O kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, viešai besidžiaugiantis naujais planais, labai miglotai kalba, ar galime tikėtis tvirtos paties Vilniaus gynybos.
Lietuvos kariai kartu su sąjungininkais turi toliau intensyviai ruoštis atgrasyti ir ginti Lietuvą nuo Rusijos grėsmių. O NATO parengė naujus Baltijos šalių gynybos planus, kuriuos aljanso šalių lyderiai rengiasi patvirtinti liepą Vilniuje. Su naujaisiais NATO gynybos planais susipažinę Seimo nariai perspėja, kad grėsmė iš rytų niekur neišnyks, nors Rusija ir patiria didžiulius nuostolius Ukrainoje.
„Net ir karo atveju, kariaujanti Rusija gali atstatyti savo potencialą. Turime reikalą su save atstatančiu priešu. Jo negalime nuvertinti“, – teigia Seimo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Rusija sugeba kariaudama atstatyti savo resursus, turime trumpiausią laikotarpį galimiems agresijos veiksmams, tai reiškia, kad mūsų pasiruošimas nulems, kokia galima tolesnė situacija“, – kalba Seimo narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, esą naujieji NATO gynybos planai Baltijos šalyse atitinka Lietuvos lūkesčius, tačiau paklaustas, ar skubiai sulauks pagalbos ir ar bus tvirtai ginamas, pavyzdžiui, Vilnius, esantis vos už 30 kilometrų nuo Baltarusijos sienos, kalba labai miglotai.
„Klausimas toks – yra NATO planai, jie bus patvirtinti. Po NATO planų mes padarysime planus. O gynyba to ar to taško, ir kaip gins, su kokiomis pajėgomis gins, palikime spręsti kariams“, – teigia V. Rupšys.
Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių, NATO partneriai, atsakingi už Baltijos regioną, turės permesti pajėgas čia tik reaguodami į analogiškus priešo veiksmus.
„Bus ginamas kiekvienas centimetras ne tik agresijos, bet ir nuo žvalgybinių indikacijų, kad bręsta jau krizė, pradžios, nereikės laukti 5 straipsnio dislokuoti pajėgas čia“, – tikina L. Kasčiūnas.
„Pajudėjimas į poligonus link Lietuvos sienų, karinių vienetų sukoncentravimas kad ir pratybų, kaip „Zapad“, Baltarusijos teritorijoje ar Kaliningrado srityje, jos matomos. Šiuolaikinės palydovinės sistemos viską mato realiu laiku. Indikatoriai jei pasirodys, reakcija bus atitinkama“, – tvirtina Seimo narys, konservatorius Arvydas Pocius.
Susipažinę su naujais NATO gynybos planais, Lietuvos politikai kartu pripažįsta, kad teks Lietuvai ir pačiai dar labai pasistengti – didinti finansavimą krašto apsaugai, kaupti ginkluotę ir ruošti infrastruktūrą partnerių priėmimui.
„Pagrindiniai dalykai visoms šalims – atsargos, atsargos ir dar kartą atsargos. Turėti amuniciją, kitas atsargas, nes, kaip rodo ir ukrainiečių patirtis, tai, ką turi šalis pas save, kur nereikia ilgos logistinės grandinės, jai suteikia didelį privalumą. Dėl to sandėlių statyba, kuri dabar labai stipriai įsivažiavusi, jei kas važiavo į Ruklą, matė tuos statomus sandėlius. Tai yra labai svarbi to dalis. Nes mes amuniciją turime, kur sandėliuoti, tam reikalingos specifinės sąlygos“, – sako Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Yra planuose gynyba ir atgrasymas nuo pirmo momento, bet didžiausias iššūkis bus planus užpildyti turiniu – konkrečia ginkluote ir žmogiškaisiais resursais“, – kalba frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis.
„Kiek mes sugebėsime savo biurokratinėmis taikos meto procedūromis pasivyti realų grafiką, kurį Rusiją vykdo atstatydama savo resursus, šitie dalykai laike negali prasilenkti“, – teigia Seimo narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
O signataras Albinas Januška sunerimęs dėl Vokietijos planų padėti Lietuvai atgrasyti Rusiją ir kaip NATO reaguotų į galimas rusų karių, vykstančių į Kaliningrado sritį tranzitu, provokacijas. Januška reikalauja, kad vokiečių brigada būtų nuolat Lietuvoje.
„Prieš tai buvę 3–4 planai buvo geri, džiaugėmės, pasirodo, buvo nepakankami atgrasymui. Ir šitas turbūt bus neidealus atgrasymui. Vokiečių brigada ar yra tuose planuose priskirta ar dislotuota? Dislokacijos Lietuvoje nėra, yra priskyrimas. Perkėlimas krizės atveju. Tai neatitinka planų politinių Lietuvos visos, kurie paskelbti VGT, todėl planai negali būti idealūs mums, perkėlimas susijęs su dalykais, kuriuos ir Rusija žino, gali ruoštis. Brigada čia turi būti, nes Rusija nenori, kad ji čia būtų“, – sako A. Januška.
Parlamentarai viliasi, kad naujuosius gynybos planus NATO šalims pavyks suderinti iki liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. O Lietuva prie šių planų turės prisidėti stiprindama savo kovinę galią, kurdama diviziją ir naujos ginkluotės įsigijimais, tokiais kaip „Caesar“ savaeigės haubicos, reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS.
.jpg)
