kapinės

Lapkričio 1-ąją, per Visų Šventųjų dieną, Lenkijoje, Konino kapinėse, pasigirdo galingas sprogimas ir kilo gaisras – liepsna pakilo net į 10 metrų aukštį.  Kapas užsiliepsnojo apie 22.25 val. ir apėmė vieną iš kapų, esančių evangelikų kapinių dalyje. Liepsnos greitai išplito, o į orą pakilo daugiau nei 10 metrų aukščio ugnies stulpas, rašoma fakt.pl. Kapinėse sprogus žvakei pasipylė liepsnos „Sprogo kapų žvakė – tai buvo girdėti iš tolo.

Šį savaitgalį didžioji dauguma lietuvių važiavo į kapines lankyti mirusių artimųjų kapų, juos sutvarkyti, pabūti ramybėje ir pasimelsti už išėjusius. Vis tik net amžinojo poilsio vietoje įsisuka ilgapirščiai – Tauragėje į kapines nuvykusi Jurgita ant brolio kapo neberando prieš savaitę nuneštos gėlių kompozicijos.

Turbūt ne vienas žino, kad Vėlinių periodu tarp šio ir anapusinio pasaulio riba suplonėja, tad daugumoje kultūrų šiuo periodu yra prisimenami ir pagerbiami mirusieji. Lietuva – ne išimtis, kasmet visi pilnais gėlių glėbiais ir žvakėmis važiuoja į kapines. Etnologė Eglė Valentė pokalbio metu naujienų portalo tv3.lt skaitytojams išryškino Vėlinių svarbą, o taip pat nurodė, koks paros metas nėra tinkamas kapinėms lankyti. „Nuo pačių seniausių laikų Vėlinių periodas yra ypatingas.

Visuotinė kapinių apgultis. Lietuviai mini visų šventųjų dieną ir, kaip patysako puoselėja tradicijas. važinėja nuo vienų kapinių iki kitų, susitinka su artimaisiais, džiaugiasi, kad šiek tiek pasitaisę orai netrukdo mirusių artimųjų kapų tvarkymui. Dalis žmonių pasakoja, kad stengiasi išvengti nepatogumų, šiandien kapinėse pasirodė simboliškai, o kapus esą sutvarko anksčiau.

Artėjant Vėlinėms gyventojai skuba tvarkyti ir puošti artimųjų kapus. Kai kurie tam ruošiasi itin rimtai ir kapą atnaujina iš esmės – užsako naują paminklą. Aiškėja, kad kai kurie lietuviai tam gali išleisti dešimtis tūkstančių eurų, o kiti net ima paskolą, kad tik įsigytų paminklą.  Kiek kainuos sutvarkyti kapą, priklauso nuo to, ko žmogus pageidauja. Pavyzdžiui, vien antkapis gali kainuoti nuo kelių šimtų iki 10 tūkst. eurų ir daugiau.

Lietuviai mini Visų Šventųjų dieną ir, kaip patys sako, puoselėja tradicijas: važinėja nuo vienų kapinių iki kitų, susitinka su artimaisiais, džiaugiasi, kad šiek tiek pasitaisę orai netrukdo mirusių artimųjų kapų tvarkymui. Dalis žmonių pasakoja, kad stengiasi išvengti nepatogumų, šiandien kapinėse pasirodė simboliškai, o kapus esą sutvarko anksčiau. Tiems, kurie savaitgalį ketina vykti į kapines automobiliu, policija pataria vengti išvažiuoti paskutinę minutę ir atsidurti spūstyje.

Visų šventųjų diena ir Vėlinės – tai dienos, kai prisimename ne tik išėjusius artimuosius, bet ir pagerbiame scenos grandus, aktorius, rašytojus, politikus, visuomenės veikėjus, palikusius šį pasaulį. Jų pėdsakas mūsų gyvenimuose ir istorijoje niekada nebus pamirštas. Vilniaus Antakalnio kapinių kvartalas, vadinamas Menininkų kalneliu, ir Kauno Petrašiūnų kapinės – vietos, kur žemė amžinajam poilsiui priėmė daugybę iškiliausių Lietuvos asmenybių.

Pažvelgus pro langą matyti, kad rudeniniai lapai pamažu nukloja žemę, o vakarai tampa tamsiu ir netgi mistišku laiku. Visa tai – ne veltui. Pamažu rimstanti gamta rodo, kad jau Vėlinių laikas. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams apie Vėlinių laiko ypatumus ir poelgius, kurie drumsčia protėvių ramybę kapinėse, pasakojo Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė, sociologė Inija Trinkūnienė.

Minint Visų Šventųjų dieną, Seimo pirmininkas Juozas Olekas šeštadienį aplankys ir padės gėlių ant laisvės kovotojų ir iškilių asmenybių kapų. Antakalnio kapinėse parlamento vadovas padės gėlių ant Sausio 13-osios ir Medininkų tragedijos aukų kapų, pagerbs prezidento Algirdo Mykolo Brazausko ir poeto Justino Marcinkevičiaus kapus, bus padėtos gėlės ant Adolfo Ramanausko-Vanago kapo.

Vėlinių savaitgalį numatomi laikini eismo ribojimai šalia Vilniaus kapinių, didžiuosiuose šalies miestuose laikinai keisis viešojo transporto tvarkaraščiai. Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad iki sekmadienio Rokantiškių, Karveliškių, Kairėnų ir Saltoniškių kapinių prieigose šalia autobusų, apsisukimo žiedų, kapinių įėjimo vartų automobiliams bus draudžiama sustoti ir stovėti. Taip pat lapkričio 1–2 dienomis šių kapinių prieigose eismas bus nukreipiamas apylankų maršrutais.

Nors laiko tėkmėje tradicijos keičiasi, per Visų šventųjų dieną ar Vėlines aplankyti kapus daugeliui lietuvių – tarsi taisyklė. Sutvarkytas, gėlėmis apsodintas ir žvakėmis apdėtas kapas – dabartinė norma.

Artėjant visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienoms, amžino poilsio vietos tarsi atgyja – kas tvarko, kas šnekasi susitikę, o kas tik ramiai vaikšto ir mintimis grįžta pas savo artimuosius, draugus, pažįstamus, bendradarbius.

Artėjant Vėlinėms, gyventojai gausiai lanko kapus, šiomis dienomis kapines – ypač vakarais – mėgsta filmuoti bei fotografuoti dronų savininkai. „Oro navigacija“ atkreipia dėmesį, kad virš dalies kapinių, ar jų prieigų, bepiločių orlaivių eismas yra ribojimas ar net visai draudžiamas, o kiekvienam skrydžiui reikia ruoštis iš anksto, rašoma pranešime spaudai. „Paprastai dronus gyventojai naudoja pramogai, tačiau būtina suprasti, kad kiekvienas skrydis yra dalyvavimas oro eisme.

Spalio 30-ąją Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje buvo pastatytas ir atidengtas naujas estrados žvaigždei Nelly Paltinienei (1929-2020 m.) ir jos vyrui Arvydui Paltinui (1933-2021 m.) skirtas paminklas, kuriuo buvo išpildytas vienas paskutiniųjų ir svarbiausiųjų atlikėjos norų prieš mirtį. Kunigas Kęstutis Timofejevas ir Karolis Petravičius visuomet artimai sutarė su Anapilin iškeliavusia legendine pora, dėl to abu pašventino poros paminklą.

Artėjant Vėlinėms, laidojimo namų „Akmeka“ specialistas dalijasi įžvalgomis apie kolumbariumo privalumus, kurie užtikrina, kad artimųjų atminimo vieta visada išliks tvarkinga – net jei negalite jos dažnai lankyti. Vėlinės – tai metas, kai prisimename ir pagerbiame išėjusius artimuosius. Kiekvienas tai daro savaip – vieni aplanko kapavietę, kiti uždega žvakę namuose ar randa savų būdų pagerbti mirusiuosius.

Lietuvoje pirmą kartą kartu palaidoti 27 po mirties medicinos mokslui paaukoję žmonės, kurie išreiškė norą būti palaidoti universiteto numatytoje vietoje. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dekano Daliaus Jatužio teigimu, sprendimo palaidoti šiuos kūnus Antakalnio kapinėse paieškos ir visas procesas truko daugiau nei aštuonerius metus. „Tie kūnai, 27 žmonės, kuriuos mes šiandien laidojame, su kuriais atsisveikiname, kaupiasi jų urnos mūsų Medicinos fakultete jau eilę metų.

Artėjant Vėlinėms, Aplinkos apsaugos departamentas rekomenduoja saikingai pirkti, o susidariusias kapinių atliekas – rūšiuoti. Aplinkosaugininkai pažymi, kad didesnis žmonių vartojimas lemia didesnius susidarančių atliekų kiekius, todėl tvarkant artimųjų kapus žvakės, dirbtinės ar gyvos gėlės bei kiti atributai galiausiai tampa atliekomis. Jų galima išvengti planuojant pirkinius ir pasirenkant aplinkai draugiškesnes alternatyvas, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.

Artėjant Vėlinėms, Rokiškio senosiose kapinėse aidėjo vaikų balsai – priešmokyklinukai tvarkė apleistus kapus ir uždegė žvakeles, dalyvaudami respublikinėje akcijoje „Nė vieno kapo be žvakelės“. Mažieji rokiškiečiai taip mokėsi pagarbos mirusiesiems ir bendruomeniškumo.

Kapinės – tai rimties, pagarbos ir apmąstymų vieta. Nors kai kurios elgesio taisyklės yra pagrįstos senais prietarais, jų esmė išlieka ta pati – pagarba mirusiesiems. Štai penki dalykai, kurių, pasak tradicijos, kapinėse daryti nederėtų, rašoma fakt.pl. Neimkite nieko iš kapinių Seniau buvo tikima, kad viskas, kas yra kapinėse – žolė, gėlės, šakelės, akmenukai ar net kaštonai – priklauso mirusiesiems.

Kiekvienais metais spalio pabaigoje ir pirmosiomis lapkričio dienomis žmonės eina į kapines pagerbti savo artimuosius ir papuošti kapus gėlėmis. Čia karaliauja chrizantemos, kurios simbolizuoja atmintį, pagarbą ir apmąstymus. Vis tik pasirinkti tinkamą rūšį nėra lengva, nes ne kiekvienas augalas išgyvena lapkričio šalčius, rašoma fakt.pl. Perkant chrizantemas Vėlinėms vadovaukitės ne tik gėlių spalva ar dydžiu, bet ir jų atsparumu vėjui, lietui bei šalčiui.

Prieš Vėlines visoje Lietuvoje vykstanti „Re Verum“ globojama akcija „Nė vieno kapo be žvakelės“ šiemet ženkliai plečiasi – prie jos pirmą kartą jungiasi „Caritas“. Akcijos organizatorių teigimu, prieš penkiolika metų Plungėje gimusi iniciatyva išaugo į visos šalies tradiciją, įtraukiančią vis daugiau bendruomenių ir savanorių. Ne tik dalys žvakeles, bet ir tvarkys apleistus kapus Šių metų akcija taps bene didžiausia per visą jos gyvavimo istoriją.

Ne tik prekybos centrai, tačiau ir žmonės artėjančioms Vėlinėms pradeda ruoštis pakankamai anksti. Keliaujant į kapines svarbu ne tik pasiruošti pakankamai žvakučių, tačiau taip pat atvykti su gėlių kompozicijų rankose, skirta pagerbti mirusiojo atminimą. Naujienų portalui tv3.lt apie lietuvių gėlių kompozicijų pasirinkimus Vėlinėms papasakojo „Nijolės gėlių namų“ vadovė Nijolė Beliakienė.

Artėja Vėlinės ir Visų šventųjų diena, kai daugybė lietuvių patrauks lankyti artimųjų kapų ir uždegti atminimo ir pagerbimo simboliu tapusias žvakes. Vis tik dažnai lankyti kapus galimybę turi ne visi, todėl ieško būdų, kaip prailginti žvakių degimo laiką – teigiama, kad tai padaryti gali padėti šios gudrybės. Kad žvakės degtų kuo ilgiau, išbandykite kelis patarimus – išskiriamos dvi gudrybės, kurios gali praversti, rašo bobvila.com.

Artėjant Vėlinėms, pradėjote dairytis žvakių kapams? Dar ne taip seniai mūsų proseneliai kapus Vėlinėms puošdavo gerokai kukliau – meškauogėmis, medžių lapais ar vienu kitu gėlės žiedu ir būtinai vėlėms palikdavo vaišių. Per Vėlines Dzūkijoje vyrai ir naminukės prie mirusiųjų kapo išlenkdavo. Mat tikėta, kad išėjusiųjų vėlės saugo žmones dirbant ūkio darbus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Kadaise buvo kapai, o dabar – miškas.

Dar visai neseniai lietuviškose kapinėse vyravo pompastikos estetika – masyvios poliruoto granito plokštės, iškilūs antkapiai, blizgios trinkelės ir margos skaldos kompozicijos. Toks vaizdas ilgą laiką buvo laikomas prabangos ir pagarbos ženklu. Šiandien vis daugiau žmonių renkasi priešingą kryptį: vietoj spindesio – santūrumas, vietoj gausos – skonis.

Artėjant lapkričio 1-ajai – Visų šventųjų dienai – kapinės vėl nušvinta tūkstančiais žvakių. Deja, po kelių dienų šis grožis virsta tūkstančiais tonų atliekų. Apie tikrąją Vėlinių prasmę, santykį su mirusiaisiais ir tai, kaip galime švęsti tvariau, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro komunikacijos specialistas Vaidas Jankauskas kalba su Šv. Liudviko ir Nemunaičio parapijų klebonu Mariumi Talučiu.

Artėjant Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms, lietuviai jau pradėjo lankyti savo artimųjų kapus. Vykstant uždegti žvakelę ant artimųjų kapų, kviečiama neaplenkti ir laisvės kovotojų kapų bei prisidėti prie akcijos „Uždek žvakelę ant laisvės kovotojo kapo“. Prisidėti prie Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamos akcijos gali kiekvienas – raginama atvykti sutvarkyti kapus, žūties vietas, paminklų prieigas, uždegti žvakę.

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, prie Vilniuje esančių kapinių bus įvedami eismo ribojimai, pranešė vietos savivaldybė. Skelbiama, kad nuo spalio 22 d. iki lapkričio 2 d. Rokantiškių, Karveliškių, Kairėnų ir Saltoniškių kapinių prieigose šalia autobusų, apsisukimo žiedų, kapinių įėjimo vartų automobiliams bus draudžiama sustoti ir stovėti.   Taip pat lapkričio 1–2 d. Rokantiškių, Karveliškių, Kairėnų ir Saltoniškių kapinių prieigose eismas bus nukreipiamas apylankų maršrutais.

Artėjančios Vėlinės galvos skausmu tampa ne vienam, kuris planuoja po ilgo laikotarpio apsilankyti kapinėse ir sutvarkyti artimųjų kapus. Vis tik vis dažniau šiomis dienomis lietuviai renkasi vienkartines kapaviečių sutvarkymo paslaugas. Ši paslauga greitai populiarėja Lietuvoje ir padeda skubančiame pasaulyje sutaupyti brangaus laiko bei jį paskirti norimoms veikloms.

Gėlių augintojai atvirauja, kad kol kas prekyba kapams puošti skirtomis gėlėmis – vangoka. Esą ruduo šiltas, tad daug kur kapinėse dar žydi vasarinės gėlės. Prekeiviai spėja, kad tvarkyti kapus žmonės sukrus paskutiniuosius savaitgalius prieš šventes. Pardavėjai atskleidžia, šiemet gėlių kainų nedidinę, o ir žmonės nelinkę išlaidauti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Artėjant Vėlinėms ir Visų šventųjų dienai, verta pagalvoti apie artimųjų kapų sutvarkymą ir plokščių bei antkapių nuvalymą. Kaip tinkamai tam pasiruošti ir kuo geriausia valyti ? Iš esmės geriausia naudoti šiltą vandenį su nedideliu kiekiu švelnaus indų ploviklio arba acto, taip pat minkštą šluostę ar kempinę – tai padeda išvengti įbrėžimų, rašo fakt.pl. Jei yra sudėtingiau pašalinamų nešvarumų, pavyzdžiui, samanų, galima naudoti specialias priemones arba pasitelkti naminius būdus.

Artėjant Vėlinėms, kai patrauksime lankyti artimųjų kapus, juos tvarkyti ir degti žvakes, alytiškių iš kapinių prašoma pašalinti kai kuriuos daiktus – šie, kaip teigiama, ne tik atrodo neestetiškai, bet ir trukdo tvarkyti bendras erdves. Prašymu ir nuotraukomis su daiktais, kuriuos reikia pašalinti, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Alytaus miesto savivaldybė.

Artėjant Vėlinėms, dauguma lietuvių laikosi tradicijos aplankyti artimųjų kapus – net trys ketvirtadaliai gyventojų teigia tai darantys kasmet be išimties. Tai rodo „Rimi“ programėlėje atlikta pirkėjų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 600 žmonių, atskleidusi ir kintančias Vėlinių minėjimo tendencijas. Minėto prekybos tinklo pirkėjų apklausa atskleidė, kad svarbiausia lankantis kapinėse – uždegti žvakę ir pagerbti išėjusius (43 proc.), sutvarkyti kapą (24 proc.

Daugelis dalykų, kuriuos šiandien laikome „tradiciniais“, iš tiesų turi sovietinį arba bent jau sovietmečiu sustiprintą pamatą. Iki sovietmečio Lietuvoje Visų šventųjų diena ir Vėlinės buvo ramesnės, vykdavo religinis mirusiųjų pagerbimas be masinio kapinių lankymo. Žmonės meldėsi už mirusius, degdavo žvakes namuose ar prie bažnyčių, bet tai nebuvo tokia visuotinė ir pompastiška šventė, kokią turime dabar.

Gargžduose Virginiją pažįsta beveik visi – pas ją žmonės eina ir džiaugsmo, ir liūdesio akimirkomis. Ji ruošia gražiausias puokštes gimtadieniams, vestuvėms, krikštynoms, taip pat ir laidotuvėms. Virginija Ruškienė valdo du šeimos verslus – gėlių saloną ir laidojimo namus, abu pavadinimu „Pas Virginiją“. Artėjant Vėlinėms, moteris dalijasi, kokios gėlės šiemet dominuoja kapų puokštėse ir kas jau traukiasi iš mados.

Anapilin išėjusių artimųjų lankymas kapinėse daugeliui žmonių yra neatsiejama tradicija – tiek per Vėlines, tiek kitomis progomis, o dažnai ir be progos. Tačiau neretai pamirštama, kad ši vieta reikalauja ypatingos rimties, susikaupimo ir pagarbos. Apie tai, kas kapinėse leidžiama, o ko būtina vengti, siekiant nepasidaryti sau gėdos bei nesudrumsti mirusiųjų ramybės, pasakoja MB „Memorus“ direktorė Eglė Balčiūnienė.

Tragiška laidos „Hotel Paradise“ antrojo sezono dalyvės Sonios Szklanowskos mirtis sukrėtė Lenkiją. Vos 25-erių metų amžiaus žvaigždė nusižudė. Praėjus keliems mėnesiams po jos mirties, internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matomas unikalus paminklas, pastatytas ant jos kapo. Ant jo esantis užrašas sujaudino gerbėjus iki širdies gelmių ir ne vieną priverčia atsisukti ar sustoti prie jo, rašoma fakt.pl.

Artėjant rudeniui, kai reikės sugrįžti į įprastą rutiną, ne vienas skuba pasirūpinti artimųjų kapais – apsodinti augalais, kurie ne tik gražiai ir tvarkingai atrodytų dabar, bet ir iki pat Vėlinių.  Apie tai, kokias gėles verta sodinti kapuose dar vasarą, o kurių sodinimą pasilikti rudeniui bei kokių darbų nepamiršti atlikti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo „Eram service“ įkūrėja Rūta Matulienė.

Atėję aplankyti kapų Rukų kaimo kapinėse lietuviai išvydo tai, ko nesitikėjo – apgadintą kapavietę. Tauragės apskrities policija kreipiasi pagalbos ir prašo atsiliepti mačiusius įvykį arba turinčius informacijos apie tai, kas įvyko. Apie reikalingą pagalbą aiškinantis, kas apgadino kapavietę, socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Tauragės apskrities policija.

Technologijoms sparčiai tobulėjant galima išvysti ne vieną išmanų ir praktišką sprendimą įvairiose gyvenimo srityse. Viena iš jų – platforma, leidžianti vos vienu mygtuko paspaudimu nuskenuoti QR atminimo ženkliuką, esantį ant mirusiojo antkapio, ir sužinoti daugiau apie jau Anapilin iškeliavusį žmogų.

Ignalinoje atvykus aplankyti kapus laukė nemaloni staigmena – išdaužus automobilio stiklą, vagys pasisavino jame buvusį asmeninį turtą. Policija primena – laisvai prieinamai palikti daiktai viešose vietose ar automobiliuose lengvai gali tapti vagių taikiniu. Vagys pasidarbavo prie kapinių Ignalinos policijos bendruomenės pareigūnai pasidalijo pamokančia istorija su priminimu saugoti savo turtą ir nepalikti jo be priežiūros.

Visame pasaulyje vis daugiau žmonių renkasi šiuolaikiškus, asmeniškesnius būdus pagerbti ir įamžinti savo artimųjų atminimą. Nors ilgą laiką tradicinė kapavietė buvo vienintelis įprastas pasirinkimas, šiandien žmonių požiūris keičiasi. Viena iš vis dažniau svarstomų alternatyvų – kolumbariumas. Laidojimo namų „Akmeka“ atstovas pasakoja, kodėl verta rinktis kolumbariumą ir apie jo vietą pagalvoti iš anksto, rašoma pranešime spaudai.

Į naujienų portalą AlytusPlius.lt kreipėsi alytiškis, kuris lankėsi Užupių kapinėse ir nustebo, kad žolė tarp kapaviečių – siekia kelius. „Lankiau klasioką, ėjau link kapo ir matau, kad vos ne pieva. Nesu besiskundžiantis ir ypatingai priekabus, bet žolę tarp kapaviečių, kur yra takas – reiktų nušienauti“, – sakė alytiškis Vilius, atsiuntęs ir nuotrauką. Alytaus miesto savivaldybė pateikė atsakymą Alytaus miesto savivaldybė pakomentavo, jog užsakymas rangovui – jau pateiktas.

Vokietijoje mirusiųjų kapai nėra amžini – po kelių dešimtmečių juos gali užimti kiti žmonės. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, o artimiesiems nesumokėjus už pratęsimą, kapas išvalomas ir pačioje vietoje palaidojamas kitas žmogus. Ekspertė sako, kad ilgainiui Lietuvoje tokio modelio taikymas taip pat gali tapti vis aktualesnis. Vokietijoje galioja daugybė įstatymų ir tradicijų, susijusių su mirtimi ir laidojimu.

Lietuvoje dislokuotos Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ kariai šią savaitę tvarkė senąsias žydų kapines Merkinėje, Varėnos rajone, penktadienį pranešė Vokietijos ambasada Lietuvoje. „Vokietijos istorinė atsakomybė už nacių nusikaltimus neginčijama.

Gegužės 25 d., sekmadienį, senosiose Vaižganto kapinėse griūdamas paminklas garbaus amžiaus moteriai prispaudė koją. Nelaimė nutiko apie 16 val. Telefonu 112 pagalbą iškvietusi kapinėsi buvusi ukmergiškė papasakojo, kad moteriai ant kojos nukrito paminklas. Moteriai koją prispaudė paminklas kapinėse Į įvykio vietą atskubėjo Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai. Sunkų akmenį jie atkėlė panaudodami parankines priemones. 81 m. moteris buvo perduota medikams.

Kėdainių miesto gyventojai, lankantys artimųjų kapus, jau kurį laiką pageidauja, kad Kauno gatvės kapinėse būtų įrengtos vietos su bendro naudojimo įrankiais – laistytuvais, kauptukais ir kita smulkia įranga, reikalinga kapų priežiūrai.

Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė kreipėsi į Kavoliškio (ir aplinkinių gyvenviečių) gyventojus prašydama-informuodama jaunimą bei jų tėvelius, kad miestelyje esanti grafų Komarovskių laidojimo vieta yra laikoma kapaviete ir važinėti dviračiais čia negalima. Tačiau ne visi su tuo sutinka ir seniūnės pastabą atliepia keletu kitų.

2025 m. gegužės 10 d. Bernardinų kapinėse pranešta apie šokiruojantį vandalizmo aktą – sunaikintą itin retą ir istoriškai vertingą paminklą. Jį, vykdydamas kapinių priežiūros darbus, aptiko Visuomeninės Rasų kapinių draugijos narys Darius Levicki. Vandalų taikiniu, kaip manyta iš pradžių, tapo Konstanto Koziełlos (1839–1854), Vilniaus gimnazijos ketvirtos klasės mokinio, antkapinis paminklas.