Prezidentas Gitanas Nausėda netiki, kad Rusija panaudos karines priemones prieš NATO valstybę ir priduria, kad Lietuva yra pasiruošusi viskam.
Tuo metu Seimo opozicija bando iki galo išsiaiškinti, ar visas Europos Sąjungos sankcijas vadžia taiko tinkamai. Paramos žodžius Lietuvai išsakė ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Maskvos ruporai dėl Europos Sąjungos sankcijų netyla. Rusijos atstovė pažėrė naujų grąsinimų dėl draudimų tranzitu į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes.
„Vienas pagrindinių klausimų, ar atsakas bus diplomatinis. Atsakymas – ne. Atsakomosios priemonės bus ne diplomatinės, o praktinės“, – teigia Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova vis tik iki galo natskleidė, ką turi omenyje.
„Mes nekalbame apie diplomatines kažkokias priemones, diplomatinio charakterio. Apie tai mūsų ne kartą klausė. Kalbame apie praktinius žingsnius. Bet neužbėkime įvykiams už akių. Manau, reikia palaukti atitinkamo sprendimo“, – sako M. Zacharova.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pasiaiškinti dėl galioti pradėjusių sankcijų išsikvietė ir Europos Sąjungos ambasadorių Maskvoje, kuris bandė raminti Rusiją, išaiškinti, kad žmonės tarp Rusijos ir Kaliningrado, kaip ir nesankcionuotos prekės, pavyzdžiui, maistas, vaistai toliau gali judėti laisvai.
„Turėjau galimybę išsakyti ES poziciją, kad nėra tokio dalyko kaip visiškas tranzito draudimas, nėra tokio dalyko kaip „blokada“, – sako Europos Sąjungos ambasadorius Maskvoje Markus Ederer.
Į Rusijos gąsdinimus Lietuvai sureagavo į Ukrainos Prezidentas.
„Rusijos grasinimai Lietuvai, eilinis energetinis spaudimas, dar viena porcija Rusijos pareigūnų melo apie maisto krizę – visa tai argumentai priimti septintą sankcijų paketą“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Gitanas Nausėda kalbėdamas tarptautinei žiniasklaidai akcentuoja, kad Lietuva nusileisti Rusijai neketina ir primena, kad prekių sąrašas, kurių nebus galima tranzitu gabenti per Lietuvą Rusijai, tik ilgės. Liepos 10-ąją draudimas įsigalios cementui, alkoholiui. Dar vėliau savo eilės laukia anglis ir nafta.
„Esame pasiruošę kažkokiems nedraugiškiems veiksmams iš Rusijos pusės, atsijungimui nuo BRELL, elektros sistemos ar kitiems veiksmams. Ir aš netikiu, kad Rusija mestų mums iššūkį karine prasme, nes esame NATO narė. Laukiame tolesnių sankcijų etapų įgyvendinimo ir būtų labai gerai, kad Europos Komisija paaiškintų Rusijos valdžios institucijoms sankcijų turinį ir tikriausiai tai pašalins tam tikrą įtampą“, – kalba G. Nausėda.
„Yra dezinformacija ir grasinimai, bet kai tu turi karines pajėgas ir jas valdo priedurniai, tai galima visko laukti, tačiau mes realistai, mes turim ir sąjungininkus, mes matome bendrą paveikslą Baltijos jūroje, mes žinome, ką galime, ko galime, kokių priemonių imtis. Šiuo atveju, esu ramus dėl mūsų galimybių, tačiau, žinoma, jeigu kita pusė ryžtųsi provokacijai, kas yra galimas, čia jau mes nenuspėsim“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Iš žvalgybos nėra jokių indikacijų, kurios keltų dabar susirūpinimą, tai nereiškia, kad mes neturime būti pasirengę atremti, bet šiandien mes patiriame informacinę ataką. Anot krašto apsaugos ministro, vienintelis realus ginklas, kuriuo Rusija gali bandyti kenkti Lietuvai, tai kibernetinės atakos, su kuriomis kovojama nuolatos“, – kalba užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Lietuva gali tikėtis to, kas nutiko Estijai
Anot krašto apsaugos ministro, vienintelis realus ginklas, kuriuo Rusija gali bandyti kenkti Lietuvai, tai kibernetinės atakos, su kuriomis kovojama nuolatos.
Lietuva gali tikėtis ir Estijos scenarijaus. Štai šį savaitgalį rusų sraigtasparnis surengė provokaciją pažeidęs Estijos sieną. Rusai pratybų metu imituoja raketų smūgius Baltijos kaimynei.
Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete šiandien opozicija bandė galutinai išaiškinti, galėjo ar negalėjo Lietuva Europos Sąjungos sankcijas taikyti tranzitu į Kaliningradą gabenamoms prekėms.
„Lietuva turėjo pasirinkimą, prieš priimant sprendimus, kitokį pasirinkimą, bet pasirinko kitokį kelią. Kiekvienu atveju, kada svarstomi sankcijų paketai, valstybės numato tam tikras grėsmes, konkrečiai, kas gali būti, kaip gali būti tai panaudota, atsakant į sankcijas, Lietuva tą turėjo vertinti. Dabar teisiškai viskas, kas yra padaryta, iš teisinės pusės, tai viskas atitinka Europos sąjungos teisę ir Europos komisijos sprendimus“, – tvirtina Seimo narys, „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Sankcijos yra taikomos per Europos Sąjungą keliaujančioms prekėms, reikia suprasti, kad Europos sąjungą reguliuojasi pati, kaip judama per jos teritoriją. Tai yra jos dalykas, o ne kitiems spręsti“, – teigia prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
„Mes neturėtume nustebti, išgirdę agresyvios valstybės grasinimus. Ji yra mūsų kaimynė, ji kariauja karą prieš mūsų draugišką valstybę, mūsų partnerius, Ukrainą, žudo žmones kiekvieną dieną. Plienas sudaro mažiau nei 1 procentą, visų pervežimų, kurie kertą Lietuvos teritoriją. Visa šita informacinė ataka prieš Lietuvą yra padaryta dėl 1 procento“, – kalba G. Landsbergis.
Tiesa, Gabrielius Landsbergis pripažįsta, kad Lietuva galėjo aiškiau nuo sankcijų įsigaliojimo dar kartą paaiškinti visuomenei, kaip veikia tranzitas į Kaliningradą. Pavyzdžiui, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas savaitgalį kalbėjo, kad Lietuva laukia Europos Komisijos išaiškinimo dėl Europos sankcijų, tačiau jau tada buvo viskas aišku.
„Daugiau techninis nesusipratimas, negu kas kita. Kitas viceministras kuruoja šitą klausimą, kuris šiuo metu yra Briuselyje“, – sako G. Landsbergis.
Susisiekimo ministerija priduria, kad Rusija dar iki karo Ukrainoje ruošėsi galimoms Europos Sąjungos sankcijoms ir mažino krovinių srautus per Lietuvą.
