Karius akylai stebi instruktoriai. Pratybos, kurių metu jie bandė atimti salą iš kolegų, vaidinančių okupacines pajėgas, užbaigė didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos Švedijoje surengtus karinius mokymus, kuriose buvo išbandytos Švedijos ir 14 sąjungininkų pajėgos. Jie treniravosu kalnuose, Šiaurės šalių lygumose ir salynuose.
Taip Stokholmas signalizavo sąjungininkams, ir priešams: Švedijos kariuomenė grįžta.
Po dešimtmečius trukusių mažinimų Švedijos kariuomenė verbuoja naujus karius, atidaro bazes ir įsigyja modernią įrangą, nes regiono santykiai su Rusija prastėja, po to, kai ši įsiveržė į Ukrainą.
Šių metų liepą Lietuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Švedija tikisi užbaigti savo metų trukmės paraišką dėl narystės kaip 32-oji narė po to, kai kaimyninė Suomija įstojo į Aljansą balandį.
„Mes nesiekiame įstoti į NATO vien dėl savo pačių apsaugos, mes taip pat turime daug kuo prisidėti“, – sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, kuris atakos laivu taip pat atvyko į Korsą stebėti pratybų „Aurora“.
„Švedija gali padėti užtikrinti kitų saugumą – tai svarbus signalas, kurį šiandien siunčiame“, – sakė jis.
Nepaisant vyriausybės retorikos, Švedijos karinės išlaidos vis dar nesiekia NATO norimų bent 2 proc. nuo BVP. Remiantis Stokholme įsikūrusios saugumo ekspertų grupės SIPRI duomenimis, 2022 metais Stokholmas savo ginkluotosioms pajėgoms skyrė 1,3 procento nuo BVP – mažiausia iš visų valstybių aplink Baltijos jūrą. Vyriausybė teigia, kad nesitiki pasiekti 2 procentų iki 2026 m.
Bet Korsö paplūdimyje, mažų karo laivų, kulkosvaidžių ir prieštankinių ginklų sistemų fone, Švedijos kariniai lyderiai pareiškė, kad visgi jie mažins išlaidų atotrūkį.
Karinio jūrų laivyno vadovė Ewa Skoog Haslum paminėjo jūrų platformų, įskaitant povandeninius laivus ir korvečių klasės laivus, atnaujinimus, o ginkluotųjų pajėgų vadas Micaelis Bydenas pažymėjo, kad neseniai visoje Švedijoje buvo įsteigta pusšimtis naujų karinių dalinių.
Gynybos ministras Polas Jonsonas žurnalistams sakė, kad pasibaigus Šaltajam karui Švedijos ginkluotųjų pajėgų mažinimas „nuėjo per toli“ ir kad jo šalis dabar eina teisinga kryptimi.
„2020 m. priimtas gynybos įstatymas numatė reikšmingą visų tarnybų, kariuomenės, karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų biudžeto padidinimą. O po to, kai 2022 metų vasarį Ukrainoje kilo karas, mes padidinome finansavimo tempą“, – sakė jis.
Grubus pabudimas
Antrojo pasaulinio karo metu Švedija buvo neutrali, bet vėlesniais metais tapo gerbiama regiono karine žaidėja. Iki šeštojo dešimtmečio pabaigos jos oro pajėgos buvo ketvirtos pagal dydį pasaulyje.
Ji išlaikė gilius šauktinių karių rezervus ir sukūrė pažangiausias povandeninių laivų technologijas. Tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. Švedijos įstatymų leidėjai nusprendė, kad Rusijos grėsmė baigėsi.
Stokholmo vyriausybės pasinaudojo „taikos dividendu“ sumažindamos išlaidas ginklams ir investuodamos į ligonines, mokyklas ir kitas paslaugas. 2000-aisiais Švedijos gynybos biudžetas nukrito žemiau 2 proc. Strateginė Baltijos jūros sala Gotlandas buvo demilitarizuota, o karo prievolė nutraukta.
Tiesa, neįprastai atviras aukščiausiojo generolo pareiškimas tapo lūžio tašku. 2012 metų pabaigoje duodamas interviu Švedijos dienraščiui „Svenska Dagbladet“, tuometinis Švedijos kariuomenės vadas Sverkeris Göransonas manė, kad jei jo šalis būtų užpulta, ji galėtų apsiginti „maždaug savaitę“.
Šis pareiškimas sukėlė karštas diskusijas apie tai, ko švedai gali tikėtis iš savo kariuomenės ir kiek ilgai jos pajėgos turėtų išsilaikyti. Po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos kariuomenė pradėjo pokyčius, o 2015 m. buvo parengtas naujas išlaidų planas, numatantis karinių objektų atidarymą ir atnaujinimą.
2019 metais Švedija iš naujo atidarė savo milžinišką požeminę karinio jūrų laivyno bazę į pietus nuo Stokholmo Musko mieste. Šeštajame dešimtmetyje uolėtoje saloje iškasta bazė buvo sukurta tam, kad Švedijos laivams būtų įrengti požeminiai dokai, kur juos būtų galima pritvirtinti ir atnaujinti, kad jie nebūtų užpulti iš viršaus.
Norėdama pademonstruoti atnaujintą turtą, Švedija balandžio viduryje priėmė JAV gynybos sekretorių Lloydą Austiną. Kalboje ant krantinės JAV pareigūnas sakė manantis, kad Švedija kaip NATO narė padės „atgrasyti nuo konflikto, įskaitant Baltijos jūros regioną“.
JAV strategai, kaip ir jų kolegos NATO būstinėje Briuselyje, taip pat Maskvoje, jau seniai žinojo, kad Švedijos pakrantės ir Gotlando kontrolė būtų labai svarbi bet kokio Vakarų ir Rusijos susidūrimo Europos šiaurės rytuose baigčiai.
Švedijos pietinė pakrantė yra nukreipta į Rusijos eksklavą Kaliningradą, Baltijos laivyno buveinę, o Gotlandas yra netoli pagrindinių karinių ir komercinių jūrų kelių, kurie veda į antrą Rusijos miestą Sankt Peterburgą.
Pernai rugsėjį, kai netoli Švedijos pietinės pakrantės diversantai susprogdino dujotiekį „Nord Stream“, jungiantį Rusiją su Vokietija, nervai buvo įtempti. Neseniai Skandinavijos žurnalistai nustatė keletą įtariamų šnipinėjimo operacijų, vykdomų iš Rusijos laivų.
Savo ruožtu Rusija pastaraisiais metais sugriežtino įspėjimus Švedijai ir pareiškė, kad į galimą Švedijos įstojimą į NATO reaguos „karinėmis-techninėmis“ atsakomosiomis priemonėmis. Korsoje, artėjant „Aurora 23“ uždarymui, Bydenas, 2015 m. perėmęs vyriausiojo Švedijos kario pareigas iš Göransono, kreipėsi į naujai suformuoto penktojo amfibijos bataliono, paprastai įsikūrusio vakarinėje pakrantėje, narius.
Jis sakė, kad jie veikia retu sparčios karinės plėtros savo šalyje metu, nes 2021–2022 metais išlaidos išaugo 12 procentų.
Bydenas jiems sakė manantis, kad Švedijos ginkluotųjų pajėgų ateitis atrodo šviesi. „Esame istorinėje kelionėje su investicijomis, kurių senokai nematėme“, – sakė jis.
