Paskutinį kartą rudeninę žolę pjaunantys darbininkai svajoja apie 600 eurų „į rankas“, visgi tiek pinigų valstybės biudžete jiems neužderės ir pavasarį. Tačiau piniginės jiems pilnės labiau nei kitiems iš biudžeto gyvenantiems tautiečiams. Dabar už nekvalifikuotą darbą žmonės uždirba maždaug 470 eurų į rankas. Nuo sausio alga pasieks maždaug 530 eurų, nes didėja ir minimalus atlyginimas, ir neapmokestinamasis pajamų dydis.
„Bendroje sumoje MMA uždirbantis žmogus „į rankas“ gautų 65,24 eurais daugiau ir manome, kad tai būtų ženkli paskata grįžti į darbo rinką tiems, kurie abejoja, ar verta dirbti“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Maždaug pusšimčiu eurų – iki 490 – turėtų didėti ir pensijos su būtinuoju stažu.
Tačiau kam valdžios sprendimai neturės jokios apčiuopiamos naudos – tai uždirbantiems vos daugiau kaip vidutinę algą privataus sektoriaus darbuotojams, gaunantiems šiek tiek daugiau, kaip tūkstantį eurų „į rankas“. Taip atsitiko, nes Finansų ministerija nusprendė pakeisti NPD skaičiavimo tvarką – nors minimalią algą didina, neapmokestinamąjį pajamų dydį skaičiuoja pagal seną minimalaus užmokesčio dydį. Darbuotojų profsąjungos jau pyksta.
„Vidutinis mūsų atlyginimas nėra toks didelis, tai yra vidutinė žmonių klasė, kuri sąžiningai moka mokesčius. Ir juos visiškai „atrišti“ nuo mokestinės naštos gerėjimo būtų pakankamai klaidingas žingsnis“, – aiškina profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
Pagal ankstesnę formulę bent po papildomus kelis ar keliolika eurų per mėnesį, t.y., iki kelių šimtų eurų per metus, būtų gavę 300 tūkstančių tautiečių. Dabar jiems teks laukti nebent darbdavių malonės.
„Tikrai čia nėra labai gerai, tuo labiau, kad konservatoriai, liberalai atstovauja viduriniosios klasės interesą. Manau, ribą minimum galima užtikrinti 2 VDU lygmenyje. 1 VDU nėra dideli pinigai“, – teigia ekonomistas Boguslavas Gruževskis.
Ministrė aiškina, kad orientuojasi į mažiausiai uždirbančiuosius, o biudžetininkams algas esą ir šiaip kilstels papildomas pusė milijardo eurų iš biudžeto.
„Medikų, mokytojų, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui ir tai tikrai turės ženklų poveikį vidutines pajamas gaunančių žmonių darbo užmokesčiui“, – įsitikinusi G. Skaistė.
„Vidutiniškai kiekvieno mediko atlyginimas kitais metais padidės apie 6 proc.“, – atskleidžia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pedagogams nuo sausio atlyginimai turėtų didėti dešimčia procentų. Kiek mažiau, tačiau vis tiek augti jie turėtų kultūros ir meno darbuotojų, socialinės srities, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams.
„Mes visą laiką sakome, kad norėtume, kad atlyginimai didėtų darbdavių iniciatyva, bet ne biudžeto sąskaita. Jeigu didėja biudžeto sąskaita, mūsų pagrįstas klausimas – kas tą biudžeto skylę užkamšys? Gal kokie papildomi mokesčiai ir ant kokių pečių jie nuguls?“ – klausia profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
„Jokių mokesčių su šių metų biudžetu, be NPD keitimo, nesiūlome. (…) Ekonomika bus linkusi augti vidutiniu laikotarpiu tikrai, taip pat matome labai gerus skaičius prie investicijų“, – ramina G. Skaistė.
Ilgus metus nuolat piktinęsi minimalios algos didinimu, esą tai prives prie įmonių bankrotų, darbuotojų niekaip nerandantys darbdaviai šiemet jau nesiskundžia. Bet mato kitą riziką, kada minimalios algos didinimas netektų prasmės.
„Jeigu pradės didinti pašalpas, tai tie nedarbo spąstai sukurs tą pačią situaciją, kokią turim dabar“, – kalba darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Apie pašalpų permainas valdantieji nekalba, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė jau užsimena apie papildomą paramą dėl drastiškai augančių šildymo kainų. Bręsta planas didinti valstybės remiamų pajamų dydį, kurį išskaičiavus šildymo sąskaita negalėtų viršyti 10 procentų šeimos pajamų.
„Du žmonės, uždirbantys MMA ir auginantys du vaikus, galėtų pretenduoti į būsto šildymo kompensaciją“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
O valstybės skola, nors ir rekordinė, siekianti 25 mlrd. eurų, šiemet nebeaugo taip sparčiai kaip pernai.
„Ramybės tikrai gerokai daugiau, nes skola lokalizuojasi su solidžia atsarga iki ES brėžiamų fiskalinės drausmės linijų, tai reikšmingo nerimo pavyksta išvengti“, – teigia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Valdžios sektoriaus išlaidos kitąmet išliks didesnės nei pajamos, tačiau deficitas bus procentu mažesnis nei šiemet, sieks tris procentus bendrojo vidaus produkto. Iš viso valstybės biudžeto pajamos augs 11 proc. iki beveik 14 mlrd. eurų. Išlaidos – aštuoniais procentais ir viršys 16 milijardų. Pandemijai valdyti kitąmet prireiks nebe milijardo, kaip šiemet, o 300 milijonų eurų. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusia statybos biudžetui kainuos šimtą milijonų eurų.
