Ministrą jis ragina greičiau padėti ūkininkams išgyventi žemų pieno supirkimo kainų krizę. Tačiau Navickas toliau ragina ūkininkus kooperuotis ir laukti europinių pinigų. Net ir Prezidentūroje neišgirdę konkrečių paramos planų, ūkininkai grasina nesibaigiančiais protestais.
Prie Panevėžio turgaus toną pieno atsigabenusi Radviliškio rajono ūkininkė Gabija pasakoja supirkėjui pieną parduodanti po 27 centus už litrą, tai yra perpus pigiau nei pernai. Moteris tvirtina palaikanti protestuojančius ūkininkus, nemokamai dalinančius pieną gyventojams, tačiau norėdama išlaikyti 70 karvių, priversta už pieną iš miestiečių jau prašyti pinigų.
„Nusistatėme bendrą kainą 1 euras. Iš jo 21 proc. valstybei, nes pardavimai bus užpajamuoti. Kitaip negalim. Kas lieka – mums, susideda kelionė, darbas, priežiūra bačkelės, laikas stovėti turguje dalinti pieną“, – sako ūkininkė Gabija.
Dalis panevėžiečių sutinka susimokėti ūkininkei, kad padėtų išgyventi sunkmetį, tačiau kai kurie svarsto, kad euras už litrą brangoka:
„Šį kartą aukosiu ūkininkams, 10 eurų už 10 litrų.“
„Po eurą brangu, kai aš viena.“
„Ką aš čia eurą mokėsiu, jei yra ten, pigiau padarė parduotuvėj.“
„Normalu, ne toks pienas kaip parduotuvėj, normalu po eurą.“
O butelį pieno nusipirkęs parduotuvėje, žemdirbių atstovas Jonas Kuzminskas neša prezidentui Gitanui Nausėdai. Ūkininkas stebisi, kodėl šis lietuviškas pienas, išvežtas į Lenkiją, ten perdirbtas ir supilstytas, grąžintas į mūsų šalies parduotuves kainuoja beveik perpus pigiau už supilstytą Lietuvos įmonėse.
„Parduodam į Lenkiją pieną, gaunam geresnę kainą, tas pats pienas atsiduria Lietuvoje lentynose pigiau negu lietuviškas. Kas gali tokį dalyką paaiškinti?“, – kalba J. Kuzminskas.
Nusivylę praėjusios savaitės derybomis Žemės ūkio ministerijoje, ūkininkai ieško užtarimo Prezidentūroje. Ten susėdę su ministru, perdirbėjų ir prekybininkų atstovais vėl tarėsi, kaip išbristi iš pieno krizės. Prezidentūros nuomone, vyriausybė turi skirti kompensacijas bankrutuojantiems ūkininkams ir kritikuoja žemės ūkio ministrą Navicką, kad šis trečią mėnesį ignoruoja ūkininkų reikalavimus.
„Reikia konstatuoti, kad greitis judėjimo nėra pakankamas. Ypač, jei iš ES būtų neigiamas atsakymas dėl pagalbos suderinimo, reiškia nacionalinės priemonės jau turėjo būti ant stalo paruoštos“, – tvirtina prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovič.
Ministras teisinasi dar mėginantis kartu su latviais pinigų išprašyti iš Europos Komisijos žemės ūkio krizėms skirto fondo.
„Atsakant į priekaištą dėl greičio, mes norime labiau ją spręsti per paramą, kuri judėtų link struktūrinių pokyčių, kooperacijos“, – kalba žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Net ir prezidentūroje nesulaukę konkrečių pagalbos planų, ūkininkai toliau reikalauja 40 mln. eurų padengti nuostoliams, kuriuos jie šiemet patiria pieną parduodami pigiau už savikainą ir grasina naujais protestais. Antraip grasina į Vilnių važiuoti jau ne su pienovežiais, o su traktoriais.
„Jei spręs, kad Šimonytė priimtų, išdėstom, pasakom taikiai, gražiai. Jei mūsų negirdės, mes jų nematysim, tai kokia šneka? Traktoriai išvažiuos, jei nespręs“, – kalba Pieno gamintojų sąjungos pirmininkas Jonas Vilionis.
Kompensacijų iš vyriausybės prašant pieno gamintojams, paramos vis garsiau reikalauja jau ir paukštininkystės verslininkai. Paukščių gripo ir energetinės krizės nustekenti vištienos ir kiaušinių gamintojai tvirtina balansuojantys ant bankroto ribos ir reikalauja skubiai bent 5 milijonų eurų.
„Bus bankrotai, ar gal smulkesni ūkininkai užsidarys, pereis į kitas veiklas, ką matome pienininkystėje, o stambais įmones reikės parduoti“, – tikina Paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.
Lietuvos paukštynų šeimininkai užsimena, kad Vyriausybė ruoštų ir didesnes paramos sumas. Pavyzdžiui, 60 milijonų eurų esą prireiks paukštynams įrengti vištoms geresnes laikymo sąlygas – kraiką, mat prekybininkai užsimoję po poros metų, tai yra dviem metais anksčiau nei reikalauja ES, nebepriimti į lentynas narvuose laikomų vištų kiaušinių.
