„Reuters“ cituojamas suomių kariuomenės vadas pareiškė, kad šalis ne tik turi parengusi tinkamą ginkluotės arsenalą, bet ir „pagrindinį faktorių“ – suomių motyvaciją kovoti.
„Pagrindinė gynybos grandis yra tarp žmogaus ausų, ką dabar įrodo ir karas Ukrainoje“, – pareiškė jis interviu naujienų agentūrai.
Primenama, kad praėjusio amžiaus viduryje Suomija su savo rytine kaimyne kovojo du karus ir turi bendrą 1,3 tūkst. kilometrų ilgio sieną.
Po vasario 24-ąją Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą suomiai, prieš tai daugelį dešimtmečių laikęsi neutraliteto, paskelbė stosianti į NATO karinį aljansą.
„Mes sistemingai plėtojome savo karinę gynybą būtent tokio tipo karams, koks dabar vyksta (Ukrainoje), masiškai naudojant artileriją, šarvuotas ir oro pajėgas“, - teigė T. Kivinenas. Anot kariuomenės vado, ukrainiečiai pasirodė esąs sprangus kąsnis Rusijai, tokie patys būtų ir suomiai.
Suomija, skirtingai negu daugelis Vakarų šalių, po Šaltojo karo pabaigos neatsisakė privalomos karinės tarnybos. Iš 5,5 mln. karo metu surinktų 280 tūkst. karių ir 870 tūkst. rezervininkų. „Reuters“ primenama, kad per du karus su Sovietų Sąjunga Suomija neteko 100 tūkst. žmonių ir dešimtadalio šalies teritorijos.
Šalis taip pat sukūrė vieną stipriausių Europos artilerijų pabūklų sistemų ir apsirūpino sparnuotosiomis raketomis, kurių veikimo nuotolis yra iki 370 km. Gynybai ji išleidžia 2% savo BVP – daugiau nei daugelis NATO šalių.
Suomija taip pat užsakė keturis naujus karo laivus, taip pat 64 naikintuvus F-35 iš JAV gynybos milžinės „Lockheed Martin“.
Planuojama užsisakyti iki 2000 dronų, oro gynybos įrangos ir stato užtvaras ant savo sienos su Rusija.
Gegužės 18 d. apie 82% respondentų Gynybos ministerijos rengtoje apklausoje teigė, kad būtų pasirengę dalyvauti krašto gynyboje, jei Suomija būtų užpulta.
T. Kivinenas palankiai įvertino Suomijos sprendimą kreiptis į NATO. Narystė NATO leistų Suomijai padidinti savo išankstinio perspėjimo pajėgumus, nes ji taptų aljanso bendros oro erdvės kontrolės dalimi.
Suomijai taip pat būtų naudinga atgrasymo nuo aljanso puolimo funkcija, sakė jis: užpuolus vieną narę, gintis tektų nuo visų.
Nepaisant to, jis akcentavo: „pagrindinę atsakomybę už Suomijos gynybą vis tiek prisiims gimę Suomijoje“.
