad Irake tarnaujantys šalies kariai Irano apšaudytą bazę paliko maždaug septynios valandos prieš išpuolį. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis sakė, kad preliminariais duomenimis, per išpuolį nežuvo ir nebuvo sužeistas nė vienas sąjungininkų karys.
„Visi kariai vakar vakare paliko bazę, persidislokavo į atsarginį rajoną, nes buvo gauta informacija dėl balistinių raketų grėsmės“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Gintautas Zenkevičius.
„Nurodymas palikti bazę vakar atkeliavo apie 17.30 val. Lietuvos laiku“, – teigė jis. Pasak generolo, Erbilio ir Al Asado bazės iš Irano buvo apšaudytos po vidurnakčio Lietuvos laiku. Pastarojoje bazėje tarnauja šeši Lietuvos kariai, jie dalyvauja JAV vadovaujamos koalicijos misijoje, skirtoje apmokyti vietos pajėgas kovoti su grupuotė „Islamo valstybė“.
G. Zenkevičius teigė, kad per išpuolį nenukentėję Lietuvos kariai ir sąjungininkai sugrįžo į bazę trečiadienį ryte.
Gynybos štabo viršininkas teigė, kad Irano raketos pataikė į apšaudomas bazes, tačiau tikslūs infrastruktūros ir karinės technikos nuostoliai iki šiol nežinomi. Dar devyni Lietuvos kariai tarnavo kitoje, NATO vadovaujamoje misijoje. Trys iš jų jau yra perkelti į Kuveitą, kiti kol kas lieka Irako sostinėje Bagdade. R. Karoblis tvirtino, kad Lietuva nesvarsto vienašalio karių atitraukimo iš Irako ir dėl misijų ateities spręs su sąjungininkais.
Pasak G. Zenkevičiaus, Lietuvos kariai turi galimybę nuolat bendrauti su artimaisiais, su artimaisiais ryšį palaiko ir Gynybos štabas. Anot generolo, nė vienas karys kilus įtampai nepasiprašė būtų sugrąžintas į Lietuvą. Iranas bazes apšaudė keršydamas JAV už įtakingo generolo nužudymą praėjusią savaitę.
Prezidento patarėjas J.V. Žukas šiandien taip pat sakė, kad dėl karių atšaukimo iš Irako spręs visi sąjungininkai, Lietuva vienašališkų veiksmų nesiims.
„Svarstome (dėl karių atšaukimo – BNS), bet mes esame tarptautinės misijos dalis. Tai kaip nuspręs mūsų sąjungininkai. Mes patys negalime paimti ir nuspręsti išeiti, kada kitos valstybės tęsia savo misiją“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Viskas priklauso nuo sprendimų, kurie bus priimti aukščiausiame lygyje“, – pridūrė jis.
J. V. Žukas sakė besitikintis, kad kilusi įtampa „nepereis į kažkokią labai didelę karinių veiksmų eskalaciją“.
