Vienas kapines Vilniuje surasti nėra paprasta. Nėra jokių kelio nuorodų, jų nerodo ir navigacija. Už privačių namų kvartalo Lazdynėliuose pušyne esančios šios Senosios Bukčių kapinės yra neveikiančios. Šalia kapinių yra paskelbta griežtos apsaugos zona – vandenvietė, o kapinėse paskutinis žmogus palaidotas prieš pusšimtį metų.
„Neveikiančių kapinių yra nemažai po visą Lietuvą, jos mažiau prižiūrimos. Paminkliniai akmenys pradingę, išsitrynę užrašai nematomi, nėra kapinių registracijos knygų“, – sako Vilniaus savivaldybės atstovė Judita Nauckuvienė.
O kapinės įsikūrusios Antakalnyje. Jos taip pat senos, bet ribojimų čia mažiau. Čia nebėra naujų kapaviečių, bet jau esančiose dar leidžiama laidoti šeimos narius.
Šios kapinės Antakalnyje yra riboto naudojimo. Paminklai čia aptrupėję, o daug jų ir iš viso išvirtę. Jų amžius siekia 100 ir daugiau metų.
Daug tautiečių nesupranta, kodėl po visą šalį išsibarsčiusiose senose kapinėse yra uždrausta laidoti artimuosius. Žmonės nori amžino poilsio atgulti šalia savo artimųjų, nesvarbu, koks kapinių statusas:
„Prie artimų visi nori, kartu. Geriau negu kažkur toli, Karveliškėse, jei kartais yra arti namų.“
„Turi giminių kažkokių apleistose kapinėse, tai galima, galima leisti.“
„Mes su sese norėtume pas tėvelius.“
„Galima leisti, aišku, palaidoti. Labai daug tokių kapų, kur visiškai išgriuvę, išvirtę, toje vietoje niekas nelaidoja. Turėtų tuos kapus tvarkyti.“
Valdantieji valstiečiai jau svarsto leisti neveikiančiose kapinėse šeimos kapavietėje palaidoti bent kremuotų artimųjų urnas.
„Siūlymas liestų tik urnų laidojimą. Vietos prasme jos užima mažiau. Žmonėms, kurie gyvena vietovėse, kur kapinės perpildytos, kur kapines nepatogu pasiekti, nutolusios nuo šeimos kapų, iši iniciatyva būtų patogi“, – pasakoja Seimo narė, valstietė Agnė Širinskienė.
„Seni palaidojimai yra pranykusių, nematomų akimi. Jei užlipsime ant jų, kasdami 2 m gylio duobę karstui laidoti, būtų neetiška. Dėl to sprendimas laidoti urnose, nes tai yra tik 1 m gylio duobė“, – teigia J. Nauckuvienė.
Vyriausybė neprieštarauja urnų laidojimui šeimos kapavietėse neveikiančiose kapinėse ir jau žada keisti Kapinių tvarkymo taisykles.
„Kai kurios savivaldybės jau dabar planuoja, kad po kelių metų kapinių teritorijas reikės plėsti, papildomų plotų, populiarėja deginimas palaikų, taip būtų galima išspręsti ir papildomų žemės plotų savivaldybių reikmėms“, – kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Neveikiančiose kapinėse laidoti urnas bent Vilniaus savivaldybės atstovai kliūčių nemato, tačiau ir neprognozuoja, kad atsirastų daug norinčiųjų. Mat norint neveikiančiose kapinėse laidoti, tektų įrodinėti jose turint šeimos kapavietę, o tai padaryti nėra paprasta. Be to, leidimas būti palaidotam neveikiančiose kapinėse galiotų tik artimiausiems giminėms – vaikams ir tėvams.
„Beveik tokios sulaukėję, ten net ženklų nesimato, šeimos nariai negalės mums įrodyti, kad jų ten seneliai, proseneliai ar dar kažkas yra palaidoti. Turi įrodyti giminystės ryšį, atnešti iš archyvų, bažnytinių knygų dokumentus, iš kurių mes matytume, kad tose kapinėse yra palaidoti artimieji, yra šeimos narys, artimas pagal giminystės ryšį“, – sako J. Nauckuvienė.
Neveikiančiose kapinėse vyriausybė visgi neketina leisti laidoti palaikų karstuose. Tokia galimybė išliks tik veikiančiose kapinėse arba tokiose kaip šios – riboto laidojimo.
