„Buvau raminama, kad tai yra cistos. Ir vieną kartą po pusantrų metų paaiškėjo, kad tai yra ne cistos, tai yra trečia stadija“, – 50 metė Raminta į mitingą prie Seimo „Vėžys ne sloga“ atskuba nors nelabai turi energijos. Dažniausiai jai sunku pakilti net iš lovos. Netikėtai moterį užklupęs vėžys nesitraukia. Moteris įsitikinusi, kad yra vaistai, kurie jo plitimą kaip reikiant pristabdo:
„Atsirado inovatyvūs vaistai, kurie gali ženkliai padidinti mano išgyvenamumą. Deja jie yra nekompensuojami. Reikia pamatyti ir tos gydytojos akis, kai ji sako, kad yra, bet jų kaina yra tris su pusę tūkstančio eurų per mėnesį.“
Kas mėnesį sukrapštyti tokią sumą neturint darbo Ramintai labai sudėtinga. Artėjant laikui, kai vėl teks mokėti už vaistus, moterį apima nerimas:
„Čia yra sunkiausia. Mano dukra. Jai tik 12 metų. Ir aš privalau keltis ir eiti. Vat čia yra tos jėgos.“
Panašios problemos kamuoja ir kitus prie Seimo protestuoti atėjusius ligonius. Mitingo dalyviai dalinasi su kokiomis problemomis susirgus vėžiu tenka susidurti:
„Toks jausmas, kad mane įmetė į vandenį ir aš turiu išplaukti. Nu turi pats, pats turi ieškotis kažkokios pagalbos, pats turi žiūrėtis, nu gydytojai gydo, bet daug reikia pačiam. Būt stipriam.“
„Dėl ko mes turim darytis už savo pinigus tuos brangius tyrimus, nes kodai neleidžia. Mano gydytoja norėtų gydyti mane, o ne kodus.“
„Žmogus, kuris sužino diagnozę, jį ištinka didelis šokas. Jis nežino už ko užsikabinti. Jeigu būtų žmogus, ar kažkas, kažkokia paslauga, kuri nukreiptų žmogų ir jam pasakytų dabar yra taip bus taip. Tu gali daryti šitą ar aną.“
Mitingo organizatorės Vaiva Mickuvienė ir Seimo narė Dovilė Šakalienė tikina, kad valstybės vaidmuo padedant pasveikti nuo vėžio turėtų būti daug didesnis. Esą problema tikrai rimta – šia liga kasdien Lietuvoje suserga apie 50 žmonių. O šiai dienai šalyje dažnai sunku gauti reikiamų vaistų, tyrimų, ar net paprasčiausios informacijos, ką ir kur daryti toliau.
„Neturim tikrai pakankamo prieinamumo. Tiek prevencijos, tiek pagalbos, paslaugų, modernių ir inovatyvių gydymo metodų, ir šalia vėžio diagnozės iškylančių daugybės problemų. Tiek šalutinių ligų, tiek socialinių, teisinių, materialinių iššūkių veikimo mechanizmo“, – sako Seimo narė Dovilė Šakalienė.
„Vieno langelio principo sukūrimas. Kad mes paslaugas, tiek psichologines, tiek socialines, tiek gydymo gautume iš vienų rankų, kad onkologiniams ligoniams būtų žalias koridorius, nes kartais tenka laukti ir keturis mėnesius“, – teigia organizatorė Vaiva Mickuvienė.
Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovo – inovatyvių kompensuojamų vaistų, skirtų onkologinėms ligoms gydyti įtraukta tikrai nemažai. Tiesa, vyrui susirūpinimą kelia tai, kad situacija pasikeitė ir šiemet, pasak vyro, Sveikatos ministerija nepatvirtino nei vieno naujo vaisto vėžiui gydyti. Ir esą nors nuspėti naujų ir brangių vaistų galimą efektyvumą – išties sudėtinga, bandyti būtina.
„Su naujais vaistais turime visko. Nebūna kiekvienais metais milžiniškų proveržių, kur atrodo ta liga sergantys pacientai mirdavo, o dabar galės gyventi pilnavertį gyvenimą, bet kai jų atsiranda mums svarbu, kad tokie vaistai ir būtų kompensuojami“, – kalbėjo vadovas Šarūnas Narbutas.
Pasak ministro A. Verygos – Lietuvoje kompensuojamų vaistų vėžiui gydyti yra tikrai nemažai. Be to, inovatyvių vaistų pasiūla vėžiui gydyti atnaujinama kasmet stengiantis įtraukti tai, ką ligoniams gauti svarbiausia.
„Mes turbūt pirmieji pasiekėme, kad rezervinio vaistų sąrašo praktiškai buvo nebelikę, dabar aišku ateina vaistų, dalis patenka, vėl planuojama juos įtraukti,. Stengiamės maksimaliai greitai“, – mano A. Veryga.
Be to, pasak A. Verygos, greitu metu turėtų padaugėti ir psichologinės pagalbos, nes Lietuva jau keletą metų ruošia onkopsichologus.