Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Tomas Janeliūnas.
Šiandien girdime aktyviai siūlant, kad Vakarai įsitrauktų į konfliktą Ukrainoje, kad būtų paskelbta neskraidymo zona virš Ukrainos. Kaip jūs vertinate tokį siūlymą?
Iš tikrųjų, emocijų yra daug. Visgi kol kas reikėtų atsargiai vertinti tokius siūlymus, nes bent jau dabar NATO šalių vadovai tikrai neturi didelio entuziazmo tiesiogiai kovoti su Rusija Ukrainoje, nes tai akivaizdžiai vestų į pasaulinį karą. Rusija turėtų legitimius taikinius ir NATO šalyse.
Kodėl mes tokiais atvejais kalbame apie pasaulinio karo grėsmę? Juk viso labo Rusija būtų ta šalis, kuri mėgintų kovoti už savo „denacifikacijos“ veiksmus.
Sunku įsivaizduoti, kiek tie kariniai veiksmai galėtų išplisti. Kaip jau minėjau, jeigu NATO šalys įsitrauktų į karą Ukrainoje, tai suteiktų legitimų pagrindą Rusijai taikiniais laikyti ir tų šalių objektus ir gyventojus. Aišku, preteksto Rusijai pulti niekada nepritrūkdavo ir toks politinis susilaikymas nuo įsitraukimo į karą Ukrainoje yra argumentuojamas pagal mūsų civilizuotas taisykles.
Vienaip ar kitaip, Vakarai bijo karo eskalacijos, karo, kuris išplistų už Ukrainos ribų, ir šiuo metu pagrindinis tikslas yra sustabdyti rusus pačioje Ukrainoje.
Dvi NATO valstybės garantavo Ukrainos saugumą ir teritorinį vientisumą Budapešto memorandumu, pasirašytu 1994 metais – Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos. Ar bent šios dvi valstybės neturi moralinės pareigos ginti Ukrainos suverenumą ir vientisumą?
Deja, bet turbūt nei viena tarptautinė sutartis negalioja amžinai. Iš tikrųjų, tarptautinė teisė galioja tiek, kiek jos laikosi valstybės, kurios sutaria. Rusija pažeidinėjo šiuos susitarimus jau seniai – iš esmės, pirmieji pažeidimai jau buvo 2014 metais – ir jau tuo metu tos pačios Vakarų šalys tikrai turėjo moralinę ir bet kokią kitą teisę ginti Ukrainą, bet mes matėmė, kokia reakcija buvo tuo metu.
Dabar reakcija yra kitokia, bet žinoma, kad kol kas apeliuoti į Budapešto memorandumą, kaip į pagrindinį argumentą, kodėl reikėtų įsitraukti jau aktyviais veiksmais su savo konvencinėmis karinėmis pajėgomis, to neužtenka įtikinti Vakarų politikams, kad jie įsitrauktų į karą Ukrainoje.
Jeigu realios karinės Vakarų pagalbos Ukrainai nebus, tai ką mes matysime po kelių savaičių ar kelių mėnesių? Ar tai bus Ukraina, kurios miestai sugriauti arba užimti rusų kariuomenės?
Karinė pagalba yra teikiama, ir tikrai nemažais kiekiais. Tik skirtumas nuo lūkesčių ir realybės galbūt tas, kad realiai yra tiekiama lengvoji ginkluotė, taip pat prieštankinė, priešlėktuvinė ginkluotė, kurią galima aktyvuoti iškart – nereikia kažkokių labai sudėtingų priemonių, nereikia įvedimo į specialias karines sistemas.
To be abejo reikės, kad Ukrainos miestai atsilaikytų, ir kuo ilgiau jie atsilaikys, tuo tos pagalbos, aš manau, bus daugiau, ir tuo daugiau bus tikėjimo patiems ukrainiečiams, kad jie gali laimėti šitą karą. Aš pats manau, kad šitą karą tikrai galima laimėti, ir europiečiai bei amerikiečiai tikrai dės vis daugiau pastangų, kad Ukrainoje būtų pasiekta pergalė.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.