mokykla

Naujų vadovėlių laukiantiems mokytojams ir mokiniams prasta žinia iš valdžios – kitų metų biudžete vadovėliams suplanuota 10 milijonų eurų mažiau nei šiemet. Šiemet vadovėliams pirkti valdžia skyrė 23 milijonus eurų, iš kurių beveik pusė buvo iš europinės paramos. Kitiems metams biudžete valdantieji numatė 15 milijonų eurų. O ar bus europinių pinigų, dar nežinia. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šiauliuose dvylikamečiui kūno kultūros pamokoje susilaužius abi rankas, mokinio tėvas kaltina mokyklą dėl nesuteiktos pagalbos ir grasina kreiptis į policiją. Pasak vyro, jo sūnus sulaužytomis rankomis prašė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau mokytojas tik paskambino vaiko mamai, kad ši atvyktų ir pasiimtų verkiantį berniuką. Mokyklos vadovė sako, kad peržiūrėjus įvykio vaizdo įrašą, matosi, kad mokytojas elgėsi pagal švietimo ministerijos nustatytą algoritmą.

Vakar Mažeikių kraštą pasiekė liūdna žinia – mirė net 40 metų Mažeikių Gabijos gimnazijoje dirbęs, mokyklai vadovavęs direktorius Pranas Barvydas. Bendruomenės nariai išreiškė užuojautą direktoriaus šeimai ir pranešė, kada vyks atsisveikinimas. Skaudi žinia Vakar savo „Facebook“ puslapyje Mažeikių Gabijos gimnazijos atstovai pasidalijo liūdna žinia apie gerbiamo direktoriaus netektį. Jie pasidalijo, kada bus galima atsisveikinti su velioniu. „IN MEMORIAM Nieko amžino žemėj.

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ieško, kas Ukrainoje Sumuose bei Baštankoje esančiose mokyklose įrengtų dvigubos paskirties bombų slėptuves su apsauga nuo radiacijos. Jas tikimasi įrengti Sumų mokykloje bei prie Baštankos licėjaus pastato. Kaip BNS nurodė CPVA patarėjas, programos „Co-Create Future of Ukraine“ vadovas Artūras Žarnovskis, vienos slėptuvės statybai planuojama skirti apie 2,8 mln. eurų bei apie 100 tūkst. eurų įrangai.

Praėjusiais mokslo metais mokiniai praleido dviem milijonais pamokų daugiau nei anksčiau, nors Švietimo ministerija jau antrus metus taiko griežtesnę jų pateisinimo tvarką. Ji pati akcentuoja, kad toks praleistų pamokų šuolis susijęs su išaugusiu moksleivių sergamumu, o ne su įvestais pokyčiais. Kaip BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), 2023–2024 mokslo metais mokiniai praleido 27,9 mln. pamokų, o metais anksčiau – 25,9 mln. pamokų.

Kai vaikai serga ir negali reguliariai lankyti mokyklos, juos gali išsekinti ne tik liga – atskyrimas nuo klasės ir draugų taip pat gali pakenkti. Norvegijos bendrovė „No Isolation“ sukūrė robotą AV1, kuris gali užimti vaiko vietą klasėje, būti jo akimis, ausimis ir balsu bei padėti jam palaikyti ryšį su klasės draugais, skelbia CNN. AV1 atrodo kaip tuščiavidurė, supaprastinta žmogaus galvos ir liemens versija. Jis gali suktis 360 laipsnių kampu ir turi kamerą, mikrofoną ir garsiakalbį.

Vilniuje, mokykloje, pirmadienį kilus gaisrui, iš patalpų teko išeiti 200 mokinių, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Anot PAGD, 9.08 val. pranešta, kad kilo gaisras Telšių gatvėje esančioje bendrojo lavinimo mokykloje. Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, gimnazijos antrame aukšte, administracinėje patalpoje, degė lubinis šviestuvas. Gaisro metu apdegė stalas, kėdės, aprūko patalpa.

Justina neslėpė nusivylimo, kaip Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijoje elgiamasi su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais. Štai jos sūnų mokytoja esą purtė, kiti pedagogai mažino pažymius, o administracija, jos manymu, visa tai skatino. Tuo tarpu mokyklos administracija atkirto, kad situacija buvo nevaldoma, nes Justinos sūnus pamokose nedalyvaudavo.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokyklose padaugėjo nežymiai, tačiau šiemet ūgtelėjo ir bendras mokinių skaičius, sako švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas. Nuo šio rugsėjo prasidėjus visuotiniam įtraukiajam ugdymui bendrojo ugdymo švietimo įstaigose mokosi 48 tūkst. mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, kaip ir ankstesniais metais, tai sudaro apie 15 proc. visų šalies mokinių.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė šiais mokslo metais vyksiančio dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) datas. Lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimas dešimtokams vyks kitų metų gegužės 8 d. Tuo metu matematikos PUPP moksleiviai laikys gegužės 14 d. Baltarusių, lenkų, rusų ir vokiečių tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros patikrinimą dešimtokai laikys gegužės 19 d. Pakartotinė PUPP sesija vyks birželio 18–20 d. Kaip ir anksčiau, PUPP vyks elektroni...

60 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad mokslo metai trunka per ilgai, todėl juos reikėtų trumpinti, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Apklausos duomenimis, mokslo metų trumpinimo idėją daugiausia palaiko jaunimas, taip pat asmenys, baigę kolegijas ar technikumus ir didžiausias pajamas, apklausos dalyviai, kurių mėnesinės pajamos siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų. Už trumpesnius mokslo metus mokyklose pasisakančių jaunuolių dalis sudaro 90 proc.

Parengta nauja bei atnaujinta prieš mėnesį mokytojus pasiekusi metodinė medžiaga, skirta padėti dirbti pagal atnaujintas programas, pirmadienį pranešė Švietimo ministerija (ŠMSM). Naujienomis buvo papildyta prieš naujus mokslo metus paruoša medžiaga lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos, geografijos, filosofijos, fizikos bei chemijos dalykams.

Sostinėje, Rokantiškėse, bus statoma nauja mokykla. Planuojama, kad naujojoje mokykloje bus įrengtos 57 klasės, kuriose mokytis galės 912 mokinių, praneša naujienų portalas „Made in Vilnius“. „Mokyklos kiemo erdvėje projektuojamos edukacines funkcijas turinčios erdvės – sporto aikštynai, daržas, vaismedžių sodas bei edukacinis miško flora apaugintas pusiau uždaras kiemas.

Utar Pradešo vastijos (Indija) Hathraso rajone esančioje DL valstybinėje mokykloje buvo nužudytas 2 klasės mokinys. Vaikas tapo tariamo „aukojimo ritualo“, kurį atliko jo mokyklos savininkai, kad mokykla taptų „klestinti“, dalis, praėjusią savaitę pranešė valstijos policija.

Gyvenantieji kaimuose prašo mokyklų pavėlinti pamokų laiką – vaikams trūksta miego. Vilniaus miesto moksleiviai taip pat prašo vėlinti pamokų laiką, nes jie susiduria ir su kita problema – rytinės automobilių spūstys. Daugumoje sostinės valstybinių mokyklų pamokos prasideda įprastu metu – 8 val. ryto. Kitose Vilniaus gimnazijose ar, dažniausiai privačiose mokyklose, pamokos prasideda apie 9 val. ryto.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuoto civilinės saugos edukacinio projekto metu vyresnių klasių moksleiviai bus supažindinti kaip elgtis ekstremalių situacijų metu, sako vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek. Pasak jos, šių pamokų metu mokiniams bus suteikta galimybė virtualių akinių pagalba pamatyti, kaip atrodytų priedangos paieška atitinkamo pavojaus atveju. „VRM tęsia informacinę kampaniją „Esame komanda. Turime planą“, kuri toliau keliauja po mokyklų erdves.

Rudenį vaikams sugrįžus į kolektyvus išauga rizika ir susidurti su itin nemaloniais parazitais – utėlėmis. Vis tik gana paplitusi nuomonė, kad utėlių turi tik netvarkingos ir apsileidusios šeimos ir jų atžalos, specialistų teigimu, nėra teisinga.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialistė, entomologė Milda Žygutienė pasakojo, kad utėlė yra labai specifinis žmogaus parazitas.

Siekiant užtikrinti geresnį pasiruošimą galimoms grėsmėms, į Seimą kandidatuojantys politikai mano, jog mokyklose turėtų vykti karinio parengimo pamokos. Dalies partijų atstovai tikina, jog šios pamokos jaunuolius supažindintų, kaip elgtis karo akivaizdoje. Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės nuomone, moksleivių parengimas padėtų užtikrinti visokeriopą pasirengimą galimoms grėsmėms. „Taip, pritartumėme.

Prasidėję nauji mokslo metai gali priminti ne tik apie sugrįžimą į mokyklos suolus, bet ir apie riziką užsikrėsti utėlėmis. Farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė tikina, kad utėlės žmonių nesirenka pagal socialines ir ekonomines grupes, tačiau ji pastebi, kad didžiausias užsikrėtimo utelėmis pikas įsibėgėja rugsėjį, vaikams sugrįžus į mokyklas ir darželius. Ji dalinasi patarimais, kokių prevencinių veiksnių galima imtis, rašoma pranešime spaudai.

Supuvusios daržovės ir vaisiai, o vietoje grietinės padažo – vanduo su miltais. Tokį maistą vaikai gauna vienoje sostinės gimnazijos valgykloje. Moksleiviai skundžiasi nevalgomu maistu, tad tėvai maistą masiškai krauna iš namų. Tėvai ir mokyklos administracija antrus metus nori atsikratyti netinkančio maitintojo, tačiau nebesumoja, kaip tai padaryti.

Parlamentaras Zigmantas Balčytis dėl Šilutės rajono Vainuto gimnazijoje nesudarytos vienuoliktokų klasės kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Kaip nurodyta politiko pasirašytame pareiškime, mokykla atitinka sušvelnintas mokyklų tinklo optimizavimo taisykles ir vienos klasės moksleivių skaičiaus vidurkis sudaro 21 mokinį.

Šiaulių Rėkyvos progimnazijoje kyla įtampa tarp darbuotojų ir mokyklos direktoriaus Nerijaus Kundroto. Pasak laišką rašiusio skaitytojo direktoriaus elgesys esą verčia darbuotojus išeiti iš darbo. Tuo tarpu pats direktorius problemos nemato, savivaldybė jos spręsti taip pat neskuba.  Į naujienų portalą tv3.lt anonimiškai kreipęsis skaitytojas teigė, kad problema skubi ir rimta.

Dešimtyje uostamiesčio švietimo įstaigų žalingų įpročių prevencijai įrengti elektroninių cigarečių detektoriai, padėsiantys užfiksuoti, jei mokyklų patalpose būtų bandoma rūkyti. Kaip nurodo Klaipėdos savivaldybė, detektoriai įrengti 6 gimnazijose ir 4 progimnazijose. Detektoriai, užfiksavę dūmus ar garus, perduoda signalą į mobiliąją programėlę. Tokiu būdu mokykla nedelsiant gali patikrinti rūkymo faktą ir nustatyti asmenis.

„Elektroninė cigaretė yra kaip įrankis, kaip švirkštas, kuriuo galima suleisti ir vitaminų, ir nuodų“, – tvirtina gydytoja toksikologė po to, kai naujausi duomenys parodė, kad Lietuvoje sparčiai auga narkotikus vartojančių nepilnamečių. Manoma, kad kitąmet rezultatai bus dar blogesni, o gydytoja teigia, jog jaunuoliams sunku suprasti, kad elektroninių cigarečių rūkymas ar psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali pražudyti arba sukelti didelę žalą sveikatai.

Rusijos Čeliabinsko mieste 13-metis mokinys plaktuku užpuolė kelis bendraklasius ir mokytoją, pirmadienį pranešė teisėsaugos institucijos, rašo „The Moscow Times“. Vietos žiniasklaida praneša, kad per išpuolį buvo sužeisti mažiausiai keturi žmonės. „13-metis mokinys Čeliabinske įvairiais daiktais padarė kūno sužalojimus savo bendraamžiams ir mokytojui“, – sakoma Rusijos Tyrimų komiteto pareiškime.

Vyriausybėje bus rengiamas nutarimo projektas, skirtas narkotikų platinimo ir vartojimo užkardymui mokyklose, juo numatoma, kad su narkotikų problema susidūrusios mokyklos veiks pagal vieningą reagavimo ir pagalbos algoritmą. Apie tai spaudos konferencijoje pirmadienį pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kalbėdama apie bandomąjį projektą pasirinktose septyniose Vilniaus miesto, Alytaus miesto ir Klaipėdos rajono mokyklose, projektas startavo 2023 m. gruodžio mėn.

Mokyklos bei korepetitorių bendrovės į mokymą jau integruoja dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, o juos kuria ir Lietuvos įmonės.  Lietuviškas edukacinių technologijų startuolis „Alfa klasė“ DI pagrindu sukūrė matematikos mokymosi platformą „Alfa erdvė“, DI sprendimus matematikos mokymui kuria bei integruoja ir korepetitorių įmonė „Corepetitus“, o Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos vadovas sako, jog internete prieinamus DI asistentus naudoja ir socialinių mokslų, anglų kalb...

 Kauno policija nustatė, kad 11-kos metų berniukas melagingai pranešė apie sprogmenį mokykloje. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, po 14 val., Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo neprisistačiusio asmens pranešimą, kad Kaune, Šarkuvos gatvėje, vidurinė mokykla yra užminuota. Šarkuvos gatvėje veikia kelios mokymo įstaigos. Saugumo užtikrinimo priemonių planas „Skydas“ įvestas nebuvo.

Žurnalas „Reitingai“ praneša, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė nebeleisti skelbti svarbių duomenų apie šalies mokyklas. Piktinamasi ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko idėja registruoti Švietimo įstatymo pataisą, kuria skelbiama, kad patikrinimų rezultatai yra naudojami švietimo stebėsenai, įstaigų veiklos tobulinimui, bet negali būti pasitelkiami bendrojo ugdymo mokyklų palyginimui ir reitingų sudarymui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus nebeskelbti detalių duomenų apie šalies mokyklų egzaminų rezultatus, tai sulaukė didelio visuomenės atgarsio. Dėl priimto sprendimo šiandien spaudos konferencijoje pasisakė ir švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas, kuris teigė, kad visuomenės interesas žinoti yra tenkinamas, o švietimo bendruomenė pati nuspręs, kokie ugdymo įstaigų rodikliai yra reikalingi.

Skambučiui dar nenuskambėjus, norą užsimesti kuprinę ant pečių ir pabėgti iš pamokų yra pajutęs ne vienas. Kai kurie kartais galbūt taip net ir pasielgia. Ar bėgimas iš pamokų gali tapti rimta problema bei kaip ją spręsti, pataria vaiko teisių gynėjas Deivydas Aidukas.

Lietuvoje kone kas antras moksleivis, atlikdamas namų darbus, kliaujasi dirbtiniu intelektu (DI), rodo bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Vis tik dar daugiau dirbtinį intelektą naudoja Latvijos moksleiviai (49 proc.). Lyginant su Lietuva ir Latvija, Estijoje jį į pagalbą pasitelkia mažiausiai apklaustųjų – 39 proc. Projekto „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė sako, kad dirbtinis intelektas tarp moksleivių jau seniai nebėra naujiena.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad negalima mokyklose kurti getų įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. „Tai (įtraukusis ugdymas – BNS) yra labai teisinga idėja, gaila, kad šią idėją įgyvendinant, kaip visada, pritrūksta laiko, pritrūksta pinigų, pritrūksta metodikų ir galiausiai pritrūksta žmonių„“, – pirmadienį LRT laidoje „Forumas“ sakė valstybės vadovas. „Bet tai, kad įgyvendinant šią idėją visų šitų dalykų trūksta, nepaneigia pačios idėjos teisingumo.

Mokslo metų pradžios šventės prasidėjo ne tik džiūgaujančiais vaikais ir margaspalvėmis puokštėmis. Ankstų rytą bene trisdešimt sostinės mokyklų sulaukė laiškų rusų kalba su grasinimais, kad šios mokymo įstaigos užminuotos. Paaiškėjo, kad tai – melagiena. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Į mokslo metų atidarymo šventę Vilniaus Senvagės gimnazijoje moksleiviai susirinko nešini kardeliais ir margiausių spalvų puokštėmis.

Šiaurinėje Klaipėdos dalyje – Tauralaukyje – duris atvėrė nauja mokykla. Joje naujus mokslo metus šiemet pradeda 666 vaikai. „Šiaurinėje miesto dalyje mokyklų trūksta, tad naujos mokyklos statybos šioje miesto dalyje buvo reikalingos. Nors projekto įgyvendinimas buvo ypatingai sudėtingas ir brangus, šiandien turime rezultatą, kuris, tikiuosi, tenkina švietimo bendruomenę bei mokinių tėvus“, – pranešime cituojamas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Pirmąją mokslo metų dieną laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į mamadienius (tėvadienius), tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programas. Anot valstybinės darbo inspekcijos, norint gauti laisvą pusdienį reikia nedelsti ir raštu (tinka ir elektroniniu paštu) kreiptis į darbdavį su prašymu pasinaudoti laisvu pusdieniu, jei jis jums priklauso.

Dviejų vaikų mama ir nuomonės formuotoja Veronika Montvydienė atvirai papasakojo apie pokalbį su dukra, kuris privertė susimąstyti, ar ji tinkamai kalba su vaikais apie nesėkmes. Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ psichologė, kognityvinės elgesio psichoterapijos praktikė Agnė Vaiciukevičienė patars, kaip savo vaikų neskaudinti žodžiais ir juos tinkamai motyvuoti.

Šiemet rugsėjo 1-oji bus sekmadienį, todėl į mokyklas visi sugužės rugsėjo 2-ąją. Naujieji mokslo metai bus kiek kitokie – be šimtų mokytojų, vadovėlių, su atnaujinta egzaminų tvarka, didesnėmis algomis mokytojams ir privalomu įtraukiuoju ugdymu. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, 2024–2025 mokslo metais naujų mokomųjų dalykų neįvedama. Nebus ir naujų kalbų.

Atėjus rugsėjui keliuose nukentėjusių vaikų skaičius išauga kone trečdaliu. Policijos statistika rodo, kad šį mėnesį į eismo įvykius patenka net iki 70 vaikų, o dažniausiai nukenčia išsiblaškę į mokyklas keliaujantys pradinukai. Policijos teigimu, daugiau nei trečdalis tokių nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl pačių vaikų neatsargumo. Bernardinų sode paskutiniąsias vasaros dienas leidžiantys vaikai pasakoja pastebintys, kad jų bendraamžiai keliuose dažnai elgiasi visai neatsakingai.

Neretai mokytojai suka galvas, kaip užtikrinti, kad mokyklose moksleiviai taip dažnai nesinaudotų savo mobiliais įrenginiais. Tiesa, kai kuriose ugdymo įstaigose tam, kad būtų sukontroliuotas moksleivių naudojimas mobiliaisiais, jais mokiniams apskritai uždrausta naudotis. Mokyklų atstovų teigimu, toks apribojimas priverčia vaikus daugiau bendrauti tarpusavyje ir padeda slopinti patyčias.

Vasarai artėjant į pabaigą, daugelis tėvų kartu su vaikais pradeda ruoštis artėjantiems mokslo metams – masiškai plūsta į parduotuves ieškoti kanceliarinių prekių ir aprangos, reikalingos mokyklai. Julija (vardas pakeistas), būsimos ketvirtokės Rūtos mama, sako, kad šiais metais mokyklines prekes nusprendė pirkti paskutinę minutę, nes daug kas liko nuo praėjusių metų.

Kai tik vaikai sugrįžta į darželus ir mokyklas, pasipila ligos – mintis, kurią girdime kone kasmet artėjant rudens sezonui. Ne veltui sakoma, jog slides reikia ruošti vasarą – šaltajam sezonui, pasak specialisčių, taip pat galima pasiruošti šiltuoju metu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, jog mokytojų pasiūla Lietuvoje šiek tiek auga, tačiau ne visi pedagogai atitinka keliamus reikalavimus. Anot jos, šiuo metu Užimtumo tarnyboje mokytojo darbo ieško 1,2 tūkst. žmonių, tačiau mokyklose trūksta apie 650 pedagogų.  „Mokykla ir mokyklos vadovas patys atsirenka ir užtat tie skaičiai čia prasilenkia.

Vis dar susiduriant su pagal atnaujintą ugdymo programą parengtų vadovėlių trūkumu, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad mokytojai galės naudotis internetinėje platformoje emokykla.lt patalpinta metodine medžiaga. Anot jos, tokiu būdu bus užtikrinama, kad dėl kelių šimtų vadovėlių trūkumo nenukentėtų moksleivių ugdymo kokybė.

Jau rugsėjį startuosiant įtraukiajam ugdymui, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nesutinka su kritika, kad derėjo palaukti kitų metų. Nors, anot ministrės, šiuo klausimu savivaldybėms vis dar kyla tam tikrų iššūkių, ji viliasi, kad išaugęs finansavimas įtraukiajam ugdymui padės juos išspręsti. „Mokytojo padėjėjų skaičiai yra išaugę. Probleminis klausimas, kas už ką atsakingas.

Mokyklinio ugdymo pradžia – jaudinantis metas kiekvieno pirmoko gyvenime. Tai laikas, kai vaikai ne tik išmoksta rašyti, skaityti ir skaičiuoti, bet ir susipažįsta su pirmaisiais mokyklos draugais bei mokosi prisitaikyti naujoje aplinkoje. Prekybos tinklas „Pepco” skaičiuoja, kad praėjusių metų rugpjūčio-rugsėjo mėn. iš viso jų parduotuvėse buvo įsigyta daugiau nei 150 tūkst. kuprinių ir beveik 0,6 mln. penalų.

Artėjant rugsėjui mokyklų vadovai verčiasi per galvą – ieško ne tik pedagogų „dalykininkų“, bet ir psichologų. Kodėl jie neina dirbti į mokyklas? Nuo rugsėjo 1 d. visos bendrojo lavinimo mokyklos ir darželiai turės priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais ir negalės atsisakyti argumentuodami specialistų trūkumu. Sausį žurnalas „Reitingai“ paviešino sąrašą, kurios mokyklos neturi nė vieno įtraukiajam ugdymui vykdyti reikalingo pedagogo.

Artėjant mokslo metų pradžiai, Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia padėti vaikus parengti mokyklai ir padovanoti būtiniausias priemones. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia Lietuvos Raudonasis Kryžius, pagalbos numeriu 111 vis dažniau sulaukia skambučių su prašymu padėti parengti vaikus naujiems mokslo metams. Kviečia dovanoti mokyklines priemones Prisidėti gali kiekvienas, reikalingos pačios būtiniausios mokyklinės priemonės: nuo sąsiuvinių iki žirklių ir klijų.

Pirmąją mokslo metų dieną laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į mamadienius (tėvadienius), tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programas.