Iš tokių savišalpos fondų žemdirbiai esą gautų ir priedus iš europinės paramos. Tačiau daugybė ūkininkų į tokius fondus žvelgia nepatikliai – baiminasi, kad ne tik negaus paramos, bet dar ir praras savo pinigus.
Kritus pieno supirkimo kainoms Pamario ūkininkai skundžiasi nebegalintys išsilaikyti ir jie priversti mažinti savo melžiamų karvių bandas. Perpus sumažėjus pieno supirkimo kainoms, žemdirbiai nebeatgauna pinigų, išleistų karvėms išlaikyti. Pustrečio šimto melžiamų karvių turintis ūkininkas Kazimieras reikalauja bent trečdaliu didesnių kainų nei dabar.
„45 centai turėtų būti, dabar gaunu 29 centus. Kainuoja panašiai savikaina 34 centus. Blogiausia, kad šiemet baigiau projektą, kainavo virš 1 mln., robotus pastatėm, rekonstravom fermas. Banke 0,5 mln. skolos, palūkanos 3 kartus padidėjo, buvo 0, dabar 6 proc. palūkanos“, – sakė ūkininkas Kazimieras Gudžiūnas.
„Gamybos kaštai nepadengia savikainos, 10 centų vykdo ūkininkai į minusą, ūkininkai nevilty, rengiasi ūkius likviduoti“, – teigė Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.
Ūkininkas norėtų viską mesti, bet skundžiasi patekęs į spąstus – mat reiktų grąžinti pusės milijono eurų paskolą ir europinę paramą. Tad reikalauja premjerės Šimonytės kompensacijų.
„Išeitis – ministrą nuimti, kuris nieko nesprendžia, kenkia ūkininkams, Lietuvai. Jei bus ministras, kuris atstovės žemdirbius, nueis pas premjerę“, – sakė K. Gudžiūnas.
Prieš pusantros savaitės į Vilnių suvažiavę iš visos šalies ūkininkai nusivylė Žemės ūkio ministerijoje vykusiomis derybomis dėl pieno supirkimo kainų, tad grasina naujais protestais, kol negaus iš valdžios piniginių kompensacijų.
„Planuojam, visoj respublikoj pieną dalinsim. Atvešim prie Seimo pienovežį. Miesto žmogus turi paragauti tikro natūralaus pieno“, – kalbėjo Pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.
Žemės ūkio ministras ragina ūkininkus apsisaugoti nuo panašių krizių pačius ir nebeprašyti biudžeto pinigų. Valdininkai siūlo ūkininkus steigti savanoriškus rizikos valdymo fondus. Juose sunkiems laikams ūkininkai kauptų pinigus, fondas juos dar ir mėgintų padidinti investuodamas, o išmokas padidintų dar ir europinė parama.
„Tai būtų savišalpos fondas, dalyvauja ūkininkas, iškilus rizikai iki 70 proc. prisidėtų valstybė per kaimo plėtros programą“, – sakė Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.
Perdirbėjai, anot jų atstovo, rizikos fondui neprieštarauja, tačiau savo pinigų į jį įnešti nesirengia.
„Fondas kaip draudiminis, žmogus susimoka – gauna draudimą. Perdirbėjai fonde nedalyvautų, jokių išmokų negalėtų gauti. Fondas – žemdirbiams“, – teigė „Pieno centro“ vadovas Egidijus Simonis.
O štai ūkininkų nuomonių yra įvairių – vieni svarsto fonduose pinigus kaupti, kiti gi į juos žvelgia nepatikliai matydami, kaip pastaruoju metu būsimų pensininkų pinigai nuvertėjo pensijų fonduose:
„Gali būti, kad fondą kooperatyvo rėmuose įkursime. Turime gamintojų organizaciją, 3 kooperatyvai. Kalbėjome su „Pienas.lt“, jie irgi svarsto galimybę“, – kalbėjo kooperatyvų asociacijos pirmininkas Jonas Kuzminskas.
Kitas ūkininkas jam nepritaria: „Į tą fondą mes investuosime, kad uždirbtume daugiau pinigų. Jei per 3 metus ūkis nepatirs 5 proc. nuostolių, tada įjungs mechanizmą ir tau išmokės. Čia normalu? Iš mano pinigų jie kažkur investuos. Pensijų fonduose ką uždirbo? Nieko, pas visus nuliai stovi. Tas pats bus ir su rizikos fondu. Jie gali mums atvažiavę smegenų nepudrinti.“
Ūkininkų organizacijos toliau reikalauja 40 milijonų eurų kompensacijų ir perspėja, kad kuo ilgiau vyriausybė temps laiką, tuo dažniau bankrutuos vis daugiau smulkių ir vidutinių pieno gamintojų. Pernai iš 14 tūkst. pieno gamintojų 2 tūkst. esą jau užsidarė.
