Tautiečiai per metus vis dar išmeta po 60 kilogramų maisto, o per šventes produktų atliekų padaugėja trečdaliu.
Nors taupymo sumetimais sostinės Rotušės aikštė šiemet liko be kalėdinės eglutės, žaliaskarė visgi sužibo. Tiesa, ji nei žalia, nei labai įmantri ir tikrai nedidelė – vos 42-iejų centimetrų aukščio. O pagaminta ji iš medinių šaukštų ir šakučių.
„Ši maža eglutė skirta tam, kad atkreiptume dėmesį į didžiulę, milžinišką maisto švaistymo problemą. Mažinkime tas vartotojiškas Kalėdas, taip pat nemažindami šventinio džiaugsmo, prasmės“, – kalba „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Pasak akcijos iniciatorių „Maisto banko“, prieš šventes varžytis reikia ne eglučių ir ne maisto porcijų dydžiais, o susitelkti į gerus darbus ir dėmesį vieni kitiems. Maisto gausa ant stalų esą ne tik neįprasmina švenčių, bet ir ženkliai pagausina atliekų kiekius.
„Per šventes Lietuvoje, rodo apklausos, dar trečdaliu žmonės padidina maisto švaistymą“, – teigia S. Gurevičius.
Kaip teigia „Maisto banko“ vadovas, tautiečiai į maisto švaistymo problemą nekreipia tiek dėmesio, kiek galėtų.
„Deja, maisto švaistymas nesikeičia Lietuvoje iš esmės. Vidutiniškai žmonės Lietuvoje iššvaisto daugiau nei 60 kg maisto per metus. Tiek maisto sutalpintume visoje vonioje“, – sako S. Gurevičius.
Aplinkosaugos temų tinklaraštininkė Teodora Morazienė pabrėžia, kad žmonėms užtektų į parduotuvę eiti su produktų sąrašu rankose.
„Apskaičiuoti, kiek laukiate svečių, kiek žmonių sės prie stalo, apskaičiuoti, kiek suvalgoma maisto, gal tikrai ne visas valgomas. Taip, 12 patiekalų, bet nepamirškime, kad į juos įeina ir kūčiukai, ir duona, ir kisielius“, – kalba T. Morazienė.
Išmesdami nesuvalgytą maistą žmonės ne tik be reikalo švaisto pinigus, bet ir skatina klimato atšilimą.
„Maistas, pakliuvęs į sąvartynus, pūva ir skleidžia kenksmingas metano dujas, kurios yra vienos iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o jos yra vienos iš klimato kaitos sukėlėjų“, – tvirtina T. Morazienė.
Ką apie maisto suvartojimą šventiniu laikotarpiu mano gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Turbūt reikia atsigręžti nuo vartotojiško lūžtančio stalo ir kitą prasmę suteikti Kalėdoms ir šventėms. – Gal ir pati susimąstysit? – Aš jau daug metų apie tai kalbu artimųjų rate.“
„Kurie mąsto, tie mąstys. Kurie ne – nekreips dėmesio. Net neabejoju, jiems tiesiog nėra skirtumo.“
Patys tautiečiai tikina, kad be dvylikos patiekalų per Kūčias ir gėrybių gausos Kalėdų dieną neapsieina:
„Norisi, kad nuotaika būtų šventiška ir stalas būtų papuoštas, visko pilna būtų.“
„Nemažai ruošiu, nemažai. – Kodėl? – Nes vaikai atvažiuoja, iš toli atvažiuoja.“
„Gaspadinė kiek sveikatos turi, tiek ir padaro.“
Visgi, neprisipirkti per daug šiemet skatina ne tik augantis sąmoningumas, bet ir įsišėlusi infliacija:
„Stengiamės mažiau, kad nebeliktų. Tikrai per daug būdavo seniau. Kai brangu, skaičiuojam po truputį.“
„Kam mėtyti. Būdavo, kad išmetam, išmetam. O dabar skaičiuojam ir galvojam.“
„Suvalgom, tiek neprisidarom, kad liktų išmetimui.“
„Tikrai maisto nemėtome.“
„Ne visada viską. Bet yra ir katytė, ir šuniukas. Reikia, kad ir jiems liktų.“
O jei maisto visgi prisiruošėte per daug, jam yra ir kitų kelių nei šiukšliadėžė: „Jeigu lieka, daugiabučiam gyvenu, yra žmonių, kurie neturi, ką per Kūčias valgyti. Žinokit, gražiai sudedu į indelius, nunešu, laiptinėj prie lango padedu. Nueik po kelių minučių – nieko nebėra.“
Anot apklausų, dažniausiai lietuviai maistą išmeta būtent po švenčių. Net trečdalis šaldytuvo turinio atsikrato, nes tiesiog užmiršta, ką jame pasidėjo.
