O opozicija paruošė pageidavimų koncertą – reikalauja papildomo milijardo eurų, didžiausią sumą reikalauja atriekti kelių tiesimui ir remontui. Premjerę toliau atakuoja ir savi – konservatorius Majauskas ir toliau stumia PVM lengvatą atlikėjams, sportui ir restoranams, o Seimas su kai kurių valdančiųjų parama patvirtino PVM lengvatą elektromobiliams.
Kitų metų valstybės biudžetas kelia vis didesnes įtampas tarp Seimo ir vyriausybės. Biudžetą parengusi premjerė Ingrida Šimonytė sulaukia vis naujų siūlymų didinti išlaidas. Konservatorius Mykolas Majauskas net partijos Priežiūros komitetui grasinant jį mesti iš partijos ir komiteto pirmininko posto, toliau reikalauja, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas ir neribotą laiką liktų ne tik viešbučiams, bet ir restoranams, kultūros ir sporto veiklai.
„Nuosekliai laikausi pozicijos, kad smulkiam verslu mokesčiai neturi didėti, jokių parašų atsiimti neplanuoju, principingai laikysiuos iki pabaigos, kuomet bus priimamas mokestinis įstatymas, kad ateinančiais metais mokesčiai neturėtų didėti“, – teigia M. Majauskas.
„Daugiau to klausimo nekomentuosiu, mano nuomonė yra mano. Vyriausybė savo pasiūlymą pateikė, ar bus jo modifikacijų, turėsime dėl to vyriausybėje susitarti“, – kalba I. Šimonytė.
Kitų metų biudžete vyriausybė jau suplanavo 3 mlrd. eurų deficitą, tačiau opozicija siūlo išlaidas didinti dar daugiau kaip 1 milijardu eurų. Iš jų 650 mln. eurų sumą opozicijos atstovai reikalauja skirti kelių tiesimui ir remontui.
„Turime problemą – keliai nudėvimi, nėra tinkamai atstatomi. Ateityje turėsime kelius ne tvarkyti, o juos atkurti, tai pareikalaus milžiniškų investicijų“, – tikina Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Lietuvos bankas ir valstybės kontrolė peikia vyriausybės parengtą 2 milijardų eurų dydžio energetikos kainų sušvelninimo planą. Anot šių valstybinių institucijų, dujų ir elektros tarifus mokesčių mokėtojų pinigais vyriausybė turėtų kompensuoti tik sunkiausiai besiverčiantiems.
„Dalis priemonių nėra taiklios, nutaikytos horizontaliai į didelę visuomenės ir verslo dalį“, – teigia valstybės kontrolierius valstybės kontrolierius.
„Reikia būti atidiems, pernelyg finansinių resursų nenaudoti, nešvaistyti“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.
Premjerė ir finansų ministrė gina savo parengtą energetikos kainų poveikio švelninimo planą aiškindamos, esą šiuo metu skaičiuoti, kam ir kiek kilovatvalandžių kompensuoti, būtų pernelyg sudėtinga.
„Dabar, kad kalbame apie labai didelį kainų šuolį, žmonių, kuriems pagal pajamos reikia paramos, būtų tiek daug, kad mechanizmo kūrimas ir laiko skyrimas tokiomis aplinkybėmis yra mažai efektyvus“, – kalba I. Šimonytė.
Tačiau finansų ministrė neatmeta, kad kitų metų viduryje kompensacijų tvarką gyventojams gali ir pakeisti – jas skirti tik už tam tikrą energijos kiekį, pvz., 150 kilovatvalandžių per mėnesį.
„Kalbant apie galimybę diferencijuoti, ji visgi galėtų atsirasti nuo antrojo pusmečio, jei taip apsispręstume. Man atrodo, tiek laiko užtektų nepriklausomiems tiekėjams prisitaikyti, įsivesti dvigubą kainodarą, turėti programinę įrangą, kuri reikalinga, bet tokie sutarimai turėtų atsirasti šių metų pabaigoje“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Norint greičio, taiklumo pasiekti nepavyksta. O norint taiklumo, reikia laiko. Šiuo atveju pasirinktas greičio tikslas“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Seimas toliau nepaiso vyriausybės nuomonės. Nepaisant vyriausybės neigiamos išvados, opozicija kartu su dalimi liberalų ir laisvės sąjungos atstovų, nubalsavo, kad nuo kitų metų už iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius įmonėms nereikės mokėti pridėtinės vertės mokesčio. Dėl to biudžete, anot Seimo biudžeto ir finansų komiteto, gali atsirasti papildoma 2 mln. eurų skylė.
NT mokesi visuotini uzmesit.
Auto mokesti.
PVM seniai keltas!
Ir galesit sau pasitrigubint atlyginimus.
