Bet to patikrinti kol kas neįmanoma – Muitinės departamentas vis dar nuo visuomenės slepia, kiek pastaruoju metu iš viso buvo įvežta trąšų iš Baltarusijos į Lietuvą.
Paaiškėjus, kad į Lietuvą įvežamos karbamido trąšos iš sankcionuotos Lukašenkos valstybinės įmonės „Grodno Azot“, politinės atsakomybės klausimą jau pradėjo kelti opozicija.
„Skuodis turėtų būti tas pirmas ministras, kuris turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę ir labai aiškiai įvardinti, kad šitas sektorius jam per sudėtingas“, – teigia Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Visų pirma yra ministro Skuodžio klausimas, nes iš tiesų „Lietuvos geležinkeliai“ jau ne pirmą kartą daro labai reikšmingas klaidas, mes turėjome praėjusią vasarą, turime dabar, turime geležinkelių skandalą dėl įrangos, kuri priklausoma nuo Rusijos“, – kalba Seimo narė Agnė Širinskienė.
„Lietuvos geležinkeliai“ vakar gyrėsi, kad 15 vagonų sąstatą, su beveik 800 tonų trąšų, jie sulaikė savo iniciatyva, tačiau nutylėjo, kad dar daugiau tokių krovinių jie aptarnavo – nuvežė ten, kur reikia. Kaip informavo „Lietuvos geležinkeliai“, vien šį sausį buvo pervežti 62 vagonai su trąšomis iš Baltarusijos, o vasarį – 67.
„Ministerija, aš ir visos kitos institucijos yra padariusios viską, kas yra įmanoma, kad sankcijų apėjimo nebūtų... — Bet jis buvo. — Jis buvo ir aš neatmesiu, kad jis gali bet kada būti. – Atsistatydinti nesvarstote? — Ne, tokio svarstymo neturiu“, – tvirtina M. Skuodis.
„Ministras turi ir premjerės ir valdančiosios koalicijos pasitikėjimą, tai, kai opozicija bus valdantieji, galės skirstyti tuos ministrus, kurie jiems labiau patinka, dabar yra taip“, – teigia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Premjerė Ingrida Šimonytė sankcijų apėjimo temos apskritai nekomentuoja, o Skuodis aiškina, kad visiškai įgyvendinti sankcijas yra neįmanoma.
„Neįmanoma užtikrinti, niekas negali užtikrinti, kad kažkas dar kažkur nepralys“, – tikina M. Skuodis.
„Tarptautinėje arenoje mes labai daug ir garsiai principingai reikalaujame ir naujų sankcijų, ir išimčių įvairiausių naikinimo, ir panašių dalykų, tačiau kita ranka, pas save namie nesugebame susitvarkyti su esamom sankcijom ir nesugebame padaryti taip, kad esamos sankcijos veiktų“, – sako A. Mazuronis.
Kritikos strėlės sminga ir į muitinę, kuri tikrina kiekvieną iš trečiosios šalies į Lietuvą įvežamą krovinį. Finansų ministrė, kuriai pavaldūs muitininkai, kol kas nedrįsta vertinti jų darbo.
„Šiuo metu esu paprašiusi tiesiog papildomos informacijos ir kol tos papildomos informacijos neturiu, kaip minėjau dėl srautų, dėl priemonių, kurių buvo imtasi, man atrodo šiandien vertinti yra šiek tiek ankstyva“, – kalba Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tačiau muitininkai visuomenei neatskleidžia, kiek trąšų iš Baltarusijos buvo įvežta į Lietuvą. Neatsakė į tai nei vakar, nei šiandien. Ministras Skuodis sako, kad tai vienetiniai atvejai.
„Jeigu kažkas pralindo vieną kartą, net jeigu pralindo antrą kartą, tai trečią kartą nepralys“, – tikina M. Skuodis.
Bet tikslios informacijos nesako ir jis.
„Aš ją turiu bendrą, aš dabar negalėčiau įvardinti skaičiaus, nes bijau suklysti“, – sako M. Skuodis.
Tiek Skuodis, tiek ir Skaistė sako apie tokią trąšų schemą sužinoje tik vasario viduryje iš žiniasklaidos, nors vakar geležinkelių atstovas pripažino, kad apie tai geležinkeliai ir muitinė informaciją turėjo jau metų pradžioje.
„Ministras pats ar kažkas negali įlysti į konkrečias įmones ir pasižiūrėti, kas kažką daro. Ministro pareiga, kaip ir visų institucijų pareiga, užtikrinti, kad sistema veiktų, ir noriu pasakyti – sistema veikia“, – teigia M. Skuodis.
„Mes lipame ant to paties grėblio kiekvieną kartą, kai kas nors naujo nutinka su sankcijomis, nes neturime iš esmės kas prisiimtų mūsų Vyriausybėje atsakomybę už sankcijų įgyvendinimo kontrolę“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė.
Dabar siūloma keisti ir tvarką, kad ne muitininkai turėtų įrodytų gudrybes, o patys verslininkai įrodinėtų, kad nieko blogo nedaro.
„Įmonės, kurios importuoja produkciją, jos turi įrodyti, kad prekės nėra pagamintos toje sankcionuotoje įmonėje, šiuo atveju „Grodno Azot“, tokiu atveju, būtų užtikrinta, kad tos prekės atkeliauja iš kitų trečiųjų šalių, o ne iš Baltarusijos sankcionuoto gamintojo“, – kalba G. Skaistė.
Tiek muitinė, tiek ir ministrai nurodo, kad bandymų apeiti sankcijas pasitaiko nuolatos, bet didžioji jų dalis neva užkardomi.
