Nors iki oficialios Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Sąjungos ryžtas“ pradžios liko dar savaitė, abiejų šalių kariai rankų sudėję nesėdi ir dabar. Vakarinėje Baltarusijos dalyje, prie Lenkijos sienos, kariai jau mokosi ne tik gintis, bet ir ruošiasi koviniams veiksmams – pulti bet kuria kryptimi.
Savo ruožtu Vladimiras Putinas, tylėjęs daugiau nei mėnesį, pagaliau teikėsi pakomentuoti priešpriešą su Vakarais dėl Ukrainos. Jis pareiškė, kad NATO ir Jungtinių Valstijų atsakymas į Rusijos reikalavimus jo netenkina. Mat Vakarai atsisako duoti pažadą nedislokuoti šalia Rusijos puolamosios ginkluotės, sumažinti karių skaičių Rytų Europoje ir – svarbiausia – nepriimti Ukrainos į NATO.
„Įsivaizduokime, kad Ukraina yra NATO narė ir ji pradeda karinę operaciją Kryme. Dabar net nekalbu apie Donbasą. Krymas yra suvereni Rusijos teritorija. Tai mums išspręstas klausimas. Taigi įsivaizduokime, kad NATO narė Ukraina pradeda karines operacijas. Mums ką? Įsivelti į karą su NATO?“ – kalba V. Putinas.
Tačiau apie Donbasą V. Putinas užsimena neatsitiktinai. Anot politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio, pagrindinis V. Putino tikslas iki šiol buvo „prispausti“ Vakarų politinį elitą, o per jį ir Kijevą, įgyvendinti Minsko susitarimus pagal Rusijos reikalavimus.
„Tai reiškia Donecko ir Luhansko okupuotų sričių besąlygišką pripažinimą ir autonomijos suteikimą joms Ukrainos sudėtyje, įtvirtinant specialų statusą konstitucijoje. Jau vien tai reiškia Ukrainos valstybingumo ir Ukrainos, kaip valstybės, demontažą“, – teigia V. Bruveris.
Taigi Minsko susitarimai Rusijai yra tarsi įrankis sukurti tokią Ukrainą, kur Donbasas šalies sudėtyje yra saugiklis ir garantas, kad Ukraina niekada netaps NATO nare. Kadangi V. Putinui to pasiekti nepavyksta, dabar jis sukaupė prie Ukrainos kariuomenę ir pradėjo gąsdinimą žvangindamas ginklais.
„Rusija visą laiką šito siekė ir pamatė, kad politiniai resursai, politinės priemonės yra beveik išnaudotos. Griebėsi va tokio žūtbūtinio, isteriško, atrodančio net beprotiškai šantažo, grasinimų karine jėga“, – teigia V. Bruveris.
Visgi vieną po kito aukščiausius Vakarų lyderius Kijeve priimantis prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos agresijos akivaizdoje Ukraina sulaukė didžiausios nuo 2014-ųjų Vakarų paramos.
„Manau, svarbu, kad jie Maskvoje suprastų, kad sankcijos automatiškai įsigalios tą minutę, kai įvyks įsiveržimas į Ukrainos teritoriją. Tokios pozicijos laikosi ir mūsų partneriai Amerikoje“, – teigia Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.
Ir nors, anot V. Zelenskio, kariniai veiksmai prieš Ukrainą būtų tragedija, tačiau…
„Tai nebūtų karas tarp Ukrainos ir Rusijos. Tai būtų plataus masto karas Europoje, nes niekas Rusijai nebeatiduotų dalies savo teritorijos ir jos žmonių“, – kalba V. Zelenskis.
Tačiau V. Putinas tikina, kad Vakarams, o ypač Vašingtonui, Ukraina ir jos saugumas esą nerūpi.
„Jų pagrindinis tikslas – stabdyti Rusijos vystymąsi. Štai kur reikalas. Šiame kontekste Ukraina tėra įrankis šiam tikslui pasiekti. Tai gali būti padaryta įvairiais būdais, pavyzdžiui, įtraukiant Rusiją į ginkluotą konfliktą ir priverčiant Europos partnerius įvesti Rusijai griežtas sankcijas, apie kurias kalba JAV“, – sako V. Putinas.
Ir kol Jungtinės Valstijos apie sankcijas Rusijai tik kalba, amerikiečių kariai jau rengiasi stiprinti Europos saugumą. Prezidentas Joe Bidenas kreipėsi į Pentagoną dėl papildomų 3000 Amerikos karių dislokavimo Europoje. J. Bidenas į Lenkiją ir Vokietiją dar šią savaitę pasiųs apie 2000 karių. Taip pat Į Rumuniją perkels maždaug tūkstantį karių, kurie šiuo metu tarnauja Vokietijoje esančiame „Stryker“ pėstininkų batalione.
Savo ruožtu Ispanijos dienraštis „El Pais“ paskelbė nutekintus dokumentus Jungtinių Valstijų ir NATO atsakymus į Rusijos siūlymus saugumo klausimais. Juose aiški pozicija, kad Ukraina ar bet kuri kita valstybė turi teisę prašytis priimama į NATO. Tačiau yra ir siūlymas dėl abipusio įsipareigojimo nedislokuoti Ukrainos teritorijoje puolamųjų, nuo žemės paleidžiamų raketų sistemų ir nuolatinių pajėgų su kovine misija.
Vašingtonas ir jo sąjungininkės NATO siūlo Maskvai ginklų kontrolę ir priemones pasitikėjimui skatinti, tačiau kartu ragina kuo skubiau atitraukti karius nuo Ukrainos sienos. Nei Vašingtonas, nei Maskva nutekintų dokumentų nekomentuoja.
