Situaciją mokyklose plačiau tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kartu su L. Slušniu aptarė ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Ponas Dainiau, ar esate girdėjęs, kad galbūt kažkam teko spręsti konfliktus tarp tėvų, kada galima grįžti ankščiau iš izoliacijos, bet ne visų tėvų vaikai sutinka testuoti savo vaikus?
Pasitaiko tokių atvejų ir labai daug. Gauname laiškus su šeimų advokatų išaiškinimais, su įvairiausiais grasinimais. Man neteko – sulaukiau tik keleto laišku, komentarų, skambučių, bet žinokite, mes vadovai esame įpratę būti diplomatais.
Turime tokią laikyseną, kad jei žmogus turi stiprią išankstinę nuostatą, bandai kalbėtis, neini iš karto, sulauki, kada tas žmogus nurimsta. Tada susisieki arba pats, arba paskiri kitą žmogų, kuris galėtų apie tai bendrauti.
Siekiamybė – įtikinti, kalbėti, susitarti taip, kad grįžtų maksimaliai saugiai. Arba pasiskiepijus, arba po testo. Labai svarbu, jei yra atvejis, jį maksimaliai greitai valdyti.
Jei mes turime tokią teisinę bazę, kad tai nėra privaloma šiai dienai, tai tokiomis sąlygomis ir turime dirbti. Kitos išeities tiesiog nėra.
O kai kalbate apie šeimos advokatus, tai ko siekiama? Įtikinti, kad mano vaiko negalima testuoti?
Taip, yra tokie atvejai. Kai toks atvejis nutinka, tada mes kaupiame bylas. Aš asmeniškai taip darau. Labai daug piktų nesulaukiame, bet yra vadovų, kurie sulaukia labai daug piktų komentarų.
Jei yra tokia teisinė bazė ir situaciją galima taip traktuoti, tada yra galimybė pasirinkti nesitestuoti ir mes turime su tuo gyventi.
Kada matysime, kad reanimacijoje ar intensyvios terapijos palatose lovos yra pilnai užpildytos arba jų užpildytų skaičius yra labai didelis, didės mirtingumas, galbūt tada ateis diena, kada turėsime priimti labiau drastiškus sprendimus.
Ponas Slušny, kodėl mes moksleiviams neįvedame privalomo testavimo?
Pirmiausia, reikėtų išeiti iš ekstremalios situacijos apibrėžimo, nes ekstremali situacija kai kurių dalykų Vyriausybei ar operacijų vadovui skelbti neleidžia.
Čia yra teisiniai dalykai, ar ne?
Taip.
Bet jei būtų politinė valia, tai ir priimtumėte turbūt?
Mes galime neturėti kitos išeities. Tai labai banalus dalykas. Aš jums pasakysiu paprastai, jei nesitestuoja 10 ar 20 proc., jau nekalbant apie 40 proc. vaikų nuolatos, mes jau turime bėdą. Mes jau vienaip ar kitaip nevaldysime situacijos – jie nesirgs, jie bus užsikrėtę, jie vaikščios ir toliau nešios virusą.
Jei nesitestuoja bent 10–20 proc., praktiškai nėra prasmės niekam testuotis, nes jau daugelio dalykų nežinome. Jau pradėjau pastebėti faktą, kad tas, kuris nesiskiepija ir nesitestuoja, jis šiandien yra vos ne laimėtojas, o aplink kiti yra durneliai. Jei tu pasirūpini vaiko skiepu, tau aplinkiniai bado ir sukioja pirštais, ką tu čia sugalvojai.
Esu vienas iš tų, kuris tik atsiradus galimybei paskiepijau vaiką, ir dabar aš kartais sulaukiu, ką tu čia sugalvojai, pats durnas, kad pasiskiepijai ir dar vaiką paskiepijai. Nei tu žinai, kas ten bus, nei kaip, tai dabar tavo problemos. Kai tokioje diskusijoje atsiduri, tai nebeturi, ką sakyti, nes aš turiu argumentus, aš žinau kodėl.
Ir galiu tik pasikartoti, kad testavimas naudingas tik tuo atveju, jei yra 100 proc. Su tokiu testavimu mes galėtume sėkmingai tęsti kontaktinį mokymą, nes tada mes matome, kiek užsikrėtusių suserga, kiek neserga. Čia dar būtų ir duomenys gerai, bet dabartinė situacija...
Aš labiau būčiau orientuotas į tai, kad vaikams 12 metų ir vyresniems padėti pasiskiepyti ir tokiu būdu žiūrėti, kad mes galime drąsiau būti kontaktiniame ugdyme.
Ponas Linai, užsiminėte, kad galite daryti visuotinį, priverstinį testavimą. Svarstoma tokia galimybė?
Kol kas mes tokių dalykų nesvarstome, nes viena didžiausių baimių, kad vėl susirinks kokia 5 tūkstančių žmonių minia. Aš ne minios bijau, čia dėl epidemiologinės situacijos. Norint išvengti epidemiologinės bėdos, kai taip yra blogai, kad jie vėl nesirinktų, nes jų teisės yra pažeidžiamos.
Tai paprastai šita minia renkasi be kaukių, elgiasi, kaip nori, daro, ką nori, o tu dar į tą pačią trasą įvedi pareigūnus. Tai čia daug dedamųjų, bet politine valia, jei mes matysime, kad mes reanimacijoje pildysimės iki tokios zonos, kad negalėsime suteikti paslaugų mirštantiems, deja, iš pagarbos gydytojui, kad jam nereikėtų rankioti, kuriam leisti numirti pirmam labiau nei kitam, tada teks įvedinėti griežtesnes priemones.
Tikrai niekas to nenori, niekas to nelaukia, bet šiuo metu reanimacijos yra jau ant perdegimo ribos, ir nežinau, kiek dar reikia argumentų.
Linai, bet tie tėvai, kurie nori testuoti ar skiepija vaikus, sako, kad jų teisės irgi pažeidžiamos.
Be abejo. Teoriškai labai lengva pasvarstyti, kad tie, kurie nesiskiepija ir nesitestuoja, turėtų keliauti į nuotolį ar panašiai. Problema yra ta, kad yra dalis vaikų ir tėvų, kurie visai su tuo sutinka. Jei nenori, tai dabar tegu mokykla mums atskirai organizuoja atskirą meniu.
Ne visos mokyklos pajėgia taip atskirai ugdyti vienus ir kitus. Čia yra kita dedamoji – vėl sukeliame komplikacijų mokytojams ir užkrauname jiems naštą. Nenoriu ir naštos užkrauti.
Aš manau, kad reikėtų priimti sprendimą, jog testuotis privalo. Tik ką reiškia privalo ir kad jis pasakys, jog nesitestuos. Tu negali padaryti tokios situacijos, kad turi bausti vaiką, bet turėsi jį bausti. Tai mes taip ir važiuosime – laisvai leisime numirti vyresniems nei 75 metų dėl savo užsispyrimo ir savo neatsakingo elgesio. <...> Tai yra baisi neatsakomybė prieš savo tėvus ir senelius.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
