Su vinimis ir plaktukais sugadintos degalų kolonėlės. Arba bandymai prisirišti prie futbolo vartų rungtynių metu taip protestuojant prieš klimato kaitą.
Štai taip į save dėmesį bando atkreipti aplinkosaugos radikalas „Extinction Rebellion“. Pasaulinio garso tapytojų paveikslų tepliuojimas dažais ar prisiklijavimas prie jų. Radikalai ne tik nevengia gadinti paveikslų, bet ir dažais apipurškia įvairias korporacijas.
Tuo pačiu pavadinimu pasiskelbę „Extinction Rebellion“, save vadinantys revoliucionieriais prieš išnykimą, protestą suorganizavo ir Lietuvoje. Penki protestuotojai paprasčiausiai atsigula ant žemės priešais Sveikatos ministeriją ir per garsiakalbį skelbia, kokią žalą mums daro klimato kaita.
Sveikatos ministeriją protestuotojai sako pasirinkę dėl klimato kaitos ir jos sukeliamų ligų žmonėms.
„Moksliniai tyrimai sako, kad europiečiai yra labiausiai pažeidžiami karščio bangoms ir tam temperatūros šiltėjimui, kuris Europoje reiškiasi. <...> Reikia išgirsti ir empatiškai pagalvoti apie savo sveikatą, savo artimųjų sveikatą, tiek sveikatą tų, kurie jau šią vasarą turėjo išgyventi 50 laipsnių karštį, žmonės pasakoja, kad jiems kojos tiesiog dega“, – sako Žaliųjų sąjungos pirmininkė Ieva Budraitė.
Į protestą susirinkę žalieji aiškina, kad kietųjų dalelių žala kasmet vienam lietuviui, gyvenančiam didmiestyje, kainuoja 1500 eurų.
„Būtent tokią sumą pinigų tiek jaunas, tiek senas, tiek dirbantis, tiek nedirbantis išleidžia tam, kad gydytųsi ligas, kurias išprovokuoja oro tarša“, – teigia I. Budraitė.
Nors protestas gana ramus, vis dėlto protestuotojai beda pirštu į šalia stovinčius policijos pareigūnus, kurie esą be reikalo teršia gamtą. Jų manymu, atvažiavę reguliuoti protesto eigą, policininkai stovi pusvalandį ar ilgiau su įjungtu varikliu. Automobilių varliklis varomas dyzelinu arba benzinu ir taip tiesiogiai išmeta kietąsias daleles. Protestuotojai prašė pareigūnų išjungti variklius. Tačiau jų įtikinti nepavyko, nes jiems būtina stovėti su įjungtais švyturėliais, kurie neveikia, jei automobilio variklis neužkurtas. Tačiau nepavyksta įtikinti ne tik pareigūnų, bet ir daugiau bendraminčių sukviesti į protestą.
„Lietuvoje yra didelis darbo krūvis ir panašiai. Ir tiesiog žmonės yra tiek įsitempę savo gyvenime nuo dienos į dieną, kad jie tiesiog neturi kada domėtis ir rūpintis globaliomis problemomis“, – teigia protesto organizatorė Gabija.
Lietuva pagal išmetamą CO2 emisijų kiekį pasaulyje yra per vidurį – 95 vietoje iš 200. Europoje esame prie mažiausiai teršiančių valstybių skaičiuojant taršą vienam šalies gyventojui. Mus lenkia Estija, Latvija atsilieka. Vokietija už mus teršia beveik du kartus daugiau, Lenkija taip pat beveik du kartus daugiau. Jungtinės Amerikos Valstijos, skaičiuojant vienam gyventojui, išmeta 3 kartus daugiau nei Lietuva. Daugiausiai CO2 vienam gyventojui išmeta Kataras ir Jungtinių Arabų Emiratai. Jų sukeliama tarša vienam gyventojui yra 8 kartus didesnė nei Lietuvoje. Protestuotojai sako, kad lietuviams vis tiek reikia mažinti savo išmetamą CO2.
„Mes gi neturime anglies kasyklų Lietuvoje, tiesiog neturime. Neturim naftos platformų Lietuvoje. Tiesiog neturime. Mes turime bankus, kur, jei gerai pasižiūrėsi, tai pamatysi, kad koks nors iškastinio kuro verslas finansuojamas“, – sako protestuotoja Edita.
„100 įmonių atsakingos už 70 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų“, – teigia Gabija.
Tarp tokių įmonių protestuotojai išskiria ir „Orlen Lietuva“, veikiančią Mažeikiuose ir ten gaminančią naftos produktus. Labiausiai protestuotojus erzina tai, kad „Orlen Lietuva“ įsigijo 100 metrų ilgio naują reaktorių.
„Taip, būtent. Lietuva deklaruoja, kad mažinsime emisijas ir tuo pačiu atsigabena 2 metų projektą didžiulį generatorių, kad „Orlen Lietuva“ galėtų padidinti savo gamybos apimtis. Tai yra tiesiog hipokritiška“, – sako protesto organizatorė.
Lietuvoje dauguma visuomenės vis dar važinėja vidaus degimo variklių varomais automobiliais. Kuras jiems reikalingas. Reikalingas kuras ir lėktuvams. Ką daryti žmonėms tokiu atveju?
„Jeigu iškastinio kuro kompanijos nebūtų žinojusios, kokios jos yra taršios visais būdais per lobistus būtų stengusios palaikyti ir būti pagrindiniais išteklių davėjais, mes tokios situacijos neturėtume“, – teigia Gabija.
Kasmet pasaulyje išmetama apie 36 milijardai nuodingų CO2 dujų. Pagal Paryžiaus susitarimą, tikimasi iki 2030 metų nuodingų dujų kiekį sumažinti perpus.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
Rubikono atstovių visai nedomino nei pramonine tarša, nei kertami medžiai - pagrindiniai kietu dalelių sugerejai.
Biznio užsakytas “protestas”.
