Degalų kainos Panevėžyje: konkuruojančiose skirtingose gatvės pusėse esančiose degalinėse benzino litrą jau galima nusipirkti pigiau nei už eurą, dyzelino kaina taip pat žemiau 90 centų. Tuo metu kitose net tų pačių tinklų degalinėse kainos kitokios, ir, deja, didesnės. Degalinių atstovai tvirtina, kad kainą lemia kaštai ir konkurencija konkrečioje vietoje.
„Kiekvienas turi kaštų skaičiavimo metodiką. Pas mus yra degalinių, kurios dirba visą parą, kitos uždarytos nakčiai. Kur visą parą su žmonėmis dirba, vienoki kaštai, kur automatas, kitokie kaštai. Daugybė yra dedamųjų. Ir konkurencija, aišku, yra“, – sako degalinių tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.
„Čia yra geolokacinis žaidimas. Priklausomai nuo to, kaip elgiasi vairuotojas, nuo lokalios konkurencijos, kai kurie didieji žaidėjai kaitalioja kainas. Ten, kur yra poreikis kovoti dėl kliento, matome kitokias kainas nei zonose, kur kliento informatyvumas, galimybė pasirinkti yra apribota arba sumažėjusi“, – pasakoja „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.
Kitame Lietuvos gale esantis Vilkaviškis. Degalinių tinklai tie patys kaip Panevėžyje, tačiau kainos net 20 centų aukštesnės. Per karantiną degalų kainos jau nukrito apie 10 centų, tačiau vairuotojų toks pigimas dar nedžiugina.
Daugumoje degalinių už benzino litrą ir toliau tenka mokėti daugiau kaip eurą, dyzelinas taip pat nedaug nusileido nuo simbolinės euro už litrą ribos. Be to, skirtingose net to paties tinklo degalinėse kainos skiriasi 15 ir daugiau centų. Toks skirtumas užpylus pilną baką reiškia sutaupytus 6-8 eurus.
Tad dažnas vairuotojas pyksta, kad net per karantiną tenka lakstyti ir ieškoti, jei nori rasti pigesnių degalų:
„Gerai būtų, kad būtų mažesnės kainos. Vis tiek aukštos. Be abejonės, žiūrim. Prie mūsų gal mažiausia kaina Naujoje Vilnioje.“
„Molėtų plente truputėlį mažesnį kaina, bet ne taip kaip norėtųsi.“
„Jei aš paimsiu vagoną, tai sutaupysiu, o 10 litrų tai nejuokinkit.“
„Oi, nu kiek čia? Mano elektromobilis, bako užtenka mėnesiui. Jei pritrūksta elektros, tuomet pasijungia, tikrai ne aktualiausia man.“
„Orlen Lietuva“ parduodamo dyzelino litras pastarąjį mėnesį atpigo 14 centų, o benzinas 22 centais. Naftos kaina pasaulio rinkose nuo metų pradžios nukrito beveik perpus, tačiau Lietuvos degalinėse tai neatsispindi.
„Pakilo perdirbėjų ir pardavėjų maržos, jos šiuo metu yra labai arti rekordinio lygio. Dažniausiai jos išauga, kai staiga krenta naftos kaina. Taip buvo 2014-2015 m., panaši tendencija buvo 2009 m“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Gamtoj turim pavasarį, bet mažmeninėse kainose turime gilų įšalą, kainos nesikoreguoja mažmeniniams vartotojams“, – kalbėjo A. Vizickas.
Kol vairuotojai piktinasi per lėtai mažėjančiomis degalų kainomis, degalinių atstovai skundžiasi net perpus sumažėjusia degalų paklausa ir tvirtina kainų dar labiau nuleisti negalį, kad išsilaikytų.
„Sumažėjo suvartojimas, matosi ir mieste mažiau mašinų. Ir Velykoms bus ribojimas, kad žmonės nevažiuotų. Bus toks sumažėjimas ir yra“, – sako asociacijos vadovė Daiva Jokšienė.
„Visiems yra sunku, suprantame, kad padedame žmonėms, bet daugybė degalinių dabar dirba nuostolingai. Žmonių dabar yra mažai, laikome liniją padėti žmonėms, tam dirbame, investuojame daug į darbuotojų apsaugą“, – pasakoja K. Stasiukynas.
Tačiau degalų kainas stebinčios bendrovės vadovas sako, kad degalai Lietuvoje turėtų kainuoti dar bent 10 centų už litrą mažiau.
„Sunku motyvuoti, kad čia seni likučiai. Kainos pradėjo kristi dar vasarį, tęsėsi kovą, turime balandžio pradžią. Turėjo keistis. Peršasi tik viena išvada: turbūt sumažėjus apyvartai įmonės bando bent jau nepralošti pelno“, – teigia A. Vizickas.
Į kurią pusę degalų kainos gali pasikeisti artimiausiu metu, esą priklausys nuo naftą išgaunančių valstybių susitarimų, kurios dar labiau naftą piginti nėra suinteresuotos. Beje, degalinių valdytojai jau spaudžia vyriausybę leisti didesnę dalį valstybės rezervo laikyti užsienio valstybėse ir taip susimažinti sąnaudas. Tačiau vyriausybė tam nepritaria, mat baiminasi sumažėsiant Lietuvos energetinį saugumą.
