Berniuko mama Rita atvira – paprašyti pagalbos ir kreiptis į „Išsipildymo akciją“ bei žmones buvo sunkus žingsnis, tačiau be galo svarbus ir padėjęs pagrindus tam, ką yra pasiekę šiandien.
„Patiems iš savo lėšų tiesiog būtų neįmanoma. Ir gerų žmonių valia, ir „Išsipildymo akcija“ sukūrė šį stebuklą, ką mes dabar turime“, – dėkingumo pilna širdimi sakė mama.
Nuo pat sūnaus gimimo turėjo vienintelę svajonę
Berniukui nuo pirmųjų gyvenimo dienų likimas negailėjo iššūkių – Nojui diagnozuota pėdų paraplegija, kas reiškia, kad jis negali judinti pėdų, nustatyta įgimta šleivapėdystė, nervų sistemos vystymosi pažeidimas, pasireiškiantis raumenų silpnumu.
Ne vienerius metus didžiausia šeimos svajonė buvo vienintelė – kad tik jis žengtų pirmuosius savo savarankiškus žingsnius. Tačiau tėvai ne vien svajojo, bet ir dėjo visas įmanomas pastangas, kad tai taptų realybe.
„Jis net nepastovėdavo. Jis laikydavosi su vaikštyne ir kojas labai sunkiai perkėlinėjo, jo klubai buvo ne vietoje. Jam kiekvienas žingsnis būdavo skausmas. Jis remdavosi stipriai rankomis į vaikštynę ir vos ne vos... Dar esame filmavę, kaip aš jam padedu perkelinėti kojas.
Išvis apie kalbėjimą, apie aplamai vaikščiojimą man niekas nežadėjo... Tik aš sau nesustojau vis galvoti, kad mums tai pavyks. Daug darbo ir mums šiai dienai tikrai pavyko“, – kalbėjo mama.
Rita pasakoja, kad po „Išsipildymo akcijos“ skirtų pinigų pagalbos pradėjo intensyviai vykti į reabilitacijas užsienyje – Slovakijoje, Lenkijoje. Tik, kaip priduria, galiausiai suprato, kad klubų operacija – neišvengiama.
Po operacijos – svajonės išsipildymas, kurio laukė trejus metus
Prieš pusantrų metų Nojui atlikta abiejų klubo sąnarių operacija. Ši praėjo sėkmingai ir tapo tvirtu pagrindu pirmiesiems žingsniams bei savarankiškam vaikščiojimui. Dabar kasdien atsikėlęs berniukas 45 minutes stovi stovynėje, kad klubų ir kiti sąnariai būtų taisyklingoje pozicijoje. Mamos teigimu, tai profilaktiškai teks daryti kelerius metus po operacijos.
Ir štai reabilitacijoje rugsėjo mėnesį įvyko tai, kas visą gyvenimą išliks atmintyje – Nojus pradėjo žingsniuoti savarankiškai!
„Mums didžiausia svajonė buvo pamatyti jo žingsnius. Mes norėjome iki dangaus pašokti. Ėjom ir kiekvieną dieną filmavom, fotografavom, stebėjomės. Džiaugsmas – to nenupasakot... Tikrai nenupasakot, tai reikia patirti“, – atviravo mama.
„Jaučiu begalinę laimę ir negalėjau svajonėse pasvajoti apie tai, kad jis eis, nes to mums niekas nežadėjo. <...> Čia toks lauktas momentas... Tas lauktas momentas, kad jis žengia savarankiškai pats, išlaiko savo kūno masę. Čia pati didžiausia svajonė, kurios aš laukiau trejus metus. Pagaliau ji išsipildė“, – pridūrė ji.
Berniukas dėl pėdų paraplegijos vaikšto su ortezais ir, kaip sako mama, tikriausiai su jais vaikščios visą gyvenimą. Jie padeda žengti taisyklingai – dėti pėdą nuo kulniuko, taip, kaip vaikštome visi.
Motyvacija eiti – variklis pokyčiams
Kalbėdama apie sūnų, Rita šypsosi – jis guvus, protingas ir labai motyvuotas, jo akyse dega noras nuolat vaikščioti ir judėti. Mama nusijuokia, kad Vingio parkas jiems jau tapo tarsi antrieji namai: čia Nojus mėgaujasi pasivažinėjimais triračiu, vasarą išmoko važiuoti ir paspirtuku, o ne ką mažiau džiaugsmo suteikianti veikla – vaikščiojimas.
„Labai, labai mėgstam vaikščioti. Tiesiog vaikščioti. Trumpesnes, ilgesnes distancijas – priklauso nuo jo nuotaikos, žinoma. <...> Nojus visada eina iki mašinos pats, už rankytės, aišku. Pats nori parodyti visiems, būti dėmesio centre. Jis daržely nori eiti pats, eiti nori kaip visi vaikai.
Džiugu, kad jo noras yra begalinis eiti. Ne tik mūsų, bet yra ir jo noras, nes jeigu jis nebūtų motyvuotas, jis nenorėtų eiti – manau, tikrai būtų rezultatai mažesni“, – sako mama.
Rita nedvejodama sako, kad „Išsipildymo akcija“ ir visų neabejingų žmonių pagalba reikšmingai prisidėjo prie to, ką jau pavyko pasiekti – surėmę pečius išties galime daugiau.
Prisidėti prie „Išsipildymo akcijos“ gali kiekvienas.
Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais: 1891 – 5 EUR, 1892 – 10 EUR.
Norintiems paaukoti daugiau: www.issipildymoakcija.lt
„Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia, internetine mokėjimų platforma Perlas Go.
Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių.
„Išsipildymo akcijos“ skaidrumu rūpinasi audito įmonė Grant Thornton Baltic.
„Išsipildymo akcijos“ herojaus Nojaus istorija
2022 m. „Išsipildymo akcijos“ herojui tuo metu buvo vos pusantrų metukų. Mažas berniukas visus žavėjo savo komunikabilumu, kerėjo šypsena, tačiau tuo metu tik ropojo – pats vaikščioti dar nepajėgė.
Mažajam Nojui buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis, jis turi įgimtą šleivapėdystę, diagnozuotas abiejų klubų išnirimas. Laimei, abu juos pavyko atstatyti. Taip pat diagnozuotos smegenų vystymosi anomalijos, mikrogirija ir pachigirija – nervų sistemos vystymosi pažeidimas, pasireiškiantis raumenų silpnumu.
Per savo trumpą gyvenimą jis jau patyrė daugybę narkozių ir ne vieną operaciją. Nojuko pėdutės nejautrios, jis jų nevaldo, dėl to negalėjo vaikščioti, tačiau jau tada šeima turėjo daug vilties – pastovus darbas su specialistais davė džiugius rezultatus.
Kaip tąkart pasakojo Nojaus mama Rita, nėštumas ėjo sklandžiai, niekam nė nekilo įtarimų, kad vaikutis gali gimti su patologijomis, nors atlikti įvairūs tyrimai. Rita atvirauja, jai itin keista, kad medikai nieko nepastebėjo.
„Viskas ėjo sklandžiai, lankiausi privačioje klinikoje, bet mano gydytoja nieko nematė, nieko neįžvelgė – tai labai keista. Kai kurie dalykai, kas jam yra, matomi nuo 20 savaitės.
Mane du kartus siuntė į genetikos centrą, dariausi tyrimą, kurį siunčia į Ameriką, dėl pagrindinių genetinių ligų. Ir kraujotaką tyrė vaiko septintame ar aštuntame nėštumo mėnesyje, bet niekas nieko nematė – tai labai keista ir liūdna“, – pasakojo mama.
Šiandien ir medikai, ir tėvai gali tik svarstyti, kodėl Nojukas gimė su patologijomis. Vienas iš spėjimų, kodėl tai nutiko – nėštumo viduryje užklupusi koronaviruso infekcija.
„Jis nuo persirgimo COVID-19 sėdėjo pilvuke ir gydytojai tai buvo visiškai normalu, nors kiek kartų ėjau, tiek klausiau, kiek jis turi pirštukų, prašiau, kad pažiūrėtų, kaip kojytės, kiek pirštelių. Jai tai atrodė keisti klausimai, o aš, kaip nujausdama, vis klausinėjau“, – prisiminimais dalijosi Rita.
Nojus į šį pasaulį atėjo laiku, atlikus Cezario pjūvį. Tačiau Rita pasakojo, kad nė vienas gydytojas jai tiesiai į akis niekada nepasakė, kad vaikas gimė su patologija. Medikai tik užsiminė, kad reikės nuvykti pas ortopedą.
„Aš išvydusi vaiką pamačiau, kad kažkas negerai. Neatėjo gydytoja ir nepasakė į akis, tebuvo pasakyta, kad reikės pas ortopedą ir tiek. Man buvo atliktas Cezario pjūvis, tada aš buvau pervežta į palatą, atsistojau ant kojų ir mes išvydome vaiką – tada pamačiau visą „grožį“, – graudinosi pašnekovė.
Nuo pirmųjų gyvenimo dienų mažylis buvo tikras kovotojas, nors net devynis mėnesius praleido gipse dėl šleivapėdystės ir klubo sąnarių atstatymo. Toks ilgas laiko tarpas gipse sustabdė raumenų vystymąsi:
„Devynis mėnesius mes buvome pilnai imobilizuoti gipsuose, įvairiuose – mažuose, dideliuose, pusiniuose. Devynis mėnesius mano vaikas nė dienos nebuvo be gipso. Kai nuėmė gipsą, jis neturėjo nė lašelio raumenų kojose.“
Tačiau nenuilstantis ir tęstinis darbas su specialistais, apsilankymai reabilitacijose, klubų operacija, ortezai ir neužgęstanti tėvų viltis atnešė tai, ko laukė ne vienerius metus – šiandien Nojus vaikšto.
Daugiau informacijos apie TV3 žiniasklaidos grupės projektą „Išsipildymo akcija“ rasite čia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
