kapinės

Kiekvienais metais spalio pabaigoje ir pirmosiomis lapkričio dienomis žmonės eina į kapines pagerbti savo artimuosius ir papuošti kapus gėlėmis. Čia karaliauja chrizantemos, kurios simbolizuoja atmintį, pagarbą ir apmąstymus. Vis tik pasirinkti tinkamą rūšį nėra lengva, nes ne kiekvienas augalas išgyvena lapkričio šalčius, rašoma fakt.pl. Perkant chrizantemas Vėlinėms vadovaukitės ne tik gėlių spalva ar dydžiu, bet ir jų atsparumu vėjui, lietui bei šalčiui.

Prieš Vėlines visoje Lietuvoje vykstanti „Re Verum“ globojama akcija „Nė vieno kapo be žvakelės“ šiemet ženkliai plečiasi – prie jos pirmą kartą jungiasi „Caritas“. Akcijos organizatorių teigimu, prieš penkiolika metų Plungėje gimusi iniciatyva išaugo į visos šalies tradiciją, įtraukiančią vis daugiau bendruomenių ir savanorių. Ne tik dalys žvakeles, bet ir tvarkys apleistus kapus Šių metų akcija taps bene didžiausia per visą jos gyvavimo istoriją.

Ne tik prekybos centrai, tačiau ir žmonės artėjančioms Vėlinėms pradeda ruoštis pakankamai anksti. Keliaujant į kapines svarbu ne tik pasiruošti pakankamai žvakučių, tačiau taip pat atvykti su gėlių kompozicijų rankose, skirta pagerbti mirusiojo atminimą. Naujienų portalui tv3.lt apie lietuvių gėlių kompozicijų pasirinkimus Vėlinėms papasakojo „Nijolės gėlių namų“ vadovė Nijolė Beliakienė.

Artėja Vėlinės ir Visų šventųjų diena, kai daugybė lietuvių patrauks lankyti artimųjų kapų ir uždegti atminimo ir pagerbimo simboliu tapusias žvakes. Vis tik dažnai lankyti kapus galimybę turi ne visi, todėl ieško būdų, kaip prailginti žvakių degimo laiką – teigiama, kad tai padaryti gali padėti šios gudrybės. Kad žvakės degtų kuo ilgiau, išbandykite kelis patarimus – išskiriamos dvi gudrybės, kurios gali praversti, rašo bobvila.com.

Artėjant Vėlinėms, pradėjote dairytis žvakių kapams? Dar ne taip seniai mūsų proseneliai kapus Vėlinėms puošdavo gerokai kukliau – meškauogėmis, medžių lapais ar vienu kitu gėlės žiedu ir būtinai vėlėms palikdavo vaišių. Per Vėlines Dzūkijoje vyrai ir naminukės prie mirusiųjų kapo išlenkdavo. Mat tikėta, kad išėjusiųjų vėlės saugo žmones dirbant ūkio darbus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Kadaise buvo kapai, o dabar – miškas.

Dar visai neseniai lietuviškose kapinėse vyravo pompastikos estetika – masyvios poliruoto granito plokštės, iškilūs antkapiai, blizgios trinkelės ir margos skaldos kompozicijos. Toks vaizdas ilgą laiką buvo laikomas prabangos ir pagarbos ženklu. Šiandien vis daugiau žmonių renkasi priešingą kryptį: vietoj spindesio – santūrumas, vietoj gausos – skonis.

Artėjant lapkričio 1-ajai – Visų šventųjų dienai – kapinės vėl nušvinta tūkstančiais žvakių. Deja, po kelių dienų šis grožis virsta tūkstančiais tonų atliekų. Apie tikrąją Vėlinių prasmę, santykį su mirusiaisiais ir tai, kaip galime švęsti tvariau, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro komunikacijos specialistas Vaidas Jankauskas kalba su Šv. Liudviko ir Nemunaičio parapijų klebonu Mariumi Talučiu.

Artėjant Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms, lietuviai jau pradėjo lankyti savo artimųjų kapus. Vykstant uždegti žvakelę ant artimųjų kapų, kviečiama neaplenkti ir laisvės kovotojų kapų bei prisidėti prie akcijos „Uždek žvakelę ant laisvės kovotojo kapo“. Prisidėti prie Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamos akcijos gali kiekvienas – raginama atvykti sutvarkyti kapus, žūties vietas, paminklų prieigas, uždegti žvakę.

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, prie Vilniuje esančių kapinių bus įvedami eismo ribojimai, pranešė vietos savivaldybė. Skelbiama, kad nuo spalio 22 d. iki lapkričio 2 d. Rokantiškių, Karveliškių, Kairėnų ir Saltoniškių kapinių prieigose šalia autobusų, apsisukimo žiedų, kapinių įėjimo vartų automobiliams bus draudžiama sustoti ir stovėti.   Taip pat lapkričio 1–2 d. Rokantiškių, Karveliškių, Kairėnų ir Saltoniškių kapinių prieigose eismas bus nukreipiamas apylankų maršrutais.

Artėjančios Vėlinės galvos skausmu tampa ne vienam, kuris planuoja po ilgo laikotarpio apsilankyti kapinėse ir sutvarkyti artimųjų kapus. Vis tik vis dažniau šiomis dienomis lietuviai renkasi vienkartines kapaviečių sutvarkymo paslaugas. Ši paslauga greitai populiarėja Lietuvoje ir padeda skubančiame pasaulyje sutaupyti brangaus laiko bei jį paskirti norimoms veikloms.

Gėlių augintojai atvirauja, kad kol kas prekyba kapams puošti skirtomis gėlėmis – vangoka. Esą ruduo šiltas, tad daug kur kapinėse dar žydi vasarinės gėlės. Prekeiviai spėja, kad tvarkyti kapus žmonės sukrus paskutiniuosius savaitgalius prieš šventes. Pardavėjai atskleidžia, šiemet gėlių kainų nedidinę, o ir žmonės nelinkę išlaidauti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Artėjant Vėlinėms ir Visų šventųjų dienai, verta pagalvoti apie artimųjų kapų sutvarkymą ir plokščių bei antkapių nuvalymą. Kaip tinkamai tam pasiruošti ir kuo geriausia valyti ? Iš esmės geriausia naudoti šiltą vandenį su nedideliu kiekiu švelnaus indų ploviklio arba acto, taip pat minkštą šluostę ar kempinę – tai padeda išvengti įbrėžimų, rašo fakt.pl. Jei yra sudėtingiau pašalinamų nešvarumų, pavyzdžiui, samanų, galima naudoti specialias priemones arba pasitelkti naminius būdus.

Artėjant Vėlinėms, kai patrauksime lankyti artimųjų kapus, juos tvarkyti ir degti žvakes, alytiškių iš kapinių prašoma pašalinti kai kuriuos daiktus – šie, kaip teigiama, ne tik atrodo neestetiškai, bet ir trukdo tvarkyti bendras erdves. Prašymu ir nuotraukomis su daiktais, kuriuos reikia pašalinti, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Alytaus miesto savivaldybė.

Artėjant Vėlinėms, dauguma lietuvių laikosi tradicijos aplankyti artimųjų kapus – net trys ketvirtadaliai gyventojų teigia tai darantys kasmet be išimties. Tai rodo „Rimi“ programėlėje atlikta pirkėjų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 600 žmonių, atskleidusi ir kintančias Vėlinių minėjimo tendencijas. Minėto prekybos tinklo pirkėjų apklausa atskleidė, kad svarbiausia lankantis kapinėse – uždegti žvakę ir pagerbti išėjusius (43 proc.), sutvarkyti kapą (24 proc.

Daugelis dalykų, kuriuos šiandien laikome „tradiciniais“, iš tiesų turi sovietinį arba bent jau sovietmečiu sustiprintą pamatą. Iki sovietmečio Lietuvoje Visų šventųjų diena ir Vėlinės buvo ramesnės, vykdavo religinis mirusiųjų pagerbimas be masinio kapinių lankymo. Žmonės meldėsi už mirusius, degdavo žvakes namuose ar prie bažnyčių, bet tai nebuvo tokia visuotinė ir pompastiška šventė, kokią turime dabar.

Gargžduose Virginiją pažįsta beveik visi – pas ją žmonės eina ir džiaugsmo, ir liūdesio akimirkomis. Ji ruošia gražiausias puokštes gimtadieniams, vestuvėms, krikštynoms, taip pat ir laidotuvėms. Virginija Ruškienė valdo du šeimos verslus – gėlių saloną ir laidojimo namus, abu pavadinimu „Pas Virginiją“. Artėjant Vėlinėms, moteris dalijasi, kokios gėlės šiemet dominuoja kapų puokštėse ir kas jau traukiasi iš mados.

Anapilin išėjusių artimųjų lankymas kapinėse daugeliui žmonių yra neatsiejama tradicija – tiek per Vėlines, tiek kitomis progomis, o dažnai ir be progos. Tačiau neretai pamirštama, kad ši vieta reikalauja ypatingos rimties, susikaupimo ir pagarbos. Apie tai, kas kapinėse leidžiama, o ko būtina vengti, siekiant nepasidaryti sau gėdos bei nesudrumsti mirusiųjų ramybės, pasakoja MB „Memorus“ direktorė Eglė Balčiūnienė.

Tragiška laidos „Hotel Paradise“ antrojo sezono dalyvės Sonios Szklanowskos mirtis sukrėtė Lenkiją. Vos 25-erių metų amžiaus žvaigždė nusižudė. Praėjus keliems mėnesiams po jos mirties, internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matomas unikalus paminklas, pastatytas ant jos kapo. Ant jo esantis užrašas sujaudino gerbėjus iki širdies gelmių ir ne vieną priverčia atsisukti ar sustoti prie jo, rašoma fakt.pl.

Artėjant rudeniui, kai reikės sugrįžti į įprastą rutiną, ne vienas skuba pasirūpinti artimųjų kapais – apsodinti augalais, kurie ne tik gražiai ir tvarkingai atrodytų dabar, bet ir iki pat Vėlinių.  Apie tai, kokias gėles verta sodinti kapuose dar vasarą, o kurių sodinimą pasilikti rudeniui bei kokių darbų nepamiršti atlikti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo „Eram service“ įkūrėja Rūta Matulienė.

Atėję aplankyti kapų Rukų kaimo kapinėse lietuviai išvydo tai, ko nesitikėjo – apgadintą kapavietę. Tauragės apskrities policija kreipiasi pagalbos ir prašo atsiliepti mačiusius įvykį arba turinčius informacijos apie tai, kas įvyko. Apie reikalingą pagalbą aiškinantis, kas apgadino kapavietę, socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Tauragės apskrities policija.

Technologijoms sparčiai tobulėjant galima išvysti ne vieną išmanų ir praktišką sprendimą įvairiose gyvenimo srityse. Viena iš jų – platforma, leidžianti vos vienu mygtuko paspaudimu nuskenuoti QR atminimo ženkliuką, esantį ant mirusiojo antkapio, ir sužinoti daugiau apie jau Anapilin iškeliavusį žmogų.

Ignalinoje atvykus aplankyti kapus laukė nemaloni staigmena – išdaužus automobilio stiklą, vagys pasisavino jame buvusį asmeninį turtą. Policija primena – laisvai prieinamai palikti daiktai viešose vietose ar automobiliuose lengvai gali tapti vagių taikiniu. Vagys pasidarbavo prie kapinių Ignalinos policijos bendruomenės pareigūnai pasidalijo pamokančia istorija su priminimu saugoti savo turtą ir nepalikti jo be priežiūros.

Visame pasaulyje vis daugiau žmonių renkasi šiuolaikiškus, asmeniškesnius būdus pagerbti ir įamžinti savo artimųjų atminimą. Nors ilgą laiką tradicinė kapavietė buvo vienintelis įprastas pasirinkimas, šiandien žmonių požiūris keičiasi. Viena iš vis dažniau svarstomų alternatyvų – kolumbariumas. Laidojimo namų „Akmeka“ atstovas pasakoja, kodėl verta rinktis kolumbariumą ir apie jo vietą pagalvoti iš anksto, rašoma pranešime spaudai.

Į naujienų portalą AlytusPlius.lt kreipėsi alytiškis, kuris lankėsi Užupių kapinėse ir nustebo, kad žolė tarp kapaviečių – siekia kelius. „Lankiau klasioką, ėjau link kapo ir matau, kad vos ne pieva. Nesu besiskundžiantis ir ypatingai priekabus, bet žolę tarp kapaviečių, kur yra takas – reiktų nušienauti“, – sakė alytiškis Vilius, atsiuntęs ir nuotrauką. Alytaus miesto savivaldybė pateikė atsakymą Alytaus miesto savivaldybė pakomentavo, jog užsakymas rangovui – jau pateiktas.

Vokietijoje mirusiųjų kapai nėra amžini – po kelių dešimtmečių juos gali užimti kiti žmonės. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, o artimiesiems nesumokėjus už pratęsimą, kapas išvalomas ir pačioje vietoje palaidojamas kitas žmogus. Ekspertė sako, kad ilgainiui Lietuvoje tokio modelio taikymas taip pat gali tapti vis aktualesnis. Vokietijoje galioja daugybė įstatymų ir tradicijų, susijusių su mirtimi ir laidojimu.

Lietuvoje dislokuotos Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ kariai šią savaitę tvarkė senąsias žydų kapines Merkinėje, Varėnos rajone, penktadienį pranešė Vokietijos ambasada Lietuvoje. „Vokietijos istorinė atsakomybė už nacių nusikaltimus neginčijama.

Gegužės 25 d., sekmadienį, senosiose Vaižganto kapinėse griūdamas paminklas garbaus amžiaus moteriai prispaudė koją. Nelaimė nutiko apie 16 val. Telefonu 112 pagalbą iškvietusi kapinėsi buvusi ukmergiškė papasakojo, kad moteriai ant kojos nukrito paminklas. Moteriai koją prispaudė paminklas kapinėse Į įvykio vietą atskubėjo Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai. Sunkų akmenį jie atkėlė panaudodami parankines priemones. 81 m. moteris buvo perduota medikams.

Kėdainių miesto gyventojai, lankantys artimųjų kapus, jau kurį laiką pageidauja, kad Kauno gatvės kapinėse būtų įrengtos vietos su bendro naudojimo įrankiais – laistytuvais, kauptukais ir kita smulkia įranga, reikalinga kapų priežiūrai.

Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė kreipėsi į Kavoliškio (ir aplinkinių gyvenviečių) gyventojus prašydama-informuodama jaunimą bei jų tėvelius, kad miestelyje esanti grafų Komarovskių laidojimo vieta yra laikoma kapaviete ir važinėti dviračiais čia negalima. Tačiau ne visi su tuo sutinka ir seniūnės pastabą atliepia keletu kitų.

2025 m. gegužės 10 d. Bernardinų kapinėse pranešta apie šokiruojantį vandalizmo aktą – sunaikintą itin retą ir istoriškai vertingą paminklą. Jį, vykdydamas kapinių priežiūros darbus, aptiko Visuomeninės Rasų kapinių draugijos narys Darius Levicki. Vandalų taikiniu, kaip manyta iš pradžių, tapo Konstanto Koziełlos (1839–1854), Vilniaus gimnazijos ketvirtos klasės mokinio, antkapinis paminklas.

Panevėžyje fiksuojami pažeidėjai, išmetantys atliekas tam neskirtose vietose. Vienas atvejis pastebėtas šalia kapinių – prie konteinerio, skirto tik kapinėse susidarančioms žaliosioms atliekoms, palikta daugybė statybinių atliekų. Apie užfiksuotus pažeidėjus socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė AB „Panevėžio specialus autotransportas“. Pasidalinta ir vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip netinkamai atsikratoma atliekomis.

Kapinės – unikali vieta, kurioje yra palaidoti mirusieji artimieji ir jose dera laikytis priimtinų etiketo taisyklių. Tylos laikymasis, ramybė ir pagarba aplinkiniams – tai tik kelios etiketo kapinėse taisyklės. Jungtinių Amerikos Vasltijų (JAV) Nacionalinė parkų tarnyba pateikė pagrindines taisykles, kurių reikėtų laikytis atvykus į kapines. Jie rašė, kad nors kapinės yra kasdienio gyvenimo dalis, tuo pat metu taip ir nėra.

Savivaldybės auditoriai apvažiavo ir apžiūrėjo visas mūsų rajone esančias kapines ir kai kuriose iš jų rado pažeidimų. Ir ne tik tokių, kad kai kuriose kapinėse ilgą laiką neištuštinami konteineriai, bet ir kur kas rimtesnių – nustatyta tokių atvejų, kad žmonės buvo laidojami jau nebeveikiančiose kapinėse.

TV3 žurnalistai gavę informacijos, jog Mažojoje Lietuvoje yra išniekintos senosios liuteronų kapinės, nuvyko į vietą ir pamatė kapinėse besimėtančias žmonių kaukoles ir žandikaulius. Už šias viduryje dirbamų laukų esančias kapines atsakingas ūkininkas tik iš žurnalistų sužinojo, kad jos apskritai egzistuoja. Situacija pasibaisėję ir liuteronų dvasininkai, ir vietos seniūnė. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vilniaus miesto tarybos sprendimu sostinės Antakalnio mikrorajone atminimo lenta bus įamžinta pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvė ir politinė kalinė Jadvyga Bieliauskienė. Atminimo lenta kabės ant Antakalnio g. 43 pastato, kuriame J. Bieliauskienė ir gyveno. Tokiam sprendimui miesto taryba pritarė bendru sutarimu. 1929 m. Rūdaičių kaime gimusi J. Bieliauskienė sovietinės okupacijos metais kovojo už žmogaus teises bei tikinčiųjų laisvę.

Kaip ir kasmet Užupio rajone esančiose senosiose Bernardinų kapinėse pražydo sibirinės scylės, tad galime pasigrožėti žiedų kilimu sostinės Bernardinų kapinėse. Bernardinų kapinės – antrosios pagal senumą Vilniaus kapinės. Taip pat tai – vienas gražiausių XIX amžių menančių istorinių-kultūrinių objektų, kuriems būdingi klasicizmo bruožai. 1969 m. kapinės buvo paskelbtos respublikinės reikšmės istorijos paminklu.

Nors įprastai esame įpratę prie mylimųjų kapaviečių pamatyti kryžius ar kuklius antkapius su mirusiųjų nuotraukomis, vis tik kai kurie iš jų nustebina net visko mačiusius.  Pamatykite, kaip atrodo patys įdomiausi antkapiai, rašo funeral.guideco.uk.

Vienos iš išskirtiniausių kapinių Lietuvoje yra Karklėje. Šios kapinės yra išskirtinėje vietoje – visai ant jūros kranto ir apie jas žino ne visi. Manoma, kad šios kapinės yra vienintelės tokios Lietuvoje. Čia palaidotas ir ypatingas žmogus, o atėjus čia pasivaikščioti galima išvysti senųjų Mažajai Lietuvai būdingų kryžių. Išskirtinės kapinės Socialiniame tinkle „Facebook“ Pajūrio regioninis parkas pasidalijo įrašu apie išskirtines kapines ant jūros kranto.

Artimųjų kapų atvykusius aplankyti giminaičius nustebino ant kapinių tvoros iškabinta informacija. Joje įspėjama, kad iki gegužės 1 dienos privaloma pašalinti už kapavietės ribų valstybinėje žemėje savavališkai įrengtus suoliukus, įrankių dėžes ir pan. To nepadarius jie bus panaikinti savivaldybės lėšomis. Įspėjama, kad už pažeidimus gresia net baudos. Vaizdas kapinėse nustebino „Tikrai nustebino.

Pareigūnai gavo pranešimą, kad neblaivus pažįstamas sumušė pranešėją ir dar vieną moterį. Konflikto vietoje pareigūnai rado ne moteris, bet vyriškį, kuris teigė esąs nukentėjusysis. Vyro paieškos nuvedė į mišką, kuriame laukė netikėtumas. Susitikimą užfiksavo laidos „Farai“ operatorius. Nuvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko vyras su prakistu antakiu. Veidą, anot jo, sužalojo tėvo įnamis, kuris dabar kažkur pabėgo. „Aš retai būnu čia, nes gyvenu Vilniuje.

Metų pradžioje Lietuvoje prasiautusi audra pridarė nemažai nuostolių. Smarkus vėjas neaplenkė ir Mažeikių rajono. Atėję į kapines mažeikiškiai nemaloniai nustebo – vėjas pridarė žalos ir suniokojo kapavietes. Kaip socialiniuose tinkluose anksčiau skelbė Mažeikių rajono savivaldybė, kone labiausiai nukentėjo Grūstės kapinės. Kapinėse lūžo šakos, virto medžiai Kitose dvejose kapinėse imtasi atsargumo priemonių ir pašalinti grėsmę kėlę medžiai.

Krikščioniškoji kultūra mirusiųjų atminimą iškelia kaip vilties, gyvenimo ir tikėjimo liudijimą. Kunigas Ričardas Doveika sutinka, kad šiandien gedėjimo ir laidojimo kultūra dažnai susiduria su modernumo iššūkiais. Tačiau bažnyčia primena, kad pagrindinis santykis su mirtimi kyla iš tikėjimo į Kristaus prisikėlimą. „Mes esame tuščio kapo religija ir krikščionybė būtent gimsta iš Velykų įvykio, iš tuščio kapo“, – sako kunigas R. Doveika.

Artimojo netektis – skaudus išgyvenimas, tačiau šeimai netektį dar labiau apsunkino užrašas ant antkapio, kurį parinko žmona. Velionio žmonos sprendimas šokiravo visus – užrašu ant paminklo ji išreiškė neapykantą, kurią jautė savo vyrui dėl jo veiksmų. Mirus vyrui jo žmona nusprendė, kad standartinis įrašas jo paminklui netinka. O prie tokios minties privedė faktas, kad vyras buvo jai neištikimas. Moters ant paminklo užrašyti žodžiai įskaudino mirusiojo šeimos narius.

Jeigu paklaustume, kas yra kapavietę prižiūrintis asmuo, ko gero, daugelis atsakytų, jog tai yra tas, kuris rūpinasi kapaviete – sodina gėles ir tvarko aplinką, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo yra ne tas artimasis, kuris tvarko kapavietę, o savivaldybės dokumentuose  įrašytas asmuo.

Daugybę amžių Lietuvoje skaičiuojančios Vėlinių tradicijos pamažu nyksta, negrįžtamai grimzta istorijon. O štai gražiausiais Dainavos šilais apsisiautusiame svetingame dzūkiškame Margionių kaime jos gyvos, puoselėjamos ypatingai sakraliai ir pagarbiai – aštuonias dienas, visą Vėlinių oktavą,  kūrenant Vėlinių laužą ir nuoširdžiai prie jo meldžiantis.

Pelėdnagių seniūnijoje esančios Gelnų kapinaitės tapo tikra nesantaikos kibirkštimi, kuri įžiebė kai kurių gyventojų nepasitenkinimą seniūnijos darbu. Gyventojai guodžiasi, kad kapinaitės, jų manymu, esą labai apleistos. Jie tikina, kad kapinių šulinio dangtis nesaugus ir nuolat išlūžęs, nebuvo nei padorios tvoros, nei skelbimų lentos, negenimi medžiai, o šalia kapinaičių esą būta ir neaiškaus sąvartyno, ir gaisrų.

Lapkričio 1-ąją Alytuje, Daugų gatvės kapinėse, apsilankiusiam alytiškiui nemalonų įspūdį paliko čia pamatytas vaizdas. Vyriškis teigė, kad partizanų atminimo vieta – apleista, neprižiūrima, ir kėlė klausimą, kodėl ja nebuvo pasirūpinta. „Kažkaip keistokai atrodo Ulonų gatvės ribose esanti partizanų atminimo vieta. Nėra atminimo lentų su vardais ir pavardėmis, aplinka irgi visiškai apleista, net lapai nesugrėbti“, – tvirtino alytiškis.

Vėlinės. Tradicinė mirusiųjų atminimo, pagerbimo ir maldos už juos diena. Nežinau kaip kiti, tačiau šią dieną aplankęs artimųjų bei draugų kapus, bent trumpam, visada pasižvalgau po Amžinojo poilsio vietą. Ypač jei tai senos kaimo kapinaitės. Mane domina ne tik seni paminklai, bet ir juose užrašytos epitafijos – užrašai, neretai eiliuoti, pagerbiantys mirusįjį. Dažniausia tai tradicinis palinkėjimas ilsėtis ramybėje, liūdi artimieji ar pan.

Sekmadienį naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ sulaukė skaitytojos pranešimo apie šiurpą keliančius vaizdus vienose iš Kauno kapinių. Su redakcija susisiekusios skaitytojos teigimu, nuotraukos darytos Eigulių kapinėse. „Sveiki. Atlėkėm į Eigulių kapines, o čia toks vaizdas“, – atsiųstus vaizdus pakomentavo kaunietė. Kaunietės pasidalintose nuotraukose galima matyti griūnančio medžio šaknų į viršų iškeltą kapinių tvorelę bei bent keletą apgadintų antkapių.