Nors tranzitas yra jautrus politinis klausimas, drebinantis ir Gabrieliaus Landsbergio kėdę, valdžia sako, kad nuo jų niekas nepriklauso – ar Kremlius vėl įsius ir sukels skandalą, priklausys nuo privačių bankų savininkų sprendimo.
Nors Kaliningrado tranzito skandalas jau užgeso ir po Berlyno bei Vašingtono pagrūmojimų oficialusis Vilnius nusileido, bet prasideda antras šios kovos raundas – lietuviški bankai atsisakė aptarnauti rusus, tad šiems nėra kaip susimokėti už tranzitą.
„Jeigu mokėjimai už paslaugas yra nevykdomi, paslaugos negali būti teikiamos. Negi Lietuvos mokesčių mokėtojai finansuos Kaliningrado tranzitą?“ – sako Susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Nors tranzito klausimas iš ekonominio jau tapęs politiniu, drebinančiu net ir Gabrieliaus Landsbergio kėdę, pats konservatorių lyderis nuo šių klausimų bėga: „Sveiki. — Galim trumpai? — Kokiu klausimu? — Dėl tranzito ir dėl verslų Rusijoje.“
Ir galima suprasti – ar Kremlius vėl pradės isterikuoti ir kelti skandalą, pasirodo priklauso ne nuo mūsų valdžios sprendimų.
„Pačių bankų sprendimas, tai yra akcininkų sprendimas, tai yra politika, ar jie nemato čia pernelyg didelės rizikos, ar mato, ir kalbėkim ne tik apie lietuviškus bankus, apskritai apie bet kuriuos bankus“, – teigia M. Skuodis.
Ar bankai galėtų sukurti išimtį rusų mokėjimams, sprendžia FNTT. Bet to turi norėti ir patys bankai.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pozicija tokia: „Lietuvos fiziniai ar juridiniai asmenys, siekdami pasinaudoti išimtimis ar gauti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, turi kreiptis į FNTT dėl išimties suteikimo. FNTT, gavusi prašymą dėl išimties pritaikymo, įvertina kiekvieną atvejį individualiai ir nusprendžia dėl išimties suteikimo ar nesuteikimo.“
„Ne per didelė rizika tokį jautrų politiškai klausimą perleisti iš esmės privatiems bankams? — Matot, mes neturime valstybinio banko, kuriame galėtume pasakyti aptarnaukite mokėjimus ir sutiktų“, – kalba M. Skuodis.
„Gal Lietuva galėtų grynaisiais priimti pinigus? — Nu yra įvestas grynųjų ribojimas šiuo metu Seime, tai ne“, – sako Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Verslininkų ryšius su Rusija nori papildomai apriboti
Kol Vyriausybė laukia bankų malonės dėl išimties, Seimo nariai ieško būdų, kaip uždrausti Lietuvos verslininkams dirbti su rusais. Nesteigti ten verslų, neleisti steigti rusams įmones ir Lietuvoje.
„Kalba apskritai eina apie valstybes, kaip mūsų santykį su kitos valstybės, pripažintos teroristine, mechanizmu. Amerikonai turi. Prisiminkit, kaip Macronas reagavo atsargiai, kai jį vertė pripažinti Rusiją teroristine valstybe“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata.
Verslo atstovai sako, kad mūsų įmonės ir taip traukiasi iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Bet kyla kitų klausimų, o kaip valstybė, kaip pirkėjas produktų, ar jinai sau pasakiusi, kad jinai negalės niekur naudoti prekių, kurios yra pagamintos teroristinėje valstybėje?“ – tvirtina Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Kas liečia mūsų importą, yra tokios pagrindinės prekės nuo kurių buvo Lietuva gal priklausoma nafta, bet naftą mes aišku galime lengvai pakeisti, yra ir metalai, plienas ir geležis, čia irgi yra svarbu, mūsų galimybės sudaryti sąlygas verslui įsigyti šitus alternatyvius šaltinius“, – teigia Užsienio reikalų ministerijos atstovė Alina Budrauskaitė.
Mūsų institucijos skaičiuoja, kad Rusijoje yra investavusios 73 lietuviškos įmonės. Virš 100 milijonų eurų. 281 milijoną eurų Lietuvoje yra investavusios 365 rusiškos bendrovės. Bet FNTT sako, kad visko nė nežinome.
„Dažniausiai kas būna matoma arba parodoma kur nors ES, ofšorinėse šalyse registruotos bendrovės ir gan dažnai tai Rusijos piliečiai, kurie turi antrąsias, trečiąsias pilietybes, ar Šveicarijos, ar Jungtinės Karalystės. Tai tas ryšys su Rusija, Baltarusija prapuola“, – sako FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.
Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad drausti ar riboti verslo ryšius ir vėl galbūt ne mūsų jėgoms – gali tekti derėtis su Briuseliu.
„Prekybos politika reikia derinti ES lygiu. Tai visame šitame kontekste reikės įsivertinti tą Seimo nario pasiūlymą ir žiūrėti“, – kalba A. Armonaitė.
Seimas jau anksčiau yra Rusiją pripažinęs teroristine valstybe.
