Tačiau kokia bus kompensacijų tvarka neišgalintiems susimokėti už savo gyvūno ženklinimą, pataisų rengėjai kol kas atsakyti negali.
Šiaulietis Virginijus augina keturis šunis. Vienas jų laikomas namuose, kiti trys priglausti atklydėliai gyvena lauke, voljeruose. Vyras sako, kad gyvūnas – tai ne tik pramoga, bet ir investicija, todėl visus 4 savo šunis Virginijus čipavo pats, niekieno neraginamas.
„Tai nežiūri, kad Vyriausybės sprendimas reikalingas kažkoks, tai jis pats turi, jeigu sąmoningas žmogus. Jeigu šuniuką turi augintinį, tai turėtume mes visi juos savarankiškai čipuoti“, – sako šiaulietis Virginijus Paulauskas.
Veterinarijos klinikoje sutikta Danguolė taip pat atvežė paženklinti savo 4 kalytes. Moteris pritaria, kad gyvūnų ženklinimas mikroschemomis turėtų būti privalomas, nes tai ne tik sumažintų valkataujančių šunų skaičių, bet ir padėtų šeimininkams surasti savo pabėgusius bei pasimetusius gyvūnus.
„Aš už. Ir būtų lengviau surasti, kai pabėga šuniukai. Iš tikrųjų, pavyzdžiui, patinėliai jie mėgsta pabėgti, kai pajunta gerą kalę, tai, sakykim, tada yra problema, šeimininkai verkia. Ir surasti problema yra, o būtų čipuotas, būtų aiškus šeimininkas ir gyvūnams geriau būtų, manau“, – pasakoja veisėja Danguolė.
Nors Virginijus ir pritaria, kad gyvūnai turėtų būti čipuojami, bet, pasak vyro, užmiestyje gyvenantiems senjorams mikroschemomis paženklinti savo gyvūnus būtų sudėtinga. Virginijus pasakoja, kad kaimo vietovėse sunku išsikviesti veterinarą, o neturint savo transporto senjorai iki mieste esančio veterinaro nuvykti negalės.
„Apsunkina vyresnio amžiaus žmones. Jie tuos šuniukus myli, globoja, bet jiems tikrai sudėtingos sąlygos. Ir man jų dalinai ir gaila, kad teks jiems iš tos mažos pensijos išleisti čipavimui, bet galėtų kaip nors derinti, atsižvelgti – ar vieną augintinį“, – teigia V. Paulauskas.
Veterinarijos atstovai teigia, kad gydytojų veterinarų, galinčių paženklinti gyvūną mikroschema, Lietuvoje yra pakankamai.
„Kiekvienam regione yra veterinarai, kurie tuos regionus aptarnauja. Ir iš tikro, oficialiai čipuojančių veterinarijos gydytojų Lietuvoj yra apie 2000. Įsivaizduokit, tai yra didžiulis kiekis. Ir ta paslauga tikrai yra prieinama“, – kalbėjo veterinarijos gydytojas Jakov Šengaut.
Įstatymo pataisų rengėjai sako, kad įteisinus privalomą gyvūnų ženklinimą, tai apsaugotų juos nuo išmetimo į gatvę ir taip padėtų iš dalies sutvarkyti beglobių gyvūnų klausimą, o neišgalintiems susimokėti už čipavimą bus skiriamos kompensacijos. Tiesa, kaip konkrečiai veiks ši sistema dar neaišku.
„Tie, kurie gali išsimokėti, jeigu jie turi gyvūnus ir laiko juos, tai ir išsimokės, lėšos tikrai nėra didelės, tai yra dabar rinkoj kaina nuo 10 iki 30 eurų, tai tegu būna apie 15 eurų, o senjorams ir kitoms pažeidžiamoms grupėm socialinėms yra galvojama apie kompensacijas“, – sako aplinkos apsaugos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Tačiau tokio įstatymo įteisinimą kritikuoja valstiečiai. Anot jų, pirmiausia ženklinimą reikėtų pradėti nuo gyvūnų veisėjų ir grėsmę keliančių valkataujančių šunų, o ne užkrauti naštą ant gyvūnų šeimininkų pečių. Valstiečiai mano, kad įstatymas nėra parengtas iki galo.
„Tas labiausiai ir neramina, kai mes turime jau beveik priimtą įstatymą, jau žinome projekte, kad ženklinimas bus, praktiškai jau reikia žinoti mechanizmus, reikia žinoti, kas už ką bus atsakingas, kaip žmogui, turinčiam vieną ar kitą gyvūną, ar kelis gyvūnus, kaip jam reikės elgtis, kiek jam tai kainuos galų gale“, – pasakoja Seimo narys Kęstutis Mažeika.
Gyvūnų gerovės atstovai sako, kad Lietuvoje kasmet virš 5000 žmonių yra apkandžiojami šunų ir kačių. Jeigu jie yra neženklinti, neaišku, ar tie gyvūnai serga pasiutlige ar ne, tad žmogui bet kokiu atveju tenka skiepytis, o tai ligonių kasoms kainuoja apie 130 tūkstančių eurų per metus.
„Siekiant išvengti tų situacijų, jas sumažinti, sumažinti skaičių tokių situacijų, būtent yra įvedamas tas privalomas ženklinimas. Ta prasme, pagautas šuo, kuris apkandžiojo kažką gatvėje, galėtų būti nuskanuojamas. Ir pažiūrima. Gal jis netyčia kažkur pabėgo, bet jisai yra vakcinuotas ir tada žmogus tik gydosi tą įkandimą, bet nėra skiriama jam vakcinacija prieš pasiutligę“, – teigia Gyvūnų gerovės atstovė Brigita Kymantaitė.
Privalomas šunų ir kačių ženklinimas darbą palengvintų ir gyvūnų prieglaudoms, kurios žmonėms gali dovanoti tik tuos gyvūnus, kurie yra paženklinti. Tačiau nežinant, kas yra pasimetusio arba palikto gyvūno šeimininkas, prieglaudos ženklinimą turi apmokėti iš savo lėšų.
„Su savo mašina slapčia atveža niekam nepranešęs, čia tiesiog atsikratymas gyvūno. Jeigu jo kalė būtų užregistruota, tai mes tada galėtume jį prispausti, kad jis apmokėtų visus čipus, skiepus ir gydymus šitų šuniukų“, – kalbėjo „Tautmilės prieglaudėlė“ atstovė Olga Fedorčenko.
Lietuvoje yra 1,2 milijono šunų ir kačių, iš jų 10 procentų yra paženklinta. Seimui priėmus įstatymą dėl privalomo kačių, šunų ir šeškų čipavimo, šie gyvūnai turėtų būti paženklinti mikroschema iki 2022 metų gegužės 1 dienos.
