Nors po susitiko abi pusės kalbėjo apie stiprią partnerystę, o Kinija pabrėžė, kad kartu su Rusija kuria „naują, teisingesnę pasaulio tvarką“, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekspertai Auronius Ažubalis ir Marius Laurinavičius teigė visaip kitaip.
Pone Ažubali, ką mums sako Rusijos ir Kinijos vadovų susitikimas, retorika, kurią girdėjome iš jų?
A. Ažubalis: Sako tai, kad vyksta labai rimtas virsmas ir Rusija tampa jaunesniuoju Kinijos partneriu. Iš bendro konteksto galima matyti, kad šiame susitikime labai gerai jautėsi Turkijos prezidentas ir jo jaunesnysis brolis ir partneris – Azerbaidžano prezidentas.
Kiti tu broliukai nevidonai – Lukašenka ir Putinas atrodė lyg būtų pastumti į šoną.
Kodėl sakote, kad jaunesnysis Kinijos partneris?
A. Ažubalis: Nes V. Putinas aiškinosi ir bandė paaiškinti Kinijos prezidentui tai, kas vyksta. Jis pats pripažino, jog kinai turi daug klausimų. Manau, kad tai Rusijos didelis pralaimėjimas.
Kai tu kažkur laviruoji, reikalui esant tu gali naudotis Kinijos galia ir palaikymu, kažkada tu galėjai naudotis Vakarų palaikymu – tada tu buvai žaidėjas, bet dabar, kai tu tampi Vakarų pasaulio, Atlantinės civilizacijos parijas, tau belieka glaustis prie kito. Tada automatiškai tavo galia, įtaka silpnėja ir čia net nekalbu apie fizinę įtaką – kariuomenę, ginkluotąsias pajėgas, ekonomiką.
Pone Laurinavičiau, ar jūs sutinkate su tuo, kad šioje sąjungoje Rusija yra silpnesnysis partneris?
M. Laurinavičius: Su taip formuluojamu klausimus sutinku 100 proc., tačiau šiek tiek kitaip apibūdinčiau kitą dalyką. Rusija jau ankščiau buvo jaunesnysis partneris šioje taktinėje partnerystėje tarp Kinijos ir Rusijos. Mažų mažiausiai ji jau daug metų buvo tuo jaunesniuoju partneriu, nes Kinija į Rusiją žiūri kaip į įrankį savo tikslams pasiekti.
<...> Kaip Rusija pradžioje visiems pasakojo, kad Ukrainą užims per tris dienas, bet kadangi to padaryti nesugebėjo, tai tas karas Kinijai tapo nenaudingas, todėl Kinija reiškia tuos savo susirūpinimus ir kelia klausimus, bet kitas daug svarbesnis dalykas – Kinija šio karo metu vykdo dvejopą, visiškai priešingą politiką.
Iš vienos pusės, matydama jos silpnumą ir alternatyvų nebūvimą, kiek įmanoma, pelnosi iš Rusijos. Šitą ji išnaudoja 120 proc. <...> Bet tuo pačiu Kinija ne tik atsisako suteikti bet kokią karinę paramą, bet neva privačios kompanijos, kadangi tai yra susiję su Vakarų sankcijų grėsme, jos neprisideda prie bendradarbiavimo, kokio norėtų Rusija.
Atvirkščiai, kartais ji net traukiasi iš Rusijos ar nutraukia bendradarbiavimą, nors kita ranka Kinija pelnosi iš to Rusijos silpnumo.
Visą pokalbį išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
