Pristačius kitų metų biudžetą, nuskriausti pasijuto tam tikrų profesijų atstovai. Advokatai ir teisėjai savo atlyginimuose apskritai įžvelgia sąmokslą. Tuo tarpu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras pastebi, kad čia egzistuoja ir sisteminė problema, kad prokurorais ir teisėjais dorai nesirūpina nė viena ministerija.
Premjerė I. Šimonytė mano, kad dažnai kalbant apie šį klausimą pamirštamas kontekstas.
„Vyriausybė yra paruošusi valstybės tarnybos reformą, kuri apima visą viešąjį sektorių, įskaitant ir prokurorus, ir teismus, ir politikus kitoje kadencijoje, noriu pabrėžti. Visos kitos valdžios šakos, įskaitant savivaldą, tos reformos vaisiais galėtų pasinaudoti jau 2023 m. arba nuo 2024-ųjų pradžios“, – „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako I. Šimonytė.
„Visa šita melodrama, kur teisėjai nesutinka būti vienoje krūvoje su prokurorais, o jie su STT, kažkas dar su kažkuo, tiesą sakant, mane ji šiek tiek glumina“, – kalba premjerė.
Anot jos, logika išdėliota – pirmiausia pakeitimų taikinyje yra savivalda. Tuomet nuo liepos 1-osios pakeitimai įsigaliotų dalyje valstybės tarnybos sektoriaus, įskaitant teismus, o nuo sausio 1-osios – likusioje valstybės tarnybos dalyje.
„Gali būti, kad jei Seimas šią reformą priims, ji bus priimta vėliau nei biudžetas. Šiuo metu tos lėšos yra suplanuotos specialioje rezervinėje eilutėje, mes taip ir anksčiau, pavyzdžiui, su COVID-19 lėšomis, darydavome. Vėliau pagal institucijų poreikį lėšos yra išskirstomos konkretiems asignavimo valdytojams.
Sakyčiau, kad būtų geriausia, jeigu tos institucijos ne tiek skųstųsi, kaip niekas jų neprižiūri, kiek imtų ir pasakytų tiesiai šviesiai, kad valstybės tarnybos reforma yra seniai pribrendęs reikalas ir būtų labai gerai ją atlikti ne selektyviai“, – sako I. Šimonytė.
Teisėjų atstovė: dėl teisėjų trūkumo kaupsis bylos, teks jas nutraukti dėl senaties
Teisėsaugos institucijoms susiduriant su darbuotojų stygiumi, nulemtu mažų atlyginimų, teisėjai įspėja, kad ims kauptis ir vėluos bylos, dėl ko gali tekti jas nutraukti suėjus senačiai.
Apie tai prokuratūros, teismų sistemos ir pareigūnų profesinės sąjungos atstovai ketvirtadienį Seime kalbėjo per opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos surengtą diskusiją.
„Mes jau turime problemą su besikaupiančių bylų likučiu. Mes negalėsime tikrai išnagrinėti greitai didelės apimties baudžiamųjų bylų“, – sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.
Pasak jos, tai nulems neigiamas pasekmes valstybei: „Būsime priversti nutraukti bylas dėl senaties terminų, būsime priversti mokėti žalos atlyginimą kaip valstybė dėl proceso operatyvumo principo pažeidimo“.
„Teismų sistemos situacija yra kritinė“, – įspėjo teisėjų atstovė.
Nėra norinčių dirbti
Institucijų atstovai pabrėžė, jog dėl mažų ir nekonkurencingų atlyginimų nepavyksta į tarnybas pritraukti jaunų specialistų. Dėl to didėjant krūviui esamiems darbuotojams, jie taip pat renkasi išeiti.
Pasak E. Tamošiūnienės, šiuo metu iš 786 teisėjų etatų Lietuvoje neužimtas 71.
„Ir tai nėra ta situacija, kad jie yra tiesiog čia ir dabar atsilaisvinę ir laukia žmonių eilė, kurie norėtų tapti teisėjais. Deja ne – yra paskelbtos atrankos, atrankos neįvyksta, dėl to, kad neturime kandidatų“, – kalbėjo teisėja.
Ji prognozavo, jog nepatenkinus teisėjų lūkesčių, kurie kyla iš šiuo metu pateiktų projektų, teisėjų trūkumas didės ir toliau. Pasak jos, problemą spręsti jau vėluojama, nes artimiausiu metu teismai neturės galimybės pritraukti geriausių teisės profesionalų.
„Tragiškai maži“, E. Tamošiūnienės teigimu, yra ir kitų teismų sistemos darbuotojų atlyginimai. Jeigu šių darbuotojų trūks, pasak teisėjos, stos ir bylų nagrinėjimas.
Apie tai, kad dėl nekonkurencingų atlyginimų nepavyksta pritraukti kandidatų į prokurorus ir atrankos neįvyksta, kalbėjo ir Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.
Prokurorų profesinės sąjungos atstovo Egidijaus Motiejūno teigimu, tai nulemia didelį darbo krūvį, kai vienam prokurorui gali tekti vadovauti ir per 70 ikiteisminių tyrimų.
„Yra per didelis darbo krūvis. Darbo krūvį galima sumažinti priimant naujus žmones, prokurorus, pasidalinti krūvį“, – pastebėjo jis.
Jauni pareigūnai išeina kitur
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininko patarėjas Artūras Černiauskas sakė, jog dėl mažo atlyginimo bei sunkaus darbo jaučiamas ir pareigūnų trūkumas.
„Tiek bausmių vykdymo sistemoje, tiek sienos apsaugos sistemoje, tiek priešgaisrinės apsaugos, tiek policijos darbuotojų trūkumas yra labai didžiulis ir vienas iš tokių didžiausių tai turbūt policijoje, kur trūksta beveik 2 tūkst. darbuotojų“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovas.
Pasak jo, situacija „ganėtinai tragiška“ Vilniaus mieste: čia krūviai itin dideli, nes jauni specialistai nesirenka darbo dėl nepatrauklių sąlygų.
A. Černiausko teigimu, dabar pareigūnų atlyginimai yra panašūs į prekybos centrų darbuotojų, tuo tarpu jie darbe patiria „tikrai ne vien teigiamas emocijas“, turi teisę ir atsakomybę taikyti sankcijas, naudoti specialiąsias priemones.
„Už tokį atlyginimą žmogus padirba, pasižiūri kokios darbo sąlygos, kiek reikia dirbti ir ganėtinai daug jaunų darbuotojų išeina“, – pasakojo jis.
Pasak pareigūnų atstovo, išeina net ir tie, kurie yra baigę pareigūnus rengiančias mokyklas ir turi atlyginti mokymosi išlaidas.
„Jie randa geresnį darbą, pasiskaičiuoja, kad per tam tikrą laiką jie atlygins ir išeina iš to darbo“, – kalbėjo A. Černiauskas.
