Lietuvos pajūris ilgas nebent iš paukščio skrydžio. Jis nesiekia nė šimto kilometrų, tad kiekvienam šalies gyventojui tenka vos po kiek daugiau nei 3 centimetrus pajūrio. Ši griežtai saugoma teritorija dabar atsidūrė liberalo Simono Gentvilo ir grupės kitų įvairioms partijoms priklausančių Seimo narių taikiklyje. Kadangi įstatymai čia smarkiai riboja statybas ir įvairius tvarkymo planus, jie norėtų šią zoną sutrumpinti nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto šiaurinės ribos, o ne iki uosto šiaurinio molo, kaip yra dabar. Taip pat iš pajūrio zonos išbraukti urbanizuotas Kuršių nerijos vietoves. Neva, dabartinės taisyklės šiose vietose neleidžia įgyvendinti svarbių projektų, skirtų įkvėpti daugiau gyvybės regionui.
„Dviračių takai, naujos mokyklėlės vaikams, socialinis būstas atkurti kultūrinio paveldo objektai, tokie kaip smuklės kalva ir smuklė šalia senosios perkėlos Klaipėdoje, „Standhalle“ restoranas ir viešbutis šalia gelbėjimo stoties. Tie patys gamtosaugininkai ir paveldosaugininkai, jie paišo, kad reikėtų tą atkurti, bet štai yra įstatymas, kuris draudžia", – kalbėjo liberalas Simonas Gentvilas.
Pasak S. Gentvilo ir kitų pataisas siūlančių seimūnų, pokyčių neva nori tiek Klaipėdos, tiek Neringos savivaldybės. Pritaria ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas neva dėl pajūrio juostos, į kurią patenka visa Kuršių nerija, negalintys plėtoti jokių projektų, kuriems jau gautos ir europinės lėšos.
„Turi būti išeita iš tos aklavietės, kuri yra ir toje pačioje Neringoje, dabar matome, niekas nevyksta, nors yra kai kurių projektų griuvėsiai dar nuo sovietmečio", – situaciją komentavo konservatorius Kazys Starkevičius.
„Turėtume būti adekvatūs, saugoti gamta, bet tuo pat besaugodami ją nepaversti esančių ir ūkio subjektų, veikiančių, galvojančių apie perspektyvą tose zonose apie gyventojų sąlygas, įkaitais viso to", – šnekėjo socialdemokratė Irena Šiaulienė.
Pataisos siūlo Neringoje leisti statyti ir naujus statinius, praplėsti vandens ūkio ar uostų reikmėms reikalingų statinių statybą, tačiau tik ten, kur jau dabar išsiplėtę gyvenvietės ir infrastruktūra. Teritorijoje, kuri sudaro 5 procentus Neringos. Pasak mero Dariaus Jasaičio, pataisos būtinos, nes šiuo metu net naujo šaligatvio ar vandentiekio nutiesti negalima:
„Šiai dienai, jeigu formuluotė lieka tokia kokia yra, nauja statyba negalima. O Naujos statybos rūšių yra be galo daug. Tai Neringa stovi mirties taške, tiek teniso kortai stovi uždari, tiek visi kiti.“
Pajūris tarp Melnragės ir Girulių, pasak S. Gentvilo, jau seniai Klaipėdos miesto plėtros planuose. Išbraukus šią teritoriją iš pajūrio zonos, miestas galėtų pagaliau priartėti prie jūros:
„Turime sukurti ir miestiečiams sukurti patogumą prieiti. Tai neturi būti teritorija su absoliučiai laukiniais paplūdimiais be reikalingų nuotėkų, kanalizacijos ir higienos tinklų.“
Tačiau Aplinkos ministerija seimūnų įstatymo pataisoms nepritaria, neva sutrumpinus pajūrio juostas čia vietoj dviračių takų ir mokyklėlių atsirastų galimybė ant kopų statyti ir viešbučius ar privačias vilas.
„Matome tam tikrą grėsmę, kad būtų interpretuojama skirtingai, vien žmonių geros valios neužtenka, kalbu apie savivaldybių ar kitų institucijų, kurios turėtų galbūt tam tikrą interesą, kur atsirastų vėlgi nelegalios statybos, vėl tam tikra priešprieša visuomenėje ir galiausiai visiems nuostoliai", – tikino ministras Kęstutis Mažeika.
Pasak K. Mažeikos, Seimo narių įstatymo pataisose nėra užtektinai saugiklių reguliuoti naujas statybas, o Neringoje, nuo sovietmečio dūlančių pastatų, laukiančių renovacijos ir investicijų, netrūksta ir taip:
„Juolab, kad ta teritorija yra saugoma UNESCO, tai būtų tam tikrų keblumų ir būtent vykdant tarptautinius įsipareigojimus.“
Seimo nariai, sako, Vyriausybei atmetus jų siūlymą, pakeitimus, leisiančius naujas statybas ir infrastruktūros plėtrą pajūrio zonoje, sieks keisdami kitus tesės aktus.
