Pensininkė Romutė Panevėžio turguje pardavinėja savo pačios kurtas puokštes. Ir taip jau 24-tą vasarą. Moteris sako, kad nuolat tenka pagalvoti, kaip prisidurti pinigų.
„Vasarą tai jau taupai, ar lieka galbūt. Šildymo sezonui“, – sako Romutė.
Romutė pasakoja patyrusi, ką reiškia turėti skolų. Kadaise vos kelių šimtų litų dydžio išmokos neužtekdavo net už šildymą susimokėti:
„Nei geriu, nei rūkau, taip toliau, nei daug taškiaus. Kaip išgyvent?“
Kylant kainoms praktiškai už viską, Romutė teigia, kad tenka pagalvoti, ir ką pigiau nusipirkti.
„Nesinori pasakot, bet kas nukainuota. Turguj čia moterys, baigdamos, kaip sakyt, turgų, nori parsiduot – pigiau kažką nuperki. Pomidorų nusipirkau tris kilogramus, nes jau neturiu sveikatos juos auginti, po eurą penkiasdešimt, o taip – po du. Tai čiut čiut susitaupo“, – pasakoja Romutė.
Statistikos departamentas skelbia: susimokėti už vandenį, elektrą, dujas, palyginus šių metų liepą su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tapo perpus brangiau.
Sostinės šilumos tiekėjai sako pastebintys po truputį augantį skolininkų skaičių. Kol kas padidėjo nežymiai – keliais procentais. Tokiems klientams „Vilniaus šilumos tinklai“ praėjusiais metais pradėjo siūlyti išdėstyti mokėjimus ilgesniam laikui.
„Skolų finansine išraiška, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais – tai yra šeši mėnesiai, tai pas mus yra virš 20 procentų (daugiau). Automatiškai tai yra ta dalis pabrangimo iš mūsų pusės“, – teigia „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovas Laurynas Jakubauskas.
Kita vertus, nereikėtų apsigauti, mat šiais metais daugiau gyventojų gali gauti kompensacijas už šildymą.
„Jeigu to nebūtų, aš manau, kad būtų žymiai didesnė suma“, – tikina L. Jakubauskas.
O elektros tiekėjai kol kas teigia dar nepastebintys išaugusio skolininkų ar prašančių atidėti mokėjimus žmonių skaičiaus.
„Dar yra laiko susimokėti iki rugpjūčio pabaigos, tai dar nėra duomenys iki galo suvaikščioję. – Tai vadinasi, gali būti, kad dar skolininkų padaugės ir tai galėsime pamatyti ir apie tai kalbėti rugsėjo ir spalio mėnesį? – Tikrai taip“, – sako bendrovės „Ignitis“ atstovas Artūras Ketlerius.
Galvos skausmas žmonėms ir maisto kainos. Lyginant praėjusių metų ir šių metų liepą, jos bendrai kilo beveik trečdaliu, tačiau atskiros prekių grupės brango ir daugiau: pavyzdžiui, miltai ir grūdų produktai – beveik dviem trečdaliais, pienas ir jo produktai, kiaušiniai – daugiau nei dviem penktadaliais.
Paramą įvairiais maisto produktais dalijantis „Maisto bankas“ praėjusiais metais parėmė maždaug 135 tūkstančius žmonių, per metus tokių žmonių atsirado dar daugiau.
„Šiais metais skaičiai yra paaugę iki 170 tūkstančių. Vidutiniškai tiek žmonių gauna paramą per „Maisto banką“ ir „Maisto banko“ partnerius. Tai taip, tas skaičius didėja ir bijau, kad artėjant žiemos sezonui jų gali padaugėti“, – tvirtina „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Į žalius maišus sudėtus produktus socialiniai darbuotojai po kelių valandų atneš paramos laukiantiems žmonėms.
O dėžės maisto keliaus įvairioms paramos organizacijoms. „Maisto banko“ vadovas pasakoja: situacija taip aštrėja, kad žmonėms iššūkis tampa gauti net būtiniausių maisto produktų.
„Vis daugiau yra žmonių, besidžiaugiančių net tais pačiais paprasčiausiais produktais, tokiais kaip duonos kepaliukas“, – sako S. Gurevičius.
Pasak Simono Gurevičiaus, paramos laukiančių žmonių atėjus rudeniui ir žiemai gali dar padaugėti bent 10-čia tūkstančių. O ekonominė situacija vargu ar keisis, nes esminė sąlyga, ekspertų teigimu, yra tik karo Ukrainoje pabaiga.
