Pokalbis su V. Janulevičiumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Kai yra didžiulės sąskaitos, į minusą niekas nenori dirbti. Tai ką tada daryti? Verslai bus priversti kelti kainas?
V. Janulevičius: Taip. O kaip kitaip? Viskas kyla. Žmonių atlyginimai kyla, verslo sąnaudos kyla, tai be abejo prekių kainos auga, bet jos neaugs taip greitai, kaip auga elektros kainos, nes tiesiog bus neįmanoma parduoti savo produkcijos. Tai vienu ar kitu atveju, vartotojas laimi įmonių sąskaita, nes produkcijos kaina kyla palaipsniui, nors verslas, gamindamas tą produktą, jau šiandien sumoka tą pačią elektros kainą.
Ką reikia daryti? Šiai dienai turbūt reikėtų išdėlioti skolinimus, nes tai yra lengviau. Aišku, įvertinus įmonių būklę ir nedalinti tų pinigų bet kam, o tiems, kas iš tikrųjų turi sveiką ekonomiką, kas turi ateitį, kas turi pagrindą ir visa kita pralaukti tą režimą. Verslas tikrai uždirbs ir tuos pinigus atiduos. Skola neužgyja.
Bet žmonėms reikia nusiteikti, kad prekės brangs?
V. Janulevičius: Logiškai turėtų, bet jei padidins trečdaliu arba dvigubai, tai niekas tų prekių nepirks ir jie dar labiau šaus sau į koją.
Tai ką verslas darys?
V. Janulevičius: Palaipsniui kelia kainas. Aišku, kad laipsniškas tam tikrų produktų kainų kilimas bus, nes žaliavos, medžiagos, elektra brangsta, kaip ir brangsta bet kuris kitas dalykas. Tam, kad išgyventų šitą laikotarpį, kai kas stabdys gamybas, kai kas lauks momento, kai kas leis žmones į prastovas. Kiekvienas turės žiūrėti, čia kiekvieno verslo savitas sprendinys.
Mūsų esmė yra sudaryti vienodas sąlygas visiems, kad tikrai nebūtų iškrypimų, išimčių ir kad kiekvienas sveikas verslas galėtų atidėti savo įsiskolinimus už energijos šaltinius ilgesniam laikotarpiui. Vienokiu ar kitokiu atveju, valstybė turės prisiimti atsakomybę. Mums būtina šiai dienai apsibrėžti, investuoti į greitus sprendimus, kurie iš karto didintų generaciją ir užfiksuotų tą kainą, nes manau, kad porą metų mes turėsime tą turbulenciją.
Turime suvokti, kad visa tai yra iššaukta karo. Rytinės šalys prisuka dujų kiekį, sukelia dirbtinius dalykus, gauna už trigubai mažesnį kiekį dvigubai didesnę sumą pinigų negu iki tol. Ir tai jiems apsimoka, ir jie tai darys. Reikia suvokti, kad pokyčių nebus, nes šiai dienai tai apsimoka, ir tik papildomų generacinių Europos Sąjungos galingumų įjungimas, įliejimas ir neėmimas tų pinigų ateityje perlauš tą kainą ir ji važiuos į apačią.
Ar toks didelis energetikos išteklių kainų augimas dar labiau didins infliaciją?
M. Dubnikovas: Čia reikia atskirti du dalykus. Kartais žmonės maišo infliaciją ir kainos lygį. Infliacija yra augimo greitis, kaina yra tai, ką mokame. Infliacijos greitis ko gero nedidės. Tie dvidešimt keli procentai, kuriuos pasiekėme, iš esmės turėtų mažėti, nes būtent nuo praeito rugpjūčio mes peržengėme 5 procentų infliacijos ribą, kuri jau yra skausmo riba, kai žmogus pajaučia infliacijos pokytį.
Dabar mūsų palyginamoji bazė vis didės. Tos kainos, kurios buvo prieš metus, vis augs. Realios kainos išliks aukštos, atpigimo tikrai nenusimato, bet pats augimo greitis lėtės.
O verslas neuždės energetikos kainų ant vartotojų pečių?
M.Dubnikovas: Kainos visą laiką didėja, kitaip nebūna. Šituo atveju kainos išliks pakankamai didelės. Jos gali šiek tiek balansuotis su kitomis žaliavomis, kurios yra atpigusios. Pavyzdžiui, medis, metalai – jie yra atpigę 20-30 procentų, medis apskritai grįžo į priešpandeminį lygį. Tai šitoje vietoje, kai kurios prekės tai amortizuos.
Visą laidą žiūrėkite straipsnio pradžioje.