Pritarta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, dirbantys ypač pavojingomis sąlygomis, infekcijos židiniuose, gautų nuo 60 iki 100 proc. didesnius atlyginimus, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo vykdomų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą
Atlyginimai bus mokami nuo karantino paskelbimo mėnesio pradžios, t. y. nuo kovo mėnesio, iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos.
Taip pat numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimas ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimas.
Pastaroji pataisa buvo įtraukta po parlamentarų, konservatorių frakcijos atstovų Mykolo Majausko, Ingridos Šimonytės ir Raimundo Martinėlio registruotų įstatymo pataisų.
Dar prieš priimant įstatymo pataisas Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad ligoninių vadovai patys nustatys, kokiomis pavojingumo sąlygomis dirba darbuotojai. Tada jie teiks duomenis Valstybinei ligonių kasai ir iš jų gaus reikalingus apmokėjimus.
„Mūsų pozicija nesikeičia ir esame už tai, kad tie priedai negali būti vienodi – tiek tarp medikų, tiek ir kitų specialybių specialistų“, – teikdama naują įstatymo projektą sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.
Ji pabrėžė, kad dabar daugelis medikų, šeimos gydytojai, kardiologai dirba nuotoliniu būdu.
„Tai yra visiškai ne tas pats, kai gydytojai dirba su kauke 12 valandų, su trimis chalatais, intubuoja, kateterizuoja ir daro kitokias intervencijas. Manau, kad procentas turi skirtis ir priedai negali būti vienodi“, – sakė parlamentarė.
Ji pridūrė, kad atsižvelgus ir į Seimo narės Irenos Degutienės pasiūlymą įstatymo projektas papildytas nuostata, kad tuos pavojingumo lygius nustato Vyriausybė arba kita valstybės įgaliota institucija.
Daugiau socialinių garantijų
Taip pat siūlyta visiems sveikatos priežiūros specialistams sustiprinti socialines garantijas netekto darbingumo atveju ir karantino metu numatyti didesnius darbo užmokesčio priedus dirbantiesiems ypač pavojingomis sąlygomis.
„Čia yra du svarbūs dalykai. Pirmas jų, kuris buvo inicijuotas gavus laiškų ir skambučių – daugiausiai medikų, kurie yra grįžę iš užsienio, pavyzdžiui, Saudo Arabijos ar Anglijos.
Jie neturi Lietuvoje darbo stažo, bet norėtų įsijungti į pandemijos suvaldymą, nori ir gali tą padaryti, turi licencijas, tačiau nerimauja, kad susirgus negaus socialinių garantijų ir išmokų“, – kalbėjo Seimo narė.
Nuspręsta, kad darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne mažesne kaip 24 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžių.
Tikslinosi dėl ne sveikatos sistemos darbuotojų
Po praėjusio Seimo posėdžio metu kilusių aršių diskusijų dėl to, kokiems gydymo įstaigos darbuotojams turėtų būti mokami priedai, Seimo nariai ir šiandien įstatymo teikimo metu tikslinosi, ar dabartinis apibrėžimas tikrai įtraukia ir kitus darbuotojus, ne tik medikus – infekcinių skyrių valytojus, GMP vairuotojus.
A. Kubilienė savo ruožtu atkirto, kad ir ankstesniame dokumente buvo įrašyta sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, ne tik medikai.
O tai, kokie bus procentai kokiems darbuotojams, Sveikatos apsaugos ministerija nustatys kartu su darbo grupe, kurią susidarys ne tik specialistai, bet ir gydymo įstaigų vadovai.
„Manau, yra skirtumas, kurie tiesiogiai dirba su infekuotais pacientais ir kurie galbūt nesutiks jo apskritai“, – sakė ji.
Dovilė Šakalienė gi posėdžio metu priminė, kad iš 111 sveikatos priežiūros darbuotojų, kurie yra užsikrėtę, absoliuti dauguma nedirbo židiniuose, ir tik vėliau sužinojo, kad kontaktavo su COVID-19 užsikrėtusiais pacientais.
Medikai neis dirbti?
Konservatorius Antanas Matulas projekto teikimo metu kritikavo projektą teigdamas, kad tai greičiau panašu į medikų algų mažinimo, o ne didinimo įstatymą krizės metu.
„Štai surinkau informaciją ir, pasirodo, berods, viena ligoninė moka tik 15 proc. nuo visos algos priedą dirbantiesiems židinyje. Viena ligoninė moka 100 proc. nuo visos algos dirbantiems židinyje. Visiems kitiems moka pagal situaciją ir pavojingumo lygį nuo 20 iki 50 proc. procentų krizės metu.
Kurie dirba židiniuose ir karščiavimo klinikose gydytojams į dieną mokama papildomai po 335, slaugytojoms – 250 eurų. O mobiliuose punktuose dirbantiems primokama po 165 eurus už dieną, nes kitaip žmonės neina dirbti", – kalbėjo jis.
Parlamentaro teigimu, jei bus laikomasi šio įstatymo, algas, priedus krizės, karantino metu turės sumažinti: „Gėda, kad mažiname atlyginimus, priedus žmonėms, kurie labiausiai rizikuoja."
Prieš savaitę pataisos įstrigo
Portalas tv3.lt primena, kad praėjusį antradienį Seime įstrigo siūlymas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams mokėti nuo 50 iki 100 proc. didesnius atlyginimus karantino laikotarpiu.
Per priėmimo procedūrą pritarta konservatorių Antano Matulo ir Raimundo Martinėlio pataisai, kad paskelbus karantiną visiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams būtų mokama 50 proc. jų pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio priedas. Tiems, kurie dirba su ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergančiais pacientais ar vykdo epidemijų profilaktiką, būtų skiriami nuo 100 iki 150 proc. priedai. Pritarus šiai pataisai, valdantieji nesiregistravo viso projekto priėmimui, todėl nepavyko surinkti būtino minimalaus 71 Seimo nario skaičiaus.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad pirminis projektas buvo adekvatus, o opozicijos siūlymu jis buvo sugriautas. Ministras teigė, kad neatsakinga kelti atlyginimus visiems medikams, kai neaišku, kiek truks karantinas, ir kiek biudžetui atsieis algų padidinimai.
Gitanas Nausėda šį įstrigusį sprendimą nemokėti didesnių algų pavadinimo fiasko. Savo ruožtu netrukus premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad ankstinamas visų medikų atlyginimų kėlimas.
Šis pakėlimas buvo planuotas nuo rugsėjo, tačiau nuspręsta algas kelti nuo balandžio pradžios, medikų darbo užmokesčio fondą didinant 18 procentų.
