Greitai Lietuvos kariuomenės artileristai užtaiso ir iššauna sviedinį iš amerikietiškos haubicos M-50. Pajūryje vyksta pratybos „Žemaitijos griausmas“. Jose patyrę kariai vertina artileristais tarnaujančių šauktinių įgūdžius.
„Šauktinių laikas eina į pabaigą, tai yra galutinės pratybos, kuriose mes juos įvertinam, kaip per 9 mėnesius jiems pavyko karinis rengimas“, – teigia artilerijos bataliono vadas Tomas Naudužas.
Kariai šaudo į taikinius jūroje. Į penkių šimtų metrų aukštį pakilęs sviedinys devynis kilometrus iki tikslo nuskrieja per 30 sekundžių.
Pabūklą aptarnauja iki dešimties karių. Visi išmano savo užduotis – vieni paduoda sviedinius, kiti nutaiko pabūklą, vadovauja šūviui ar šaudo. Štai brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono artileristė Monika sako, kad tarnyba prie pabūklo jos išsipildžiusi svajonė.
„Realiai šitas batalionas vienas iš lengvesnių ir tikrai nesigailiu, kad čia tarnauju, tai labai smagu. – Koks įspūdis buvo pirmojo šūvio? – Pirmojo šūvio? Buvo jauduliukas šiek tiek. Tikrai toks keistas jausmas, bet tikrai smagu“, – sako artileristė Monika.
105 milimetrų kalibro amerikietiška haubica M-50 priskiriama lengvųjų kategorijai. Maksimalus šūvio nuotolis – 10 kilometrų. Gali naikinti ir tiesioginius taikinius – tokius, kuriuos artileristai jau matytų plika akimi. Pavyzdžiui, artėjantį priešą.
„Paruošti karį, kad normaliai individualių žinių apie šitą pabūklą, tai poros mėnesių pakaktų, kad realiai sugebėtum ir mokėtum kariauti. – Jei komanda yra susidirbusi, kas kiek laiko gali iššauti? – Jei susidirbusi, tai manyčiau 3–4 sekundės daugiausiai“, – kalba artileristas Lukas.
Tokių haubicų Lietuva turi 18. Krašto apsaugos ministerija su prancūzais jau pasirašė ketinimą iš jų įsigyti aštuoniolika 155 milimetrų kalibro savaeigių haubicų „Ceaser“. Iki 2027-ųjų Lietuvą pasiekti turinčio pirkinio vertė beveik 150 milijonų eurų. Jos galingesnės, gali pasiekti taikinius už 42-jų kilometrų. Be to, šias haubicas dabar puikiai išnaudoja okupantus sėkmingai naikinantys ukrainiečiai.
Artileristai turi ir krikšto tradiciją. Kiekvienas, iššovęs savo pirmąjį šūvį, turi atsigerti iš savo iššauto sviedinio tūtos. Į ją įpilamas vanduo žemėtu kuoliuku sumaišomas su parako likučiais. Tradicijos sulaužyti negali net žurnalistai.