Priešmininio Lietuvos karo laivo „Kuršis“ įgula ruošėsi atsišvartuoti: apžiūrėjo gumines valtis, iškėlė signalines vėliavas, patikrino laivo pabūklą.
„Kuršis“ išvyko į pratybas. Laivo įgula žvalgė Baltijos jūros dugną bei treniruosis, ką daryti, jei tokių paieškų metu aptiks po abiejų pasaulinių karų ten tebesančias minas, kurios kelia pavojų tinklais žvejojantiems žvejams ar inkarus išmetantiems laivams.
„Pirmojo pasaulinio karo metu minos yra prasčiau išsilaikiusios, yra surūdijusios ir randami likučiai. Bet Antrojo pasaulinio karo metu minos, ypatingai vokiškos, būna labai gerame stovyje – vientiso korpuso, neprarūdijusios“, – teigė laivo „Kuršis“ vadas Vytautas Drejeris.
Ir laivas atvyko į iš anksto numatytą vietą atviroje jūroje. Įgula iš pradžių po vandeniu nuleidė specialų prietaisą, kuris išmatuoja vandens temperatūrą ir druskingumą bei srovės greitį.
Robotas atlieka svarbų darbą
Sąlygos tinkamos, tad savo darbui jau ruošėsi povandeninis robotas. Būtent jis ir yra pagrindinis pagalbininkas ieškant minų. Robotas iš lėto leidosi palei laivo bortą, kol atsiduria vandenyje.
Robotą valdantis karys pasakoja, kad darbas nėra sunkus. Greičiau net malonus bei įdomus, ypač kompiuterinių žaidimų mėgėjams.
„Nėra labai sudėtingas valdymas, ypač jaunesnei kartai, kas žaidžia su „džoistikais“ ar panašiai, nes tai labai panašus variantas, ką naudoja žaidimo pultelis. – Tai jūs esat „geimeris“, todėl gavot tokią poziciją? – Tapau „geimeriu“ čia. Niekada „negeiminau“, čia pradėjau su robotais“, – pasakoja laivo seržantas Marius Mockaitis.
Kartais aparatas aptinka ne tik minas. Kai kurie radiniai įgulą tiesiog pribloškia.
„Yra tekę ir automobilį rasti, ir dviratį. Visokių butelių, boilerių. Na, jūra yra pakankamai prišiukšlinta“, – sako V. Drejeris.
Šį kartą nieko – nei automobilių, nei minų – metalinis žvalgas neaptinka. O jei tokią rastų, pasitelkę sprogmenis ar robotus savižudžius, kariškiai štai taip jas sunaikintų.
Saugomasi galimų sprogimų
Tokios, jau ne vieną dešimtmetį vykdomos pratybos pasitarnavo ir naujausioms Lietuvos jūrų pajėgų užduotims. Po to, kai pernai buvo susprogdintas Baltijos dugnu nutiestas dujotiekis „NordStream“, mūsų jūrų kariškiai reguliariai vyksta patruliuoti bei tikrinti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“.
„Jaučiame padidėjusį dėmesį tiems kabeliams ir todėl mes turime tikrinti, kad nebūtų nesklandumų. Atstumas yra 150 kilometrų, tai ne vienos paros darbas, tai iš principo, išplaukimų metu, kai yra tam skirtas laikas, mes nuo vienos vietos pradedam tikrinti, kažkur pabaigiam“, – teigia V. Drejeris.
Pratyboms baigiantis prie atviroje jūroje esančio laivo atskrenda sraigtasparnis.
Iš jo ant denio nusileidžia kariškis. Taip dirbdamos kartu, Lietuvos jūrų bei oro pajėgos treniruojasi, jei vykdant išminavimo darbus prireiktų pasitelkti narus.
„Jei jie paneria į didesnius gylius, atsiranda pavojus susirgti kompresine liga, tai sraigtasparnis gali evakuoti narą į krantą greitai“, – pasakojo laivo vadas.
Sraigtasparnius į pagalbą jūrų kariškiai gali pasikviesti ir jei reikėtų skubiai nuvykti į incidento jūroje vietą. Tarkim, diversiją įvykdęs priešo laivas sprunka. Taip pat tokį laivą sraigtasparnis galėtų persekioti informuodamas kitas šalia esančias NATO pajėgas apie jo buvimo vietą.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
