artūras ketlerius

Pastaruoju metu didmeninė elektros energijos kaina biržoje yra pigiausia per daugelį mėnesių. Kai kuriomis dienomis ji būna ir neigiama – gamintojai net primoka, kad tik elektrą kas nors paimtų.  Tačiau, panašu, kad kai kuriems elektros tiekėjams tai nė motais. Gyventojams jų siūloma elektra vis brangesnė.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) šiuo metu yra užsitikrinusi apie 30 proc. reikiamo biokuro tvirtina „Ignitis grupės“ Korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius. Pasak jo, šaltinių diversifikavimui vasarą buvo išbandytas tiekimas geležinkeliu iš Latvijos. „Biokurą įsigyjame ilgalaikėmis ir trumpalaikėmis sutartimis „Baltpool“ biokuro biržoje. Šiuo metu esame užsitikrinę apie 30 proc. reikiamo biokuro kiekio.

Nors elektra ir smarkiai atpigo, daugiau kaip pusė milijono lietuvių neskuba keisti sutarčių į pigesnes ir tebemoka didesnius negu 28 centai už kilovatvalandę tarifus. Premjerė Ingrida Šimonytė kalba, kad nuo liepos elektros kainų greičiausiai nebekompensuos, tad daugybei lietuvių gresia mokėti už elektrą brangiau.

Žiniasklaidai pranešus, kad valstybės kontroliuojama „Ignitis grupės“ už konsultantų paslaugas rengiantis pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO) 2020 metais sumokėjo apie 0,9 mln. eurų, o apie tai nieko nežinojo nei tuometinis finansų ministras Vilius Šapoka, nei jo sukurta grupės ilgalaikio finansavimo alternatyvų vertinimo darbo grupė, „Ignitis grupė“ pareiškė, kad IPO buvo įgyvendintas laikantis aukščiausių skaidrumo standartų „IPO buvo įgyvendintas laikantis aukščiausių skaidrumo standartų.

Vis daugiau Lietuvos miestų skelbia apie šildymo sezono pradžią. Nors dalis gyventojų baiminasi, kad neišsimokės sąskaitų už šildymą, greitai šiltesniais namais galės džiaugtis ir kauniečiai, savo sprendimą netrukus žada skelbti ir Vilnius. O Prahoje Europos Sąjungos energetikos ministrai derasi, kaip atpiginti elektros energiją ir šilumą, sumažinti dujų kainą Europoje. Šiaulietė Liongina tvarko savo daugiabučio kiemą: nuo šaligatvio šluoja lapus.

„Perlo energijos“ sprendimas sustabdyti savo veiklą, kai elektros kaino tapo kosminėmis, visiškai sukompromitavo elektros rinkos liberalizaciją. Žmonės ne tik nebepasitiki šiuo procesu, bet ir skaičiuoja didžiulius nuostolius, o ypač tie, kurie užuot užfiksavę kainas pasitikėjo birža. Tačiau nors didelė dalis žmonių dėl kainų augimo kaltina liberalizaciją, dalis ekspertų sako, kad tai nėra pagrindinė šio chaoso priežastis. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Bene sunkiausiai suprantamas burtažodis, kalbant apie elektros kainų augimą, yra elektros birža „Nord Pool“. Pasirodo, mes mokame už elektrą ne mažiausią, o didžiausią rinkos kainą. Tiesa, tokių biržos veikimo principų iki galo nesupranta ne tik politikai, bet ir kai kurie energetikai. Visi atsakymai apie sunkiai suvokiamą elektros biržą – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

„Perlas energija“ stabdo veiklą. Daugiau nei pusantro šimto tūkstančio jos klientų vėl turės rinktis naują nepriklausomą tiekėją, kitu atveju jie pateks arba į garantinį, arba į visuomeninį elektros tiekimą. Energetikos ministras smerkia tokį bendrovės žingsnį ir žada kompensacijas tiems nukentėjusiems, kurie iki rudens nespės surasti naujos bendrovės.

Augančios kainos smaugia vis daugiau tautiečių ir toliau didina skurdą. Pabrangus praktiškai viskam, žmonės skaičiuoja, ką gali nusipirkti ar už ką gali susimokėti, o už ką jau nebe. Paramos organizacijos pastebi, kad tenka padėti vis didesniam žmonių ratui. Tačiau didžiausias nerimas dėl ateities: karui Ukrainoje nesibaigiant, kainos dar šoks į viršų. Šilumos ir elektros tiekėjai spėja, kad per kelis mėnesius skolininkų dar padaugės.

Elektros kaina Lietuvai jau pasiekė absurdo lygį. Už vieną kilovatvalandę didmeninėje rinkoje šiomis dienomis kai kam tenka suploti net 4 eurus. Kad įsivaizduotume, kiek tai yra, pasvarstykime teoriškai. Jei 4 eurus už kilovatvalandę mokėtų statistinė lietuvių šeima, teoriškai jai per mėnesį elektra kainuotų apie 600–700 eurų. Lietuva gali pasigaminti pigesnės elektros, išnaudoti 9-ąjį Elektrėnų jėgaIinės bloką, tačiau jo elektros tarptautinė birža dėl galiojančių algoritmų neperka.

Dėl chaoso šalies rinkoje įaudrinti žmonės būriais traukia prie „Ignitis“ padalinių. Žmonės piktinasi gavę didžiules sąskaitas, „Perlas energijos“ apgavystės sukeltu chaosu ir vyriausybės abejingumu piliečiams. Energetikos agentūros duomenimis, rinkoje dominuojanti valstybinė bendrovė „Ignitis“ toliau kelia elektros kainas, o jos jau ėmė viršyti garantinio tiekimo kainas.

„Perlas energijai“ apgavus šimtatūkstantinę klientų armiją, konkurentai neriasi iš kailio, mėgindami žmonės persivilioti pas save. Elektros tiekėjai siūlo fiksuoti tarifus, tačiau reikalauja sudaryti ilgalaikes iki 6 metų sutartis, už kurių nutraukimą grasina baudomis. Dėl elektros kainų ir chaoso liberalizuojant rinką Lietuvoje vis didėjant nepasitenkinimui, prezidentas Nausėda jau siūlo stabdyti liberalizavimą ir sako lauksiąs atostogų išėjusios Šimonytės pasiaiškinimo.

Elektros tarifus didinanti „Perlas energija“ toliau praranda šimtus klientų. Žmonės net į įmonės biurą eina nutraukti sutarčių. Energetikos ministras Kreivys elektros tiekėjo sprendimą keisti sutartis vadina neteisėtu ir reikalauja atšaukti. Antraip grasina atimti teisę prekiauti elektra.   Dėl kilusio skandalo ministras savo atsakomybės kratosi, nors opozicija ir reikalavo tokiu įtemptu kainų šokinėjimo metu neversti žmonių rinktis vadinamąjį nepriklausomą elektros tiekėją.

Aukštomis elektros kainomis gąsdinami Lietuvos gyventojai šturmuoja elektros tiekėjų centrus. Apie 170-imt tūkstančių tautiečių dar neapsisprendė, nors nepriklausomą elektros tiekėją valdžia ragina būtinai pasirinkti iki šeštadienio 24-os valandos. Kas laukia gyventojų, kurie nepasirinko tiekėjo arba tai planuoja padaryti vėliau, ir kokios sąskaitos jiems gresia už elektrą liepos mėnesį? Žmonių eilė formuojasi prie „Ignitis“ klientų aptarnavimo centro. Net ir prastu oru, žmonės laukia.

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, valstybės valdoma Lietuvos dujų tiekėja „Ignitis“ teigia nebepirksianti rusiškų dujų bei neatsiskaitysianti su Kremliaus kontroliuojamu koncernu. „Mes mokėjimų „Gazprom“ neplanuojame, todėl mums neaktualu, bet popkornų užsipirksime“, – BNS teigė „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

Dalis Vilniaus gyventojų dėl gedimų sekmadienį liko be elektros. Gedimai, kaip rodo ESO žemėlapis, fiksuojami Antakalnyje, Užupyje ir Pavilnyje. Pirmieji gedimai pradėti registruoti po 12 val. sekmadienį, elektros neteko gerokai maždaug 3 tūkst. gyventojų. ESO duomenimis, šiuo metu užfiksuoti aštuonis aktyvūs elektros gedimai. Gedimai fiksuojami Olandų, Rudens, Filaretų, Žiemos, S. Batoro ir kitose gatvėse. ESO gedimų žemėlapį galite pamatyti čia.

Valstybės valdomos grupės „Lietuvos energija“ nekilnojamojo turto valdymo įmonė „NT valdos“ įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tai reiškia, kad trejus metus ji negalės dalyvauti nekilnojamojo turto nuomos viešuosiuose konkursuose.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė naujas dujų krovinys iš Norvegijos. Tikėtina, kad jis skirtas Jonavos trąšų gamintojai „Achema“. Portalų marinetraffic.com, myshiptracking.com ir vesselfinder.com duomenimis, laivas „Arctic Discoverer“ atvyko į Klaipėdą antradienio rytą, o dujas atgabeno iš Norvegijos Melkojos uosto, kur yra „Equinor“ SGD gamykla.

Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ patvirtino baigęs Karalienės Mortos mokyklos pastato Vilniuje pardavimo sandorį. Kaip BNS sakė „Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos projektų vadovas Artūras Ketlerius, spalio 15 dieną holdingui priklausanti nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „NT valdos“ su įmone „Golfas“ sudarė turto Gervėčių g. 4 pirkimo ir pardavimo sutartį. Registrų centro duomenimis, „Golfą“ valdo Darius, Andrius ir Tatjana Šulniai.