„Lėktuvas katastrofą patyrė pačiame karinio-politinio priešpriešos piko tarp Irano ir JAV metu, – pareiškė jis „Obozrevatel“ – Būtent todėl nedraugiško poveikio lėktuvui versija – teroro išpuolio pačiame lėktuve ar raketos pataikymas – turėjo būti nuo pat pradžių viena iš prioritetinių“.
Analizuodamas katastrofos vaizdo įrašus, jis atkreipė dėmesį į tai, kas joje matosi.
„Kaip ugnies debesis į žemę krenta 15-25 laipsnių horizonto atžvilgiu kampu. Šiuo atveju galima numatyti, kad lėktuvas jau buvo nevaldomas“, – cituojamas ekspertas. V. Lukaševičius.
Jis pastebėjo, kad „gaisro variklyje atvejis ne iš karto nulemia tokias pasekmes – lėktuvas gali netekti traukos, pradėti žemėti“. Galų gale, anot jo, tam yra priešgaisrinė sistema.
„Tačiau čia matyti, kad ne šiaip variklis dega, o lėktuvas krenta. Tai reiškia, kad lėktuve buvo didelės problemos jau ir be variklio“, – pareiškė ekspertas. Jis taip pat pridūrė, kad varikliai dega „pakankamai retai, tačiau raketos pataikymas į jį kaip tik ir sukelia gaisrą“.
Kartu V. Lukaševičius pažymėjo, kad šiame katastrofos tyrimo etape turi būti svarstomos visos versijos, nes „iš esmės neaišku, kas nutiko pačiame lėktuve“.
Kitas aviacijos ekspertas Vladas Liubinas taip pat neatmetė galimybės, kad į lėktuvą pataikė raketa.
„Šiąnakt Iranas kažkur šaudė balistines raketas. Ten akivaizdžiai visi labai nervingi ir įsitempę. Neatmetu, kad kažkas per skubėjimą iš oro gynybos sistemos apšaudė tamsoje viską, kas tik juda“, – pareiškė jis „Obozrevatel“.
Ekspertas taip pat pasidalijo ir savo įžvalgomis apie nuotraukose iš katastrofos vietos matomas nuolaužas. „Sprendžiant iš nuolaužų sklaidos ir fragmentų dydžio, viskas įvyko greitai, kitaip pilotai sugebėtų kažką pranešti dispečeriams. Labai panašu į raketos pataikymą“, – pareiškė jis.
Jis taip pat patikslino: „Oro gynybos sistemos raketa labai retai pataiko tiesiai į tikslą. Priartėjus prie taikinio specialūs davikliai sprogdina užtaisą, ir skeveldros išsisklaido 300 metrų spinduliu. Visiškai aišku, kad ant žemės nukrito fragmentai. Tai yra bandymo priverstinai nukristi nebuvo. Tai rodo subyrėjimą dar ore. Orlaivyje buvo apie 40 tonų degalų. Jeigu lėktuvas dėl techninių problemų paprasčiausiai nukristų, visas benzinas atsidurtų ant žemės ir dar ilgai degtų. Tačiau gaisro nuotraukose nėra“, – pridūrė ekspertas.
„Reuters“: pilotas nesikreipė pagalbos
Dar keisčiau šiame kontekste atrodo pranešimas, kad lėktuvo pilotas neišsiuntė pagalbos signalo ir nesikreipė į dispečerius. „Reuters“, remiantis Irano žiniasklaida, paskelbė, kad sudužusio „Boeing 737“ pilotas nesikreipė dėl problemų su lėktuvo valdymu.
„Irano žiniasklaida cituoja vietos aviacijos valdininkus, kurie tvirtina, kad pilotas neskelbė nepaprastosios situacijos“, – rašoma naujienų agentūros pranešime.
Sausio 8-osios rytą Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing-737“, kuriuo skrido 168 keleiviai ir 9 ekipažo nariai, sudužo vos pakilęs iš Teherano oro uosto. Žuvo visi juo skridę žmonės.
Užfiksuotą lėktuvo katastrofos vietą Irane iškart po nelaimės galite pamatyti čia:
