Anot jo, pernelyg optimistiškai suplanuotas bendrasis vidaus produktas (BVP) neaugs tiek daug, kaip planuojama, dėl to valdžios deficitas bus didesnis.
„Greičiausiai biudžeto deficitas sieks ne 3 proc., o daugiau, dėl to, kad BVP nepaveš tokių optimistinių prognozių. Lietuvos ekonomika jau pasiekė priešpandeminį lygį ir augti po 4 proc. per metus bus sunku vien dėl statistikos“, – BNS sakė komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas.
Anot A. Izgorodino, menkesnį BVP augimą kitąmet lems ne vien aukšta palyginamoji bazė, bet ir tikriausiai sumažėsianti gamyba bei galimybių paso įtaka vartojimui.
„Tikėtina, kad kitąmet labai sulėtės pramonės augimas, nes yra komponentų trūkumas, tiekimo grandinių trikdžiai, be to, euro zonos valstybėse, kurios įvedė vadinamuosius kovido pasus, labai stipriai sulėtėjo vartojimas, tai tas realiai gresia ir Lietuvai. O vartojimas ir gamyba yra du labai dideli BVP komponentai“, – aiškino A. Izgorodinas.
„Tai reiška, kad dėl per didelio biudžeto deficito reikės daugiau pasiskolinti rinkose, tačiau kol Europos centrinis bankas supirkinės valstybių skolas, tas didesnis deficitas gal ir gali būti toleruojamas“, – pridūrė ekonomistas.
Kaip rizikingą sprendimą ekonomistas įvardijos Vyriausybės norą 13,6 proc. didinti MMA. Jo nuomone, toks žingsnis nepadės apsaugoti mažiausias pajamas gaunančių žmonių, o tik dar labiau sukels infliaciją.
„Toks didelis MMA augimas lems, kad įmonės paraleliai turės kelti ir kitus atlyginimus, o tai reiškia, kad kitąmet dar labiau didės spaudimas įmonių kaštams, o pastarosios šį padidinimą tiesiog perkels ant vartotojų pečių“, – teigė A. Izgorodinas.
Iš teigiamų dalykų biudžete ekonomistas išskyrė Vyriausybės planus didinti asignavimus švietimui ir sveikatos apsaugai.
„Privačiame sektoriuje atlyginimai sparčiai kyla, todėl egzistuoja rizika, kad privatus sektorius gali paprasčiausiai nusiurbti dalį valstybės sektoriaus darbuotojų – medikų, mokytojų. Todėl didinti jiems atlyginimą yra teisinga politika“, – mano ekonomistas.
