Vis tik didžioji dilema dabar – dėl paramos Ukrainai: ukrainiečiai prašo, kad Lietuva jiems duotų ne tik senų šarvuočių, bet ir naujų haubicų bei oro gynybos sistemų. Bet jų trūksta mūsų pačių kariams, todėl neaišku, ar šį pageidavimą Lietuva galės išpildyti.
Pirmadienio ryte į prezidentūrą rinkosi šalies vadovai ir už šalies saugumą atsakingi politikai bei tarnybų vadovai. Prezidentas sušaukė Valstybės gynimo tarybą po to, kai Putinas paskelbė mobilizaciją.
„Mes vertiname, kad situacija dėl to regione blogėja, tačiau karinės grėsmės lygis išlieka nepakitęs, karinės grėsmės lygį toliau vertiname, kaip žemą, visi šie veiksmai iš Rusijos pusės pirmiausia yra nukreipti į situacijos pakeitimą Ukrainoje“, – teigia prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Nors į darbotvarkę nebuvo įrašytas klausimas dėl paramos Ukrainai, taryba svarsto ir kaip Lietuva dar gali padėti ukrainiečiams. Lietuva gavo prašymą suteikti vokiškų haubicų, oro gynybos sistemų NASAMS ir senų, amerikietiškų šarvuočių M113.
„Vos prieš 3 dienas Ukraina pasiekė mūsų šarvuočiai, kuriuos mes išsiuntėme ir dabar jau 50 šarvuočių M113 Ukrainai perduoti. Kokia bus kita parama, svarstysime, žiūrėsime, vertinsime“, – kalba krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Senus, nors ir vis dar tarnaujančius mūsų kariuomenėje, šarvuočius Lietuva išsiuntė, nes įsigijo naujus visureigius JLTV. Bet 16 haubicų ir oro gynybos sistemos yra tas pajėgumas, kurio mums patiems vis dar trūksta. Tad jų atiduoti valdžia neskuba.
„Jeigu tai liečia pajėgumų mažinimą, atidavimą, tai mes turime tartis ir kaip kompensuosime su sąjungininkais, daugelis tų klausimų, kurie nėra išsprendžiami labai greitai“, – aiškina A. Anušauskas.
Kitaip tariant, Lietuva mainais už paramą Ukrainai nori iš sąjungininkų gauti kitos, galbūt net geresnės technikos. Tokį modelį jau išbandė kaimynai lenkai, perdavę ukrainiečiams turėtus sovietinius tankus, sutarė su amerikiečiais dėl naujų „Abrams“.
„Viena iš esminių sąlygų bet kokiems svarstymams yra ta, ar gali gauti kompensaciją greitai, per įmanomą trumpiausią laikotarpį, taip, tai yra esminė sąlyga“, – teigia nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Ar Lietuvai pavyks susitarti su sąjungininkais ir mainais už techniką išsiųsti turimus pajėgumus ukrainiečiams, kad šie ir toliau sėkmingai stabdytų rusus – paaiškės vėliau. O iki tol stabdyti rusus, tik kitomis priemonėmis ir žymiai mažesniais skaičiais, tenka mūsų pasieniečiams. Per savaitę į Lietuvą buvo neįleisti 153 rusai.
„Iš tų pusantro šimto yra tokių, kurie neturi ilgalaikių vizų, kurie nesusieti kažkokiais darbo, verslo reikalais, kurie nėra ES šalių piliečių giminaičiai, kurie patys neturi leidimų gyventi“, – kalba pasieniečių atstovas Giedrius Mišutis.
Vis tik kai kurie rusai neįleisti į Lietuvą atsisakė grįžti atgal į Baltarusiją. Vienas jų Medininkų poste, prie pat mūsų sienos yra jau kelias paras. Nežinia, ar pasimokęs artimųjų rytų migrantų, jis surengė spektaklį.
„Kažkokie veiksmai buvo panašūs į dokumento plėšymą, galbūt deginimą, ar ką jis ten degino. Keli tokie atvejai dar buvo, kad neįleidžiami, apiforminamas neįleidimas, vienas kitas be šito, apie kurį mes kalbame, jis išeina į Baltarusijos pusę ir lūkuriuoja, galima taip sakyti. Nežinia irgi, ko tikėdamasis“, – pasakoja G. Mišutis.
„Bet tai situacijos nė kiek nekeičia. Mes šitiems šou tai nepasiduosim“, – tikina L. Kasčiūnas.
Kol kas dar nė vienas rusas nebandė prašyti Lietuvos prieglobsčio, sakydamas, kad bėga nuo mobilizacijos. Nors jei ir paprašytų, prieglobsčio negautų.
„Buvo sutarta, kad valstybės sienos priedangos planas, VRM ir KAM bendromis pajėgomis turėtų būti peržiūrėtas ir jame numatyti konkretūs saugumo situacijos pokyčių stebėjimo indikatoriai ir kriterijai, numatantys kada ir kokiomis apimtimis yra pasitelkiamos kitų institucijų pajėgos, padėti užtikrinti sienos saugumą“, – kalba K. Budrys.
Gynybos planai pasienyje peržiūrėti bus ir dėl to, kad baltarusių pasieniečiai ir toliau karpo mūsų tvorą, per kurią vis bando įstumti nelegalius migrantus.
