šauktiniai

Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas antradienį per interviu TV3 televizijai pareiškė pritariantis, kad moterų karo tarnyba būtų privaloma, kai kalbama apie visapusišką šalies gynybą.  „Žinoma, tai neįvyks nei šiandien, nei rytoj“, – sakė ministras, pabrėždamas, kad tinkamiausias metas šiam sprendimui priimti gali būti 2028-aisiais, kai į krašto apsaugos tarnybą planuojama pašaukti 4 tūkst. žmonių.  Pasak A. Sprūdo, iki tol būtina atlikti namų darbus.

Lietuvos kariuomenė už 12 milijonų eurų kariams perka vokiečių firmos vasarinius kariškus batus. Socialiniuose tinkluose kariškiai piktinasi, kad batai buvo įsigyti nepasitarus su tais, kurie juos nešios. Anksčiau tos pačios kompanijos pagamintus batus gavę kariai skundžiasi, esą batai greitai susidėvi ar spaudžia, nepritaikyti nestandartinėms kojoms.

Karinės tarnybos vengiantį suvereną teismas nubaudė 1250 eurų bauda. Jo palaikytojai teisme eilinį sykį surengė šou ir nepraleido progos tyčiotis ne tik iš žurnalistų, bet ir iš teismo. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos teigimu, tokiems asmenims yra alternatyva, tačiau ne visi ja naudojasi. O paskirtas baudų skaičius už vengimą karo prievolės jau viršija ketvirtį milijono eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad maitinimosi išlaidos būtų kompensuojamos 17-mečiams jaunuoliams, kai šie tikrinsis, ar yra tinkami atlikti šauktinių tarnybą. Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, vienos paros maitinimo kompensacija siekia 12,5 euro.

Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje suverenu save vadinantis jaunas vyras atsisakė atlikti dėl religinių įsitikinimų. Jis už tai gavo ne vieną baudą ir galiausiai stojo prieš teismą – penktadienį paaiškėjo, jog už padarytą nusikalstamą veiką jis vėl atsipirks pinigine bauda.  Dėl atsisakymo atlikti karinę tarnybą, 2001 m. gimimo Svajūnui Varnauskui pareikšti kaltinimai pagal BK 314 str. 2 dalį – už tarnybos vengimą jam gresia bauda arba areštas.

Prieš Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą, daugelis Europos valstybių nemanė, kad į žemyną gali sugrįžti karas. Praėjus daugiau nei dvejiems metams valstybės iš esmės keičia šaukimo į kariuomenę principą. Nors NATO ruošimasis karui vyksta greitai, tačiau kelioms šalims reiks gerokai pasistengti, kad galėtų jaustis saugiau. Didėjant karo grėsmei kelios Europos šalys atnaujino privalomąją karinę tarnybą.

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama neeilinė byla – vienas jaunuolis karinę tarnybą atsisakė atlikti dėl religinių įsitikinimų. Teisme vyras teigė, kad gyvena visur, neturi gyvenamosios vietos, taip išsakydamas suverenų judėjimui artimas idėjas. Bylos prokuroras Evaldas Tarasevičius tikino, jog jaunuolis ir pats save įvardija kaip suvereną.  Vyrui pareikšti kaltinimai pagal BK 314 str. 2 dalį – už tarnybos vengimą jam gresia bauda arba areštas.

Ketvirtadienį Seimui pritarus šaukimo reformai, Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) tikina šias pataisas vertinanti pozityviai. Pasak LMS viceprezidento Emilio Mikulskio, karinės prievolės reformoje numatytas pokytis, kad apie šaukimą moksleiviai sužinotų sulaukę 17-os, yra teigiamas.  „Pats šaukimo principas ir tai, kad nuo 17 metų moksleiviai jau žinos apie šaukimą, duoda jiems aiškumo. Bendrai vertiname pozityviai“, – Eltai teigė LMS viceprezidentas Emilis Mikulskis.

Ketvirtadienį Seimas pritarė šaukimo reformos įstatymų paketui. Pagal numatytas pataisas jaunuoliai karinę prievolę turėtų atlikti iš karto po mokyklos, o sveikatą jie tikrintųsi sulaukę 17 metų. Už tai numatantį įstatymo projektą balsavo 85, prieš – 3, susilaikė 14 parlamentarų. Įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2026 metų.

Lietuvos kariuomenėje šauktiniams pirmąkart rengiami specialūs kursai, po kurių šie galės vairuoti JLTV visureigius, logistines karinio transporto priemones. Kaip trečiadienį pranešė kariuomenė, bazinis šarvuotojo visureigio JLTV vairuotojo kursas profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) kariams rengiamas pirmą kartą. Jis vyksta Klaipėdos rajone, Kairių poligone, nuo gegužės pabaigos ir tęsis iki birželio 21-osios.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė siūlymui būsimų septyniolikmečių sveikatą pradėti tikrinti jau nuo kitų metų sausio, kad pastarieji galėtų būti šaukiami dar 2026 m. Šiam siūlymui pritarta bendru sutarimu. „Visas procesas galėtų prasidėti nuo 2025 m. pradžios, o šaukimo reformos įsigaliojimas būtų nuo 2026 m. sausio“, – posėdyje siūlymą pristatė krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) svarstys siūlymą į šaukiamųjų sąrašus netraukti sveikatos problemų turinčių abiturientų. „Siekiama, kad į metinį karo prievolininkų sąrašą nebūtų įtraukiami dėl sveikatos priežasčių netinkami abiturientai. Kurie turi sveikatos problemų, jų iš karto į sąrašus nedėtų“, – posėdžio išvakarėse Eltai teigė NSGK pirmininkas Arvydas Pocius.  Tokį siūlymą iškėlė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.

Šaukimo reformą svarstęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nutarė pritarti siūlymui šaukti jaunuolius iš karto po mokyklos. Komitetas taip pat nusprendė pritarti pirminei Krašto apsaugos ministerijos (KAM) idėjai atsisakyti galimybės atidėti tarnybą aukštosiose mokyklose besimokantiems studentams. Posėdžio pradžioje kalbėjęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė pritariantis siūlymui karinei prievolei nešaukti šiuo metu aukštosiose mokyklose besimokančių studentų.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį pritarė siūlomai naujai tvarkai dėl privalomosios karo tarnybos, tad klausimas kelsis į plenarinių posėdžių salę Seime. Po mokyklos šauktų visus, bet gabūs moksleiviai, pripažinti menininkai ir sportininkai galėtų tarnybą atidėti. Vis dėlto Krašto apsaugos ministerija mano, kad išimčių yra per daug ir reikėtų judėti link visuotinio šaukimo.

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitetas svarstys šaukimo reformos pakeitimus. Pagal Krašto apsaugos ministerijos (KAM) numatytus pakeitimus aukštosiose mokyklose besimokantys studentai negalėtų atidėti privalomosios karinės tarnybos. Visgi, pasak komiteto pirmininko Artūro Žukausko, posėdžio metu bus teikiamas siūlymas jaunuolius pašaukti tarnauti iš karto po mokyklos baigimo, tokiu būdu nesikišant į studijų procesą.

Didėjant karo nerimui Europoje, šalys pamažu ima ruoštis. Viena iš tokių šalių – Estija, kuri, kitaip nei dauguma NATO valstybių, neatsisakė šaukimo nuo pat Sovietų Sąjungos griūties. Kariai į savo tarnybą žiūri kaip į pareigą, o aukštesniojo rango karininkai net neabejoja – Rusija NATO nenugalėtų Pasigirsta kurtinantis raginimas pulti. 25 metų jaunuolis iš Talino Toivo Saabas pašoka ant kojų. Su savo ginklo broliais jis išsirikiuoja į eilę ir per medžius pasileidžia Rusijos sienos link.

Likus vos pusmečiui iki rinkimų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė atsistatydinantis. Kadenciją jis baigė atskleisdamas, kad viešieji pirkimai gynybos srityje gali būti neskaidrūs. O dabar politikas teigia, kad savęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigose nemato.

Pasitikėjimo Lietuvos kariuomene lygis auga, tačiau visuomenei vis dar trūksta informacijos apie tai, kaip reikėtų elgtis iškilus pavojui. Kokią paramą Lietuvos kariuomenei galėtų suteikti visuomenė bei dėl kokių priežasčių jaunimas renkasi atlikti būtinąją tarnybą dalinasi generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Pagal Krašto apsaugos ministerijos pateiktus visuomenės apklausų reitingus net 80 proc. visuomenės išreiškia pasitikėjimą Lietuvos kariuomene.

Europai akivaizdžiai trūksta karių, o siekiant spręsti šią problemą, kai kurios šalys tarnauti nori kviesti ne vien vyrus, bet ir moteris. Šiuo metu sprendžiama problema, kad reikia ne tiek verbuoti naujus karius, kiek įtikinti esamus karius nepasitraukti. Portalas „Politico“ skelbia, jog šią savaitę Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sébastien Lecornu pristatė talentų išlaikymo planą, kuriuo siekiama paskatinti kariškius likti tarnyboje.

Dalis šauktinių visais būdais bando išvengti tarnybos. Vien pernai kariuomenė išrašė 14 tūkstančių baudų jaunuoliams, kurie nepaisė raginimų pasitikrinti sveikatą, arba prisistatyti į batalioną ir atlikti tarnybą. Dėl 450 jaunuolių pradėti ikiteisminiai tyrimai, jiems gresia net baudžiamosios bylos. Tokius skaičius regintys parlamentarai griebiasi už galvos ir rėžia, kad šiuolaikinis jaunimas žino tik teises, o ne pareigas.

Ukraina šį pavasarį iš ginkluotųjų pajėgų paleis šauktinius, kurie buvo paimti į kariuomenę iki Rusijos karo pradžios ir fronte praleido daugiau nei dvejus metus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė potvarkį, kuriuo balandį ir gegužę kariai iš aktyvios tarnybos bus perkeliami į rezervą. Kyjive ketvirtadienio vakare paskelbtame potvarkyje nenurodoma, kiek karių bus perkelta. Jų karo tarnyba buvo pratęsta po to, kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją.

Už karo tarnybos vengimą pernai baudos skirtos 14 tūkstančių kartų, dėl pasikartojančio vengimo pradėta per 450 ikiteisminių tyrimų, penki prievolininkai sulaukė baudžiamosios atsakomybės. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) vadovas Arūnas Balčiūnas teigia, kad iš minimų 14 tūkstančių kai kurie prievolininkai bausti net po keletą kartų.

Už karo tarnybos vengimą pernai baudos skirtos 14 tūkstančių kartų, dėl pasikartojančio vengimo pradėta per 450 ikiteisminių tyrimų, penki prievolininkai sulaukė baudžiamosios atsakomybės. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) vadovas Arūnas Balčiūnas teigia, kad iš minimų 14 tūkstančių kai kurie prievolininkai bausti net po keletą kartų.

Šiemet atlikti karo tarnybą buvo pašaukti 3845 jaunuoliai – absoliuti dauguma jų karo tarnyba atliks įprasta tvarka – ginklu. Tačiau, Lietuvoje egzistuoja ir kitas būdas atlikti karo prievolę – vadinamoji alternatyvioji tarnyba. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba (KPKT) naujienų portalui tv3.lt atsakė, kiek jaunuolių renkasi šią tarnybos formą.

Kaip ir praėjusiais metais, šiemet atlikti karo prievolės tarnybos šaukiami apie 3,8 tūkst. jaunuolių. Vis dėlto, ne visi nori atlikti prievolę – jie ieško įvairių būdų, kaip išsisukti. Dalis renkasi ignoruoti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) laiškus, kiti klastoja dokumentus, treti – simuliuoja ligas. KPKT duomenimis, praėjusiais metais už tarnybos vengimą bausti daugiau nei 14 tūkst.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo narys Valdas Rakutis šokiravo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto klausymuose dalyvavusias moteris pareiškęs, kad reiktų labai padiskutuoti, kaip įtraukti moteris į krašto gynybą, nes reikia apsvarstyti, kas karo atveju prižiūrėtų vaikus. Parlamentaras siūlė pažvelgti į Ukrainos atvejį, kai daug moterų su vaikais išvyko, o vyrai liko kariauti – Ukraina ir neišleidžia šaukiamo amžiaus vyrų iš šalies.

Dėl sveikatos būklės netinkamiems šauktiniams turėtų būti sudaryta galimybė atlikti kitas funkcijas, sako valdančiųjų „laisviečių“ atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. „Aš manau, kad alternatyvioje karo tarnyboje ar net ir toje pačioje karo tarnyboje, tačiau kituose daliniuose ar už IT, ar už dronus atsakingą, tikrai įmanoma rasti vietos visiems, kad mūsų pasipriešinimas, kariuomenės atgrasymas duotų maksimalų efektą“, – trečiadienį Žinių radijui kalbėjo V. Mitalas.

Z kartos ypatumai – beveik pusė į šauktinių sąrašus įtrauktų, patikrintų jaunuolių, dėl blogos sveikatos netinka kariuomenei, o pusė iš netinkamų turi psichinės sveikatos problemų: nerimo, depresijos sutrikimų. Seimo nariai įtaria, kad dalis jaunuolių apsimetinėja, ir taip bando išvengti tarnybos.

Kiekvienais metais sudaromi karo prievolininkų sąrašai, pagal kuriuos vėliau paaiškėja, kas tais metais atliks tarnybą. Apie tai, ką daryti atsidūrus sąrašuose, pasakojo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas. Taip pat buvęs savanoris Pavelas pasidalino savo įspūdžiais apie kitų tarnaujančiųjų ir vadų elgesį. Pasak Arūno Balčiūno, pirmas žingsnis yra pasitikrinti, ar esi sąrašuose.

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete bus svarstomos pataisos dėl privalomosios karo tarnybos šaukimo modelio. Kaip nurodo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, naujomis pataisomis bus siekiama išlaikyti studijų kokybę. „Dabartinis modelis mūsų netenkina, tai mes siūlysime savo modelį. Žadame sudaryti darbo grupę su studentų ir mokyklų atstovais ir komitetas, matyt, teiks pataisas Nacionalinio saugumo komitetui“, – Eltai teigė A. Žukauskas.

Po Valstybės gynimo tarybos šalies vadovai apsisprendė – Lietuva pirks vokiškus tankus „Leopard“, didins šauktinių skaičių iki beveik visuotinio šaukimo ir neatidėlios kariuomenės divizijos kūrimo. Tiesa, tokius planus valstybės vadovai kurpia neišsprendę esminio klausimo – už kokius pinigus visa tai bus padaryta. Mat tokiems užmojams reikia papildomų milijardų, tačiau atsakymo dėl finansavimo kol kas nė vienas politikas negali pateikti.

Valdančiosios Ukrainos frakcijos „Liaudies tarnas“ vadovas Davidas Arachamija pasiūlė siųsti į karinius apmokymus ir visus šalies valdininkus su deputatais, kartu su eiliniais Ukrainos piliečiais, kurie sulaukia mobilizacinio šaukimo. Toks sprendimas, jo teigimu, turėtų motyvuoti žmones nebebijoti mobilizacijos. Valdančiųjų vadovas paaiškino, kad tai būtų „daliniai apmokymai“, o ne visą dieną vykstantis parengimas. „Aš nesakau, kad mes vietoje sesijos vyksime į apmokymus.

Jau 2025 m. planuojama į privalomąją karo tarnybą pašaukti 5 tūkst. jaunuolių, patikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis pabrėžė, kad šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui. „Nuo 2025 m., turėtų būti apie 5 tūkst. (šauktinių – ELTA). Šiais metais irgi numatomas didėjimas, tik mažesnis. Kiekvienais metais numatomas didėjimas“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Lietuvos kariuomenė skelbia 2024 m. šauktinių sąrašą. Į jį šiemet įtraukta per 27 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Iš viso šiemet į tarnybą pašaukti planuojama 3845 jaunuolius, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti Jaunųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM), skelbia Lietuvos kariuomenė. Savo vietą sąraše šaukiamo amžiaus vaikinai gali pasitikrinti internetiniame puslapyje sauktiniai.karys.lt.

Šią savaitę sudarytas 2024 m. šauktinių sąrašas visuomenei bus pristatytas jau iki kitos savaitės trečiadienio. Į karo prievolininkų sąrašą šiemet įtraukta per 27 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Iš viso šiemet į tarnybą pašaukti planuojama 3845 jaunuolius, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti Jaunųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM), skelbia Lietuvos kariuomenė.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė greičiausiai paskutinį pagal dabartinę tvarką šauktinių sąrašą. Aiškėja, kad į devynis mėnesius trunkančią privalomąją pradinę karo tarnybą bus pakviesti per 3800 asmenų, o pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje. Sausio 4 d. sudarytas 2024 m. karo prievolininkų sąrašas, į kurį bus įtraukti konstitucinę pareigą turintys atlikti jaunuoliai.

Nors 2024 m. karo prievolininkų sąrašas bus sudarytas jau ketvirtadienį, visuomenei jis bus pristatytas kitą savaitę, iki sausio 10 d. Iš viso šiemet atlikti karinės prievolės bus šaukiami 3845 jaunuoliai, tačiau į sąrašą pateks kur kas daugiau, sako Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo viršininkas Arūnas Balčiūnas. „Šiais metais planuojama pašaukti 3845 jaunuolius – tiek turėtų išvykti į tarnybos vietą.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) ketvirtadienį bus sudaromas šių metų karo prievolininkų sąrašas. Planuojama, jog į devynis mėnesius trunkančią nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiama apie 3,8 tūkst. jaunuolių, kaip ir pernai.  Šauktinių sąrašas bus sudaromas nepriklausomų stebėtojų akivaizdoje, atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Šiemet kaip niekad daug diskusijų sukėlė krašto gynyba ir ką reikėtų daryti, norint apsisaugoti nuo Rusijos grėsmės. Nuomonių, diskusijų ir kritikos būta daug.  Apie tai, kaip Lietuvoje įsikurs vokiečių brigada bei kaip keisis privalomojo šaukimo tarnyba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Buvo įvairių diskusijų apie vokiečių brigadą Lietuvoje.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi projekto dėl šaukimo į kariuomenę pertvarkos, sudarančios prielaidas į karo prievolę kviesti daugiau jaunuolių. Už pertvarką reglamentuojančius įstatymų projektus per pateikimo stadiją balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo vienas, susilaikė 25 politikai.  Dabar projektai bus svarstomi Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę grįš kitų metų pavasarį. Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai.

Seimui ketvirtadienį planuojama pristatyti šaukimo į kariuomenė pertvarką. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pateiks naują Karo prievolės įstatymo redakciją bei lydinčiuosius teisės aktų projektus. Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai. Studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad dėl visuotinio šaukimo socialdemokratai apsispręs tik įvertinę pasirengimą jam. „Vertiname esamą situaciją, suprantu, kad visuotinis šaukimas galėtų būti viena atgrasymo žinučių Rusijai. Visuotinį šaukimą turi tik keturios NATO šalys. Dabar mums to reikia – pirmiausia reikia įsiklausyti į žmones, ar žmonės palaiko, ar supranta, kokia situacija, kad turi ateiti ir būti daugiau jaunuolių paruošti krašto gynybai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarstymai apie visuotinio šaukimo įgyvendinimą neišvengiamai atveda į diskusiją apie mokesčius. „Man atrodo, kad reikėtų vis dėlto kalbėti, turint mintyje ir nacionalinės divizijos kūrimą, ne šiaip apie mistinį 3 proc. BVP skyrimą krašto saugumui ir gynybai, bet apie tai, iš kur tas pusė procentinio punkto turėtų ateiti ir, mano supratimu, tai neišvengiamai veda į diskusiją apie mokesčius“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Kitąmet laukia net treji rinkimai – prezidento, Europos Parlamento ir Seimo. Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad kiti metai bus paženklinti aršia politine kova, tačiau tikisi, kad dėl gynybos ir saugumo klausimų partijos ras bendrą sutarimą. „Labai svarbu, ypač žvelgiant į 2024-uosius kaip rinkiminius metus, kad gynybos ir saugumo klausimai būtų kuo mažiau politinės kovos, o kuo labiau politinio sutarimo klausimai.

Vyriausybei trečiadienį nusprendus teikti Seimui Krašto apsaugos ministerijos siūlymą šaukimo į kariuomenę pertvarką, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ją vadino geru žingsniu praeičiai, tačiau nepakankamu dabartinei situacijai. „Man atrodo, kad vis dėlto sprendimai, kurių reikalauja dabartinė situacija, yra didesni negu yra pateikiami dabar“, – interviu BNS trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kad jie virstų realybe, jiems dar turi pritarti Seimas. Pertvarka ateityje gali sudaryti galimybes pereiti ir prie visuotinio šaukimo įgyvendinimo. Ministras Arvydas Anušauskas sako, kad siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. „Visuotinio šaukimo atveju, vis tiek naudojamas tas pats teisinis įrankis.

Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalione pirmadienį devynerių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) pradėjo 270 jaunuolių. Lietuvos kariuomenė nurodo, kad daugiausia į Sausumos pajėgų Pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priklausantį padalinį atvyko jaunuoliai iš Panevėžio ir Šiaulių regionų. Pasak pranešimo, dauguma kario kelią pradedančių jaunuolių į tarnybą užsirašė savo noru arba patekę į šaukimo sąrašus pareiškė norą atlikti tarnybą pirmumo tvarka.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį viešai paragino įvertinti visuotinio šaukimo poreikį Lietuvoje. Tokių veiksmų jis ragina imtis Rusijos agresijos ir Lietuvai augančios grėsmės fone. Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis šią savaitę keliskart viešai paragino ruoštis scenarijui, kad Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis.

Kompozitorius, prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano atskleidė, jog ruošiasi priimti TV3 laidos „Į sveikatą!“ iššūkį – įvykdyti normatyvus, kuriuos atlieka Specialiųjų operacijų pajėgų nariai Lietuvos kariuomenėje. Vyras sako, jog jo tikslas yra surinkti maksimalų šauktinių normatyvų įvertinimą – tris šimtus taškų.  Stanislavas Savickis sako, jog pradėjo sportuoti, kai prieš penkerius metus sužinojo, jog serga onkologine liga.