Iš Klaipėdos uosto, laivais baltarusiškos kalio trąšos keliauja į kitas pasaulio šalis. Čia iš Baltarusijos jos atvežamos geležinkeliu. Klaipėdos uosto vadovas su nerimu klauso Lietuvos kritika nepatenkinto A. Lukašenkos grasinimų nubausti Lietuvą ir krovinius vežti per Latvijos ar Rusijos uostus.
„Klaipėdos uostui Baltarusijos kroviniai labai svarbūs, trečdalį sudaro Baltarusijos kroviniai. Didžioji dalis trąšos, kiti kroviniai- naftos produktai, metalų ir kitų krovinių“, – sako Klaipėdos uosto direktorius Algis Latakas.
Svaidytis grasinimais Lietuvą palikti be Baltarusijos krovinių Lukašenka ėmė Lietuvai prakalbus apie sankcijas Baltarusijos pareigūnams dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.
„Mes jiems parodysime, kas yra sankcijos. Jie persiėdė ir pamiršo, kad yra Baltarusija. Mano, mus gali palenkti, pagąsdinti tankais, raketomis. Pažiūrėsime, kas ką pagąsdins. Mes jiems parodysime, kas yra sankcijos. Liepiau vyriausybei pateikti pasiūlymą perorientuoti visus prekybinius srautus iš Lietuvos kitur. Pažiūrėsime, kaip jie gyvens. 30 proc. Lietuvos biudžeto formuoja mūsų krovinių srautai per Lietuvą“, – pasakoja Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka.
Visgi ekonomistai tvirtina, kad Lukašenka per daug sureikšmina baltarusiškų krovinių tranzito reikšmę ir šįkart supainiojo Lietuvos biudžetą su Klaipėdos uostu.
„Jei žiūrėtume, kokią dalį Baltarusijos eksportas arba tranzitas baltarusiškų prekių sudaro Lietuvos BVP arba biudžeto, tai tikrai neapčiuopiamai maža“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Šis skaičius yra 100 kartų mažesnis nei kalba Lukašenka. Prezidentas G. Nausėda, Vyriausybė bei Klaipėdos uosto vadovybė choru suokia, kad, sustabdęs baltarusiškų krovinių judėjimą per Lietuvą, Lukašenka pirmiausia nuskriaustų pačią Baltarusiją. Kiti keliai esą būtų brangesni, be to, Klaipėdos Birių produktų terminalo beveik trečdalį akcijų valdo ta pati Baltarusijos kalio gamintoja „Belaruskalij“, kas reiškia jai papildomus nuostolius.
„Bet kuriuo atveju tai neišeis į naudą Baltarusijos ekonomikai. Alternatyvų panaudojimas ir įgyvendinimas mums, turbūt, leis susidurti su nauja produkcijos rūšimi tarptautinėje rinkoje ir ta produkcija vadinsis auksinės Baltarusijos trąšos“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Neįvertinant naudos, kurią gauna Baltarusijos valstybė, serviso ir kainų, kuriuos gauna savo krovinius veždama per Lietuvos teritoriją, Lietuvos uostus, nubaus patys save“, – sako ministras Rimantas Sinkevičius.
„Tai yra trumpiausias kelias nuo Baltarusijos iki Klaipėdos uosto fiziškai. Visa grandinė per laiką, kai dirbame su baltarusiškais kroviniais, labai ištobulinta. Pradedant nuo ekspeditorių, agentų, Lietuvos geležinkelių, uosto bendrovių“, – pasakoja A. Latakas.
Tuo metu politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius Lukašenkos grasinimais tiesiog netiki.
„Jis jau kurį laiką demonstratyviai rodo, kad yra neadekvatus. Ar jis yra neadekvatus, ar tik tą demonstruoja, turėdamas savo tikslų, yra kitas klausimas. Abiem atvejais, tikėti žodžiais nėra jokio pagrindo, reiktų sulaukti veiksmų. Tai ne pirmas, ne antras ir ne penktas jo grasinimas panašiais dalykais Lietuvai. Niekados to nebuvo padaryta“, – teigia politikos apžvalgininkas M. Laurinavičius.
Nepaisant Lukašenkos grasinimų, Lietuva skelbia sankcijas 30-čiai įtakingų Baltarusijos pareigūnų, nors su smurtu ir klastojimais susiję gerokai daugiau. Tarp jų – ir A. Lukašenka bei jo sūnus saugumo patarėjas Viktoras, taip pat keli ministrai, KGB, milicijos vadovai, Centrinės rinkimų komisijos nariai.
„Kol kas mes kalbame apie pareigūnų judėjimo apribojimus. Ponas Lukašenka yra tame sąraše“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pats Lukašenka į tai numoja ranka. Ir M. Laurinavičiaus nuomone, sankcijos Lukašenkai ir vos 30 Baltarusijos pareigūnų tėra Lietuvos vadovybės viešųjų ryšių veiksmas, neturėsiantis reikšmingesnio poveikio Baltarusijos politikams.
„Kas liečia jų sankcijas mūsų atžvilgiu, tai mes jau patyrėme. Išgyvenome, išgyvensime ir dabar“, – sako A. Lukašenka.
„Tai yra savęs nuraminimas, kad mes kažką darome. Tai pakankamai įprasta Vakarų valstybių praktika. Kai nėra noro ką nors daryti arba nėra didelių galimybių ką nors daryti“, – pasakoja M. Laurinavičius.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija yra numačiusi sankcijas skirti keturiskart daugiau Baltarusijos pareigūnų, tad sąrašas dar gali pailgėti. Tačiau M. Laurinavičiaus nuomone, nepageidaujamais paskelbti galima būtų ir kelis tūkstančius pareigūnų. Sankcijas Baltarusijos pareigūnams Lietuva įveda po konsultacijų su Latvija ir Estija ir šį žingsnį žengia kartu su kaimynėmis. Tiesa, pareigūnų, kuriems bus taikomos sankcijos, pavardės skirtingose Baltijos šalyse gali ir skirtis.
