Apie tai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino Vladimiras Laučius.
Lietuvoje didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, bet jūs sakote, kad ir antiinfliacinis paketas yra pats didžiausias Europos Sąjungoje. Minėjote, kad jis susideda iš pajamų didinimo ir kainų įšaldymo. Pradėkime gal nuo pajamų. Kas yra didinama ir kam?
Reikia atkreipti dėmesį, kad infliacija smogia mažiausias pajamas gaunantiems. Ji didina socialinę atskirtį ir didina skurdą. Todėl būtent į mažiausias pajamas gaunančius orientuojame antiinfliacinį paketą ir čia didiname pensijas, didiname neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), didiname socialines išmokas.
Pats didinimo principas susideda iš to, kad bendras didinimas nuo praeitų metų, kuomet mes turime maždaug apie 15 proc. infliaciją, kad didinimas taip pat būtų ne mažesnis, grubiai kalbant, nei 15 procentų. Tai mes nuo sausio mėnesio padidinome 10 proc., dabar dar papildomais 5 proc. didiname pensijas. Panašiai ir su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu, mes jį dar papildomai didiname ir didiname socialines išmokas taip, kad vidutiniškai visos išmokos ir mažiausias pajamas gaunančiųjų perkamoji galia nesumažėtų.
Kai jūs kalbate apie kainų įšaldymą, kas yra įšaldoma? Ar tai yra šildymas, ar tai yra ir kuras? Kas konkrečiai ir kaip įšaldoma?
Tai skiriama 570 mln. eurų buitiniams vartotojams įšaldyti elektros ir dujų kainų augimą. Paprastai kalbant, jeigu šeima gaminasi maistą gamtinėmis dujomis, tai jiems subsidija per mėnesį sudarytų apie 12 eurų kiekvieną mėnesį. Jeigu jie šildosi namą dujomis, tai subsidija per mėnesį sudarytų apie 285 eurus.
Dabar elektra. Jeigu būtų butas, tai subsidija per mėnesį sudarytų 44 eurus, o jeigu tai yra namas, jis, kaip suprantame, suvartoja daugiau elektros, tai subsidija sudarytų apie 99 eurus. Taigi vyriausybė fiksuoja elektros ir dujų kainų augimą ties tam tikra riba ir virš tos ribos kompensuoja viską valstybės sąskaita.
Ar tokiu atveju šildymas kainuos mažiau, nei kainavo praėjusią žiemą?
Iš tiesų dėl šildymo klausimas išlieka atviras ateinančiame sezonui, nes šiandien dar negalime prognozuoti, kokios kainos bus ateinantį sezoną, nes tai priklauso nuo daug įvairių tarptautinių veiksnių ir vyriausybės sprendimas bus priimtas rudenį.
Bet tikėtina, jeigu nieko nedarysime, centrinio šildymo kainos labai reikšmingai augs. Nes priimtas sprendimas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos yra vienkartinis, jis baigia galioti su šiuo sezonu ir ateinančiam sezonui tikėtina, kad gali reikėti papildomų sprendimų.
Kodėl Lietuvoje yra didžiausia infliacija Europos Sąjungoje?
Tai yra dvi dedamosios dalys, kurios veikia visą pasaulį. Karas Ukrainoje, kuris didina energijos išteklių kainą. Papildomai Lietuva daug importavo iki šiol iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos ir bendrai visame ES bendrame kontekste esame vieni pirmaujančių pagal importą, todėl apribojus importą natūralu, kad ieškant alternatyvių resursų tos kainos auga.
Trečia dedamoji yra ta, kad Lietuvoje atlyginimai augo sparčiausiai visoje ES. Augant atlyginimams, auga ir paslaugų kainos. Ir čia atsiranda pakankamai rimtas pavojus, kad augant paslaugoms atitinkamai žmonės reikalaus, kad būtų didinami jų atlyginimai. Ir čia mes galime matyti atlyginimų spiralę, kurią suvaldyti ateityje bus pakankamai sunku, todėl infliacija Lietuvoje tikėtina išliks aukšta pakankamai ilgą laiką.
Visą pokalbį su M. Majausku žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipnio pradžioje.
