simonas gurevičius

Lietuvoje sužibo dar viena Kalėdų eglutė, tiesa, ji neketina įsitraukti į jokius eglių grožio karus. „Maisto banko“ savanoriai Vilniaus Rotušės aikštėje įžiebė mažutę, vos 42-iejų centimetrų, eglutę iš stalo įrankių, kuri ragina žmones „mažinti“ ir Kalėdas – per šventes nešvaistyti maisto, neprisipirkti jo tiek, kad tektų išmesti. Tautiečiai per metus vis dar išmeta po 60 kilogramų maisto, o per šventes produktų atliekų padaugėja trečdaliu.

Šūkį „Lietuvoje gyventi gera“ gaubia negailestinga statistika. Siaučianti infliacija ir didėjančios kainos smarkiai „nuskausmina“ kas penktą ant skurdo ribos arba visiškame skurde atsidūrusį tautietį. Kas devintam Lietuvoje trūksta maisto – paramą maistu teikiančios organizacijos skaičiuoja sparčiai išaugusį pagalbos poreikį. „Dažnu atveju žmogaus portretas, kuriam reikalinga pagalba, nėra stereotipinis“, – naujienų portalui tv3.lt teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Maisto kainoms augant it ant mielių norinčiųjų dalytis produktais su skurstančiais šiemet – mažiau. Tad kai kurie, pavyzdžiui, prie maldos namų esantys socialiniai centrai skundžiasi per „Maisto banko“ akcijas surinkę negendančių maisto produktų ar higienos priemonių perpus mažiau nei pernai. O ir paaukoti žmonės gali kur kas pigesnius produktus nei aukodavę ankstesniais metais. Tad apie kavą ar gardesnę arbatą skurstantieji, pavyzdžiui, senjorai, gali tik pasvajoti.

Per metus dešimt tūkstančių daugiau tautiečių, prašančių maisto. Tokią liūdną statistiką skelbia paramos organizacijos. Dėl išaugusių energijos kainų, pabrangusių maisto produktų, senjorai prašo į namus atnešti net duonos kepaliuką. Daugėja ir vaikų dienos centruose, kuriuose mažieji gali ir nemokamai pavalgyti, gauti šiltus, dar garuojančius pietus, ir užsiimti popamokine veikla, kuriai skirti lėšų vargstančios šeimos tiesiog neišgali.

Lietuvoje vis labiau populiarėjanti Helovino šventė patinka ne visiems: ji ne juokais pykdo ne tik dvasininkus, bet ir senosios kultūros atstovus. Kurie sako, kad tai keltų šventė visiškai prieštaraujanti lietuviškai kultūrai ir tradicijoms, neva per Heloviną vejame savo mirusių artimųjų vėles, o jau per Vėlines skubame degti žvakes ant tų pačių mirusiųjų kapų.

Šalyje skursta kas penktas lietuvis, o pilnavertiško maisto negauna kas 9. Pagelbėti tiems, kuriems reikia labiausiai, lietuvius kviečia „Maisto bankas“. Organizacijos savanoriai su vežimėliais jau laukia lietuvių šimtuose parduotuvių ir kviečia dalintis ilgo galiojimo produktais – kruopomis, konservais, miltais, aliejumi. 23-ejų Miroslavas „Maisto banke“ savanoriauja 8 metus. Kadaise jis pats su šeima „Maisto banke“ gaudavo būtiniausių produktų.

Rekordiškai pakilusios energetikos, maisto ir būtinų prekių kainos į skurdo spąstus įstumia vis daugiau žmonių. Apie 200 skurstančių lietuvių jau rikiuojasi eilėse gauti maisto prekių krepšelius su konservais, kruopomis, kitais lėtai gendančiais produktais. Pasak nepasiturinčiuosius gelbstinčių organizacijų, neišgalinčių nusipirkti net būtiniausio maisto ir susimokėti už brangstančius energetinius išteklius, ateina vis daugiau. O ties absoliutaus skurdo riba gyvena beveik 4 procentai lietuvių.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse mokiniai ir jų tėvai jau supuolė į turgelius ieškoti gražiausių žiedų mokytojams. O gėlių kainos tėvus verčia iš koto. Štai populiariausios rugsėjo pirmosios gėlės – kardeliai palyginus su pernai pabrango maždaug trečdaliu. Tad kai kurie tėvai taupydami perka po vieną kardelį, kuris Vilniuje kainuoja apie 2 eurus. Tiesa, kai kuriose mokyklose mokytojai gėlių išvis negaus.

Augančios kainos smaugia vis daugiau tautiečių ir toliau didina skurdą. Pabrangus praktiškai viskam, žmonės skaičiuoja, ką gali nusipirkti ar už ką gali susimokėti, o už ką jau nebe. Paramos organizacijos pastebi, kad tenka padėti vis didesniam žmonių ratui. Tačiau didžiausias nerimas dėl ateities: karui Ukrainoje nesibaigiant, kainos dar šoks į viršų. Šilumos ir elektros tiekėjai spėja, kad per kelis mėnesius skolininkų dar padaugės.

Į Lietuvą plūstant karo pabėgėliams iš Ukrainos, Lietuva imasi papildomų paramos ukrainiečiams priemonių. Jau kitą savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks siūlymą skirti paramą ukrainiečius apgyvendinusiems lietuviams. Taip pat bus organizuojama milžiniška paramos ukrainiečiams rinkimo akcija, jiems bus suteikiamos maisto kortelės.

Vis dar retai susimąstome, kiek maisto išmetame per metus ir kokį poveikį tai daro aplinkai. Menininkės Jolitos Vaitkutės sukurta instaliacija „Foodprint“ primena, kad pernelyg dažnai išmetame produktus, kuriuos dar galėtume suvartoti. Arba tiesiog atiduoti tiems, kam maisto paprasčiausiai trūksta, rašoma pranešime spaudai. Meninei instaliacijai „Foodprint“ sukurti Jolita Vaitkutė panaudojo savo pačios piršto atspaudą.

Nuo 2020 m. liepos 20 dienos visose prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse startuoja „Kietaviškių gausa“ socialinė akcija „Kiek pomidorų perki, tiek jų dovanojame „Maisto bankui“. Kartu kviečiame pirkti akcijos ženkliuku pažymėtas produktų pakuotes. Kiek tokių pakuočių bus nupirkta, tiek užaugintų daržovių bus padovanota „Maisto banko“ globojamiems nepasiturintiems.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl užrašo ant Kauno choralinės sinagogos iškabos „Heil Hitler“, šlovinančio nacių Vokietijos lyderį Adolfą Hitlerį. „Įvykis užregistruotas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – BNS šeštadienio vakarą sakė policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis. Pasak jo, tyrimas pradėtas dėl neapykantos kurstymo. Už tai numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kas penktai šeimai Lietuvoje gresia skurdas, kas septintas šalies gyventojas maitinasi skurdžiai, tai rodo oficialūs Statistikos departamento duomenys. Siekdamas prisidėti prie skurdo mažinimo šalyje, „Maisto bankas“ spalio 25-26 d. pradeda jau tradicine tapusią rudeninę akciją – jos metu siekiama surinkti kuo daugiau paramos ilgo galiojimo maisto produktais socialiai pažeidžiamiems Lietuvos gyventojams.

Vilniaus žydų bendruomenės valdybos narys Simonas Gurevičius inicijavo peticiją dėl naujos Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininko rinkimų tvarkos. Peticijoje reikalaujama, kad būtų palikta anksčiau taikyta rinkimų tvarka. Buvęs ilgametis Lietuvos žydų bendruomenės direktorius S.Gurevičius BNS patvirtino ir pats kandidatuosiantis į LŽB pirmininko postą. Dokumente rašoma, kad likus mėnesiui iki žydų bendruomenės vadovo rinkimų pakeitus jų tvarką buvo sumažinta regioninių žydų galia.

Pareigūnai nutarė keistis informacija su Žydų bendruomenės nariais. Tuo metu, kai Žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius ir vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius skubėjo į Policijos departamentą susitikti su tyrėjais, pranešta, jog Panevėžyje įvykdytas dar vienas išpuolis prieš žydus. Trečiadienio rytą vandalai ištepliojo dažais paminklinį akmenį "Liūdinti žydų motina", pastatytą parke Sietyno gatvėje. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Premjeras Andrius Kubilius - vienintelis iš aukščiausių krašto vadovų turintis būrį visuomeninių konsultantų. Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir Seimo pirmininkei Irenai Degutienei neatlygintinai dirbančių patarėjų pagalbos nereikia. Valstybės vairą iš Valdo Adamkaus, kuriam patarinėjo 11 specialistų, perėmusi D.Grybauskaitė nusprendė atsisakyti tokios praktikos. "Prezidentė turi didelį būrį savo žmonių, su kuriais, esant reikalui, konsultuojasi.

Žydai neatmeta vilties, kad Vyriausybės grąžinama nacių atimto turto vertės dalis padidės, ir akcentuoja, jog kompensacijos holokaustą išgyvenusiems asmenims turi būti pradėtos mokėti kiek įmanoma greičiau, nepaisant ekonominės padėties. Seimą pasiekusiame įstatymo projekte numatyta, kad už prieškario metais turėtą turtą žydams bus kompensuota 128 mln. litų. Į šią sumą bus įskaičiuota ir dviejų pastatų Vilniuje vertė. Skaičiuojama, jog tai sudarys maždaug 30 proc. atimto turto vertės.

Lietuvos žydų bendruomenei grąžintas Kalvarijos sinagogų kompleksas, investavus į jį milijoną litų, paliktas griūti. Dar neseniai Kalvarijos gyventojai didžiavosi savo miestelio urbanistiniu palikimu, o ypač senosiomis žydų sinagogomis. Istorijos ir architektūros tyrinėtojai XVIII-XIX amžiuje statytą sinagogų kompleksą vadina vienu unikaliausių Lietuvoje. Todėl jas yra būtina išsaugoti ateities kartoms. Deja, šimtamečiams pastatams išsaugoti vien gerų norų neužtenka.

Ant Klaipėdos žydų bendruomenės pastato buvo užrašytas užrašas „Palestina. Žudyti žydus“ ir nupiešta svastika. Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius išplatintame pranešime teigia, kad didžiausia bausmė nesantaikos kurstytojams, jau ne pirmą kartą aprašinėjantiems Klaipėdos žydų bendruomenės pastato sienas, yra visuomenės pasmerkimas ir bendra kova už žmogiškąsias vertybes.

Pasipiktinimas antisemitizmo apraiškomis dviem žinomiems humoristams gali baigtis baudžiamąja byla. Anonimo per internetą paleistas senas vaizdo įrašas apie žydų rūkymą iš inkilo išplaukė į tarptautinius vandenis, rašo „Lietuvos žinios“. Žurnalistas Žalgiris (akt. Rimas Šapauskas) kalbina rusakalbį provincijos gyventoją Ačkariką (akt. Algis Ramanauskas-Greitai). Šis ant inkilo nupiešia Dovydo žvaigždę ir paskelbia tuoj įvykdysiąs „pogromą“ - išrūkysiąs žydus.

Jei reikėtų įvardyti daugiausiai dėmesio ir reakcijos spaudoje sulaukiančias Lietuvos aktualijas, žydų turto grąžinimo klausimas neabejotinai taikytų į pirmąjį trejetuką. Lietuvoje šią savaitę viešėjęs  Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktorius rabinas Andrew Bakeris susitikimuose su valdžios pareigūnais dar kartą priminė jų duotus pažadus dėl bendruomenės turto grąžinimo.

Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius sako besidžiaugiantis, kad nuo spekuliacijų žydų kapinių tema pereinama prie sprendimo jas įamžinti, tačiau pastebi, kad prieš imantis konkrečių darbų reikia nustatyti buvusių kapinių ribas. „Būtų gerai, kad galima būtų pereiti prie konkrečių įamžinimo darbų ir būtų jau nueita nuo tų spekuliacijų, kad žydai pretenduoja į šią teritoriją ar žydai nori atstatyti kapines.

Naktį į sekmadienį įvykdytas vandalizmo aktas prieš Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės būstinę. Sostinės centre esantis pastatas buvo apipieštas svastikomis, žydus niekinančiais užrašais, o greta jų - ir Lietuvos gediminaičių stulpais. Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius sakė manąs, kad vandalizmo aktą galima vertinti kaip išpuolį prieš visą Lietuvos visuomenę.

Tariamų žydų kapinių paieškos Vilniuje prie Koncertų ir sporto rūmų vakar baigėsi skandalu: žydų rabinai kumščiais puolė fotografą garsaus aktoriaus Sauliaus Balandžio sūnų Luką, po to susirinko savo daiktus ir dingo, rašo penktadienio "Respublika". Ankstyvą rytą vienai iš agentūrų dirbantis L.Balandis atvyko fotografuoti kasinėjimus atliekančių archeologų, kurių darbą prižiūrėjo Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto deleguoti rabinai.

Vakar prie Koncertų ir sporto rūmų žydų rabinų prižiūrimi lietuvių archeologai pradėjo menamų žydų kapinių paieškas. Tam reikalui premjeras Gediminas Kirkilas iš mokesčių mokėtojų kišenės lengva ranka skyrė 350 tūkst. litų.

Menamų žydų kapinių vietoje Vilniaus centre tyrimus vykdantys archeologai aptiko pirmuosius radinius. Radiniai, pasak specialistų, nekelia nuostabos, tačiau pažymima, kad apie radinius laiku nepranešę sostinės savivaldybei archeologai padarė procedūrinį pažeidimą. Žinios apie pirmuosius radinius kol kas prieštaringos. Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius trečiadienį žurnalistams sakė, kad archeologai tiriamoje teritorijoje jau rado kaulų.

Lietuvių liaudies Užgavėnių tradicijos žydams kelia prieštaringas mintis.Praeitą savaitę Rio de Žaneiro karnavalo metu kilo tarptautinis pasipiktinimas, kai buvo paskelbta apie sambos grupę, kurioje bus vaizduojamos nužudytos Holokausto aukos. Po Brazilijos žydų bendruomenės pareiškimo sambos grupei buvo neleista rengti pasirodymo. Tačiau panašias abejones kelianti šventė vyko ir mieste, kuris vadinamas Lietuvos Jeruzale.