Negana to, pasipiktinę po daugiau nei devynių valandų kelionės keliautojai su tokiu pat scenarijumi susidūrė grįždami atgal į Lietuvą. Lietuvos geležinkeliai dėl sutrikimų kaltina Lenkijos vežėją. Neva šio traukiniai genda, o ne Lietuvos.
Asmenukėmis iš pirmosios kelionės į Varšuvą traukiniu prieš mėnesį dalinosi susisiekimo ministras Marius Skuodis. Džiaugėsi naujomis galimybėmis į vakarus ir iš jų keliaujantiems lietuviams. Nuvykti traukiniu iš Vilniaus į Varšuvą keleiviui atsieina vos keliasdešimt eurų. Šio maršruto populiarumas milžiniškas.
Tiesa, kelionė trunka beveik 9 valandas. Tokie persėdimai patogūs ne kiekvienam keliaujančiajam: „Iš Palangos važiuojam... į Varšuvą. Labai nepatogu, bet dar nepatogiau su autobusu.“
Tačiau kiti sako, kad tokių kelionių pasiilgo. Ir menki nepatogumai pakenčiami: „Oi, gerai. Labai daug vietos, patogu, galima pasnausti. Manau, kad neprailgs. Labai, labai smagu. Gera kompanija, tai galima ir pasikalbėti, žinote.“
Tačiau pastarosiomis savaitėmis į Lenkiją keliaujantys lietuviai ne kartą susidūrė su kur kas didesniais nepatogumais, nei kartą pakeisti traukinį. Atrodytų, įprasta kelionė – Mockavos geležinkelio stotyje keleiviai turi persėsti į lenkišką traukinį.
„Mes nuvažiavome visai sėkmingai iki Mockavos stotelės ir nuo ten sužinojome... Aišku, žinojome, kad teks keisti traukinį, bet nežinojome, kad bus nesklandumų. Mus persodino į autobusą“, – pasakoja maršruto į Varšuvą keleivė Lina Vyšniauskaitė.
Kaip paaiškėjo, pasienyje sugedo lenkiškas traukinys. Todėl keleiviai pusę valandos laukė kito transporto. Du autobusai juos 200 kilometrų beveik tris valandas vežė iki Balstogės. O iš ten jau vėl traukiniu į Varšuvą. Iš Varšuvos po trijų dienų grįžtančiai Linai istorija pasikartojo – vėl persėdinėti į autobusus ir dalį kelio dardėti jais.
„Mes truputį pavažiavome, kokias 2–3 stoteles ir traukinys stovėjo dvidešimt minučių. Bet realiai, nekreipėme jau dėmesio. Aš atsiverčiau knygą, pradėjau skaityti, galvojau ar taip, ar taip 7–8 valandos, įsipatoginau. Ir pranešė, kad dėl gedimo mūsų kelionė vėl bus tęsiama autobusu“, – sako L. Vyšniauskaitė.
Tiesa, į pirmąjį autobusą lenkams pavyko sutalpinti tik dalį keleivių. Kiti buvo priversti porą valandų laukti dar vieno autobuso. Keliones organizuojantys Lietuvos geležinkeliai pripažįsta, kad į Varšuvą keliaujantiems jų klientams kyla nesklandumų ir nepatogumų kelionėse. Tačiau aiškina, kad tai Lenkijos atsakomybė.
„Techniniai iššūkiai kyla. Natūralu, transporto sistemoje tai įvyksta. Kas įvyko praėjusią savaitę, tai sugedo traukinys lenkų. Todėl kolegos užsakė du autobusus, kad tuos keleivius atvežtų į Mockavos stotį, kur laukė mūsų traukinys“, – aiškina „LTG LINK“ generalinis direktorius Linas Baužys.
Vis dėlto, kodėl traukiniai sugedo, ir ne vieną kartą, nedetalizuoja.
Traukiniu keliavusi Lina pasakoja, kad grįžtant atgal iš Lenkijos į Lietuvą, šeimai teko išsiskirti ir važiuoti atskirais autobusais. Beje, po pirmojo autobuso, antrasis atvyko po beveik dviejų valandų, nes stojo kiekviename kaimelyje pasiimti kitų keleivių.
„Tai va, mes patekome į turistinį, tai greitai nuvažiavome į Mockavą. Bet Mockavos stotelėje jau sulipę į Lietuvos traukinį turėjome laukti antrojo autobuso, kuris buvo maršrutinis. Tai va, mano vyras pateko į tą maršrutinį. Toks stumdymasis buvo, nes truputį trūko tos komunikacijos. Mes lenkiškai nekalbame, jie nelabai ir angliškai bandė. Vieni per kitus sužinojome kas kur“, – kalba L. Vyšniauskaitė.
Lietuvos geležinkeliai sako, kad nepatenkinti keleiviai gali kreiptis dėl kompensacijos.
„Tai Europos Sąjungoje, kai dėl vėlavimo, ar tai trunka valandą, ar daugiau, keleiviai kreipiasi į vežėją, tikėdamiesi kompensacijos. Ir paprastai ta kompensacija yra sumokama – dalis bilieto yra grąžinama. Aš turbūt galiu pasidžiaugti, kad kai aš pats keliavau, tai kelionė buvo sklandi“, – sako L. Baužys.
Ministrui kelionė pasisekė sklandžiai, tačiau kitus keleivius, turėjusius persėdinėti į autobusus ministras guodžia – esą dėl gedimų kalti lenkai ir jų visiems pasitaiko.
„Deja, kad galiu tik apgailestauti, kad genda ir technika. Paskutiniai įvykiai buvo Lenkijos pusėje, net ne Lietuvos pusėje. Kur mes didelės įtakos neturime. Aš jau tikiuosi, kad situacija gerokai pagerės šių metų pabaigoje, kada traukinys važiuos be persėdimų nuo Kauno. Tai keliaujant iš Vilniaus mums reikės perlipti tik Kaune. Sutrumpės trukmė ir gal tai leis išvengti tų situacijų“, – teigia M. Skuodis.
Nuo praėjusių metų pabaigos traukinių reisai iš Lietuvos į Lenkiją ir atgal kursuoja kasdien.
