G.Nausėda kalbėjo po to, kai Kremlius antradienį įspėjo Lietuvą, kad Maskva į ES sankcijomis įvestą prekių tranzito į Kaliningradą draudimą atsakys taip, kad Baltijos valstybės piliečiai pajustų skausmą.
Maskvos ir Vakarų santykiams dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pasiekus žemiausią lygį per pusę amžiaus, Lietuva, remdamasi ES sankcijų taikymo taisyklėmis, uždraudė EES sankcijomis įvertintų prekių tranzitą per savo teritoriją į Kaliningradą ir iš jo.
Kaliningradas yra įsiterpęs tarp NATO narių Lenkijos ir Lietuvos ir yra aprūpinamas geležinkeliais per Lietuvos teritoriją. Penktadienį Lietuva uždarė šį maršrutą plienui ir kitiems juodiesiems metalams iš žemyninės Rusijos gabenti, teigdama, kad privalo tai padaryti pagal tą dieną įsigaliojusias ES sankcijas.
„Esame pasiruošę ir pasirengę nedraugiškiems Rusijos veiksmams, tokiems kaip atsijungimas nuo BRELL (elektros tinklo) sistemos arba kitiems“, – trečiadienį duotame interviu sakė G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas taip pat sakė netikįs, kad Rusija mestų mums iššūkį karine prasme: „Netikiu, kad Rusija mestų mums iššūkį karine prasme, nes esame NATO narė“.
Jis taip pats sakė, kad apie šią situaciją kalbės per NATO viršūnių susitikimą kitą savaitę, kai Aljansas svarstys, ar padidinti karių skaičių arčiausiai Rusijos esančiose valstybėse.
„Nebūtų klaida, jei pasinaudotume šiuo pavyzdžiu iliustruodami, kokia iš tikrųjų yra Rusija, ir kokius metodus ir grasinimus ji naudoja, kad spręstų savo problemas. Tai gali nuraminti tuos, kurie sako, kad turime padėti Rusijai išsaugoti savo veidą – tuo tarpu ji mums įžūliai grasina“, – kalbėjo G. Nausėda.
G. Landsbergis: kitokio sprendimo Lietuva priimti negalėjo
Primename, kad trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad apribodama tranzitą į Kaliningradą Lietuva vykdė Europos Sąjungos sankcijas ir kitokio sprendimo Lietuva priimti tiesiog negalėjo.
„Turėjome galimybę pristatyti Europos Komisijos mums pateiktus išaiškinimus bei patį reglamentą ir jis nepalieka jokios erdvės jokiai interpretacijai, tai yra juodu ant balto parašyta.
Ir kaip sakė Europos Sąjungos aukštasis reikalų patikėtinis J. Borellis, Lietuva tiesiog elgėsi pagal taisykles. Ir, jeigu mes esame teisės viršenybės principą ginanti valstybė, tai mes, valstybės įmonė, neturėjo kitos galimybės kaip tai padaryti“, – aiškino G. Landsbergis.
G. Landsbergis atsakė į galimą kritiką dėl komunikacijos stokos.
„Viskas buvo, nieko nebuvo paslėpta nuo kovo mėnesio. Kovo 14 d. sankcijos buvo priimtos, atidėjimai laikų buvo vieši. Viskas buvo pasakyta – kas važiuos, kas nevažiuos. Viskas buvo tiesiog ant stalo padėta. Rusija, greičiausiai norėdama dėl savo propagandinių tikslų ir dėl ne taip sėkmingai einančio karo kaip jie tikėjosi, apkaltinti vakarus pasinaudodama Lietuvos pavyzdžiu“, – sakė ministras.
Savaitgalis buvo panaudotas tam, kad mes su EK galutinai susidėliotume visus taškus ant i. Todėl ir mano komentaras buvo tik pirmadienį, turint visą informaciją, kad aš galėčiau atsakyti ir papildomus klausimus apie papildomus veiksmus.
Pirmadienį buvo mano komentaras, vėliau Borellio komentaras, atliepiantis Lietuvos poziciją. Tai, ką mes komentuojame, yra tikslu – paremta faktais, skaičiais, ne tik kokia politine nuojauta“, – sakė ministras.
Pasak G. Landsbergio, labai svarbus momentas dėl pervežamų kiekių.
„Visa tai, kas buvo pavadinta neva blokada, uždarymas tranzito, plienas sudaro mažiau nei 1 proc. visų pervežimų, kurie kerta Lietuvos teritoriją. Kitaip tariant, visa šita informacinė ataka prieš Lietuvą padaryta dėl kiek mažiau nei 1 proc. “, – sakė ministras.
G. Landsbergis ragino nenustebti dėl Rusijos grasinimų.
„Mes neturėtume nustebti išgirdę agresyvios valstybės grasinimus. Ji mūsų kaimynė, ji kariauja karą. Ji žudo žmones kiekvieną dieną ir mes nustembam, kai mums pasako piktą žodį – nenustebkim! Gali būti piktesnių žodžių, dėl to mes siekiame būti NATO nariais, išlikti NATO nariais, kad Aljansas įsikurtų Lietuvoje su nuolatinėmis pajėgomis. Dėl to mes didiname gynybą iki 2,5 proc.
Mes turime parodyti, kad esame pajėgūs gintis ir politiškai, diplomatiškai nuo tokių informacinių atakų“, – sakė ministras.
G. Landsbergis teigė, kad iš žvalgybos nėra jokių duomenų, kurie keltų susirūpinimą, tačiau tai nereiškia, kad Lietuva neturi būti pasirengusi atremti.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį nagrinėjo situaciją dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų kai kurioms į Kaliningrado sritį vežamoms prekėms ir pasiruošimą NATO Madrido viršūnių susitikimui. Apie tai komentuoja ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Po susitikimo Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad reakcijoms dėl sankcijų poveikio Kaliningradui buvo ruošiamasi ir dezinformacijos iš Rusijos pusės – tikėtasi.
„Kai turi karines pajėgas ir jas valdo priedurniai, galima visko laukti, bet mes realistai, matome paveikslą Baltijos jūroje, matome kitus dalykus. Aš esu ramus dėl mūsų pasirengimo. <...> Rusija ten kur neturi pajėgų siekia demonstruoti karinį pajėgumą“, – komentuodamas situaciją Kaliningrade sakė ministras.
Jis nerealistiniais pavadino ir pasigirstančias kalbas apie galimą jūros uosto blokadą.
Anot jo, politinio paaštrėjimo dėl Kaliningrado buvo galima tikėtis, tam ruoštasi ir kalbėta uždaruose ratuose buvo jau ne kartą.
„Mes ne pirma mėnesį vertinam tą sankcijų poveikį, buvo galima spėti, kad taip bus, matėme Kaliningrado srities pasiruošimą būti izoliuotai, jie nuo pat karo pradžios ruošėsi izoliacijai“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Jis sakė, kad Rusijos reakcija yra tokia, kokios ir galima buvo tikėtis, pasipylė dezinformacija.
„Mes Rusijos reakciją dažniausiai apibendriname keliais žodžiais, kitos reakcijos ir būti negali, nes dezinformacija yra ginklas ir jis bus naudojamas“, – sakė A. Anušauskas.
S. Skvernelis, antradienį po NSGK posedžio sakė, kad opozicija tikrai klaus ministrės pirmininkės dėl sankcijų taikymo Kaliningradui ir ar nebuvo galima daryti kitaip.
„Pagrindinė mintis yra, kad tie, kurie kelia klausimus, ar pilnai pasirūpinta Lietuvos saugumu, ar atstovaujami Lietuvos interesai yra dirbantys su Kremliumi. Toks leitmotyvas yra, labai lengvas atsakymas yra“, – ironijos negailėjo S. Skvernelis. Jis mano, kad Lietuva turėjo pasirinkimą ir galėjo eiti kitu keliu.
Lietuva pasirinkimą turėjo. <...>. Bet pasirinko tokį kelią. Kai svarstomi sankcijų paketai, valstybės numato tam tikras grėsmes, kas gali būti, kaip gali panaudota, atsakant į sankcijas. Tai Lietuva tą turėjo vertinti. Gal ir įvertino, esame drąsi šalis. Ir tokį sprendimą priėmėme“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Tiesa, jis mano, kad dabar ką nors keisti jau vėlu, viskas turi likti kaip nutarta. S.Skvernelis taip pat sakė, kad politikai gavo susipažinti su galimomis Rusijos reakcijomis, bet detalizuoti jų negali.
