Baimindamiesi panašių sabotažų prieš strateginius objektus, Lietuva ir kitos Baltijos jūros regiono šalys stiprina saugumą vandenyse.
Kaip išsiaiškino Suomijos tarnybos, kinų krovininis laivas plaukė išmetęs 6 tonas sveriantį inkarą, kuris ir pažeidė dujotiekį bei telekomunikacijų kabelį.
Tą patį kinų laivo inkarą pavyko ištraukti iš vandens. Suomių įtarimus sabotažu sustiprino tai, kad laivas vėliau buvo užfiksuotas be vieno inkaro. Tąkart patys kinai pareiškė, kad nori dalyvauti tyrime, nors kaltės neprisėmė.
„Kinija palaiko sklandų ryšį su Suomija ir kitomis šalimis, o incidentas vis dar tiriamas. Tikimės, kad su tuo susijusios šalys, laikydamosi objektyvumo, nešališkumo ir profesionalumo principų, kuo greičiau išsiaiškins tiesą. Kinija taip pat yra pasirengusi suteikti reikiamą pagalbą pagal tarptautinę teisę“, – teigė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.
Vis dėlto sabotažu Baltijos jūroje įtariamas kinų konteinerinis laivas spruko per Arkties vandenyną, kadangi Europos teritoriniuose vandenyse jis būtų sulaikytas. Negana to, iš Rusijos išplaukęs kinų laivas pakeitė laivo administratorių – dabar už jį atsakinga Rusijos kompanija, per Arkties vandenyną jį lydės rusų ledlaužis.
Baimindamosi kitų rusų sabotažo aktų, Baltijos jūros regiono šalys padidino grėsmės lygį. Lietuvos karinės jūrų pajėgos demonstravo, kaip po vandeniu veikia vienas iš naujausių sonarų.
„Tai reikia šiek tiek atstumo, kad pradėtų narą klasifikuoti. Ir mes matysime, kaip naras eis link mūsų sonaro galvos“, – pasakoja vienas iš jūrų pajėgų karių.
Sonarai skirti strateginiams objektams po vandeniu saugoti, jos tikslas – aptikti povandenines grėsmes, iš esmės – narus.
„Pagrindinė po vandeniu esanti infrastruktūra yra elektros kabelis, jungiantis Švediją ir Lietuvą“, – teigia Karinių jūrų pajėgų vadas kpt. Giedrius Premeneckas.
Lietuva šiuo metu į Baltijos jūrą yra išsiuntusi priešmininį laivą, kuris periodiškai tikrina ypač svarbų, Lietuvą ir Švediją jungiantį, elektros kabelį. Savo laivus išsiuntė ir kitos regiono šalys, patruliavimą Baltijos jūroje sustiprino ir NATO.
„Mes negalime sakyti, kad grėsmių lygis mažėtų artimoje ateityje“, – sakė kpt. G. Premeneckas.
Panašiai galvoja ir Vidaus reikalų ministerija, kuri, reaguodama į incidentą Baltijos jūroje, kai buvo pažeistas dujotiekis ir telekomunikacijų kabelis, su regiono šalių atstovais aptarė kritinės infrastruktūros apsaugą.
„Pirmas dalykas yra informacijos dalinimasis apie situaciją, mūsų tarnybų bendras veikimas. Tai yra veikimo patys algoritmai kiekvienoje nacionalinėje valstybėje, pritaikant konkrečias praktikas užtikrinant kritinės infrastruktūros apsaugą“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos, Lietuva pastaruoju metu taip pat daug dėmesio skiria suskystintų dujų terminalo priežiūrai. Tai bene svarbiausias strateginis objektas mūsų šalyje, užtikrinantis Lietuvos ir Baltijos jūros regiono energetinį saugumą. Bet esą šiuo metu reikia ir pačių strateginių objektų valdytojų įsitraukimo.
„Vidaus reikalų ministerijos požiūris, kad iš esmės infrastruktūros valdytojai turi labiau įsitraukti į saugumo klausimus. Tai yra ne tik planų derinimas, bet ir konkrečių priemonių pirkimai, užtikrinimas, kad jos veiktų“, – sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
„Apsaugoti po vandeniu esančius objektus yra sudėtinga, aš netgi sakyčiau neįmanoma. Nei viena valstybė negali pasakyti, kad yra 100 procentų yra pajėgi užtikrinti povandeninės infrastruktūros apsaugą“, – tikino kpt. G. Premeneckas.
Pasak vidaus reikalų viceministro, šiuo metu Lietuva ir jos žmonės yra saugūs, tačiau esą tai nė kiek neramina.
„Mes turime karą Ukrainoje, turime Rusiją ir Baltarusiją su neprognozuojamais veiksmais ir tas grėsmės lygis yra toks, kuris reikalauja institucijų dėmesio“, – sakė V. Dmitrijevas.
Dar praėjusią savaitę Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pareiškė, kad siekiant geriau apsaugoti suskystintų dujų terminalą, perkamos sistemos, kurios leis geriau kontroliuoti galimas grėsmes po vandeniu.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
