Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Linas Slušnys ir Agnė Širinskienė.
Kai kurie politikai reitingus sureikšmina, kai kurie kaip tik nevertina, bet turime žinią, kad premjerės reitingas yra žemiausias per 11 metų, o Vyriausybę neigiamai arba greičiau neigiamai vertina 68 procentai apklaustųjų. Tai ar turi tą pasitikėjimo kreditą iš visuomenės?
L. Slušnys: Mes pasitikėjimo kreditą turime tiek, kiek esame išrinkti ir tiek, kiek tų balsų gavome, kad turėtume tiek mandatų, kiek yra Seime. Visi kiti dalykai, kaip pasitikėjimas, kurie eina eigoje per tuos 4 metus, manau, kad yra rinkos svyravimai. Tam tikrais epizodais jie taip ir turi būti.
Būtų keista, jeigu jie visą laiką liptų aukštyn, ypač laipiojant per tokias krizes. Visą laiką vaikštai basas ant žarijų ir negali visą laiką atrodyti gerai. Tu nesuvaidinsi, kad čia viskas tobula.
Bet matome, kad žmonės galbūt nepatenkinti jūsų darbu.
L. Slušnys: Dalis bus nepatenkintų. Beje, nepatenkintų būna visada. Mane turbūt labiausiai visada stebindavo tas dalykas, kai įvyksta rinkimai ir pirmą dieną po rinkimų atsiranda labai didelė žmonių dalis sakanti, kad išrinko ne tuos. Visada juokdavausi iš viso šito.
Esu tas žmogus, kur tiek, kiek atkurta nepriklausomybė, stebiu rinkimus, visada juose dalyvauju aktyviai. Eidavau, balsuodavau, iki išnaktų stebėdavau rezultatus ir liūdėdavau, lygiai taip pat džiaugdavausi, bet visada gerbiau žmonių pasirinkimą. Ir visuomet juokdavausi, kai išeini kitą dieną į darbą, susitinki kolegas ir sako: ne tuos išrinko.
Man gal nepatiko, kad išrinko ar valstiečius savo laiku, ar socdemus, bet tai ne tas klausimas. Išrinko – tai išrinko tuos. Nes tą dieną, tą mėnesį pasirinko tuos. Ir tie reitingai toliau svyruoja. Tai manau, kad pasitikėjimas yra labai subjektyvus dalykas. Ypač, kai į tokius pirmuosius asmenis krenta visos strėlės.
Šiandien skamba didžiausi komplimentai Lietuvai, kad esame ekonomiškai geriausiai auganti šalis ir visa kita. Kas tokius dalykus iš viso žino? Ir kas tokius dalykus bando įvertinti, kad tai yra ne Ingridos Šimonytės nuopelnas, o visos valstybės raida tokia, kad mes taip sėkmingai judame su savo ekonomika. Net prie šitų krizių mes negriūvame.
Ponia Širinskiene, ar valdantiesiems, jūsų nuomone, reikėtų sunerimti dėl neigiamo vertinimo iš visuomenės?
A. Širinskienė: Aš, kaip kolega sakė, nesakyčiau, kad reitingai yra rinkos svyravimas. Nes vienas dalykas – žmonės nėra rinka, kitas dalykas – tai tikrai nėra svyravimas. Tai, ką mes matome jau kurį laikotarpį, tai pasitikėjimas yra senkantis, ir jau yra ne svyravimas, o daugiau toks gniūžtės efektas, kada tu pradedi leistis nuo kalno, apaugi sniegu ir tai tampa tam tikra griūtimi.
Tas yra matoma ir, matyt, pačios premjerės ar kai kurių ministrų elgesys provokuoja. Prisiminkime labai nesenus pasakymus verslams, kad jūs užsiauginote pakankamai lašinių, duodant suprasti, kad negausite paramos. Paskui ta parama atsiranda.
Prisiminkime tą patį kovido laikotarpį, kur ir žmonių didžiulis stresas, ir valstybės krizė, ir staiga žmones pradedama rūšiuoti į vakserius ir antivakserius, į vatnikus ir ne vatnikus. Ta pati komunikacija, kurią Vyriausybė parodo žmonių atžvilgiu, tikrai mažina pasitikėjimą.
Kitas dalykas, kuris mažina pasitikėjimą, tai be abejo yra juntama tam tikra teisingumo ir stabilumo stoka. Pasižiūrėkime į teismų sistemą, kada teisėjai aiškina, kad nėra užimtų etatų, žmonės neina, nes yra per maži atlyginimai, ir staiga atsistoja valdančiųjų atstovas ir sako, kad teisėjų patarėjams atlyginimai kiltų nežymiai, tai gal išvis nereikėtų kelti.
Tai tokie dalykai vienoje ar kitoje bendruomenėje tikrai labai užsifiksuoja. Dėl to ir natūralu, kad atsiranda tam tikras nepasitikėjimas valdžia. Aš manau, kad valdžią gerokai gelbsti karo laikotarpis, kada žmonės psichologiškai ieško atramos valstybėje, valdžioje ir tas didina pasitikėjimą. Jeigu nebūtų karo laikotarpio, tai bijau, kad esamus reitingus matytume dar didesnėje duobėje negu jie yra.
Dabar tiesiog yra tam tikra amortizacija žmonių nepasitikėjimo ir to lūkesčio, kad sunkiausiu metu valstybė man padės, o dažniausiai psichologiškai valstybė asocijuojasi su vadovu.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
